Ką mes žinome apie pabėgėlius Rukloje? Prisiminkime per karą ir sovietmečio bėgusius į Vakarus lietuvius.

Šį antradienį (rugpjūčio 25 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie į Lietuvą atvykstančius pabėgėlius ir jų gyvenimo bei veiklos mūsų šalyje atspindį žiniasklaidos priemonėse.

Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje privalo vadovautis humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia nuomonių įvairovę, padeda plėtoti visuomenės atvirumą. Tačiau nepaisant šio įpareigojimo vis dažniau diskutuojama apie toleranciją ir jos ribas įvairioms mažumoms. Ypač kai kalbama apie tokių mažumų teisę viešai reikšti savo mintis.

Lietuvos žiniasklaidoje po šalies įstojimo į Europos Sąjungą ne kartą buvo minima, kad mūsų šalį gali užlūsti pabėgėliai ar ekonominiai migrantai iš trečiojo pasaulio šalių. Kol kas taip neatsitiko, tačiau mūsų šalyje gyvenantys ir pabėgėlio statusą turintys žmonės vistike savo gyvenimo būdu, problemomis neretai pakliūna š viešą ardvę. Įvairiuose komentaruose galima ratsi ir tokisu žmonės užjaučiančių ir juos smerkiančių komentarų. Vieni supranta jų šalies ir gyvenimo tragediją, kiti net smerkia pabėgėlius.

Tačiau ar mūsų visuomenę ir žiniasklaidą, kurios dažnai nekantriai reikalauja aiškių atsakymų ir rezultatų, gali tenkinti siūlymas būti toleraniškais? Juk žodis “tolerancija” kilęs iš lotyniško „tolerantia“, reiškiančio kantrybę. Koks yra pabėgėlių atspindys Lietuvos žiniasklaidoje? Ar informacija ir komentarai linkę skatinti toleranciją tokiems žmonėms ir kantriai su jais gyventi, ar labiau formuoti stereotipus ir klijuoti klišes?

Diskusijoje dalyvauja Tolerantiškojo jaunimo asociacijos valdybos pirmininkas Artūras Rudomanskis, žurnalistas Arkadijus Vinokuras, Lietuvos vartotojų instituto direktorė Zita Čeponytė.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Šį antradienį (birželio 9 d.) 10.10 val. tiesioginėje Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ vyks diskusija apie Lietuvos rinkėjų ignoruotus Europos Parlamento rinkimus, rinkimų nušvietimą žiniasklaidoje ir informacijos trūkumą apie ES bei jos institucijų reikšmę mūsų gyvenimui.

Tik ką praslinkę Europos Parlamento rinkimai pernelyg nesudomino Lietuvos rinkėjų. Daugelis politikų, politologų ir net žiniaslaidos atstovų pastebi, kad visuomenė vangiai dalyvavo rinkimuose dėl keleto priežasčių. Vieni kaltina orus, kiti informacijos apie rinkimus žiniasklaidoje trūkumą. Dar kalbama, kad trūksta pilietiškumo, visuomenės brandos ir pan.

Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ klausia, kokios ir kiek informacijos trūko rinkėjams, kad jie galėtų išsirinkti tinkamus atstovus Europos Parlamente ir būtų atėję prie balsadėžių? Ar žurnalistai pakankamai dėmesio skiria Europos Sąjungos temai?

Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis mano, kad visuomenei trūksta informacijos

Apie visa tai pokalbis tiesioginėje radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“, kurią bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Laidoje dalyvauja, 2004-2009 metų kadencijos Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis, Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Pavelas Kujalis, „Lietuvos ryto“ televizijos direktorius Edmundas Jakilaitis. Studijos tel. 8-5-2431431.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Laidą veda Dainius Radzevičius.