Tūkstantis metų reklamos

Lietuvos vardui šiemet – tūkstantis. Tiek ir dar daugiau kartų jos vardas skambėjo tarptautinėje žiniasklaidoje. Tikslas pasiektas: valstybei reklamos padaryta apsčiai. O kokia kaina? Finansiškai – kone už dyką (ir gerai, krizės metu reik ieškoti kūrybiškesnių sprendimų, taupyti biudžeto lėšas), o realiai sumokėjome šalies prestižu. Ar ne per brangiai kainavo gauta (anti)reklama? plačiau >

Kokius mes matome į Lietuvą atvykusius pabėgėlius: draugiškus ar priešiškus mūsų visuomenei?

Ką mes žinome apie pabėgėlius Rukloje? Prisiminkime per karą ir sovietmečio bėgusius į Vakarus lietuvius.

Šį antradienį (rugpjūčio 25 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie į Lietuvą atvykstančius pabėgėlius ir jų gyvenimo bei veiklos mūsų šalyje atspindį žiniasklaidos priemonėse.

Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje privalo vadovautis humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia nuomonių įvairovę, padeda plėtoti visuomenės atvirumą. Tačiau nepaisant šio įpareigojimo vis dažniau diskutuojama apie toleranciją ir jos ribas įvairioms mažumoms. Ypač kai kalbama apie tokių mažumų teisę viešai reikšti savo mintis.

Lietuvos žiniasklaidoje po šalies įstojimo į Europos Sąjungą ne kartą buvo minima, kad mūsų šalį gali užlūsti pabėgėliai ar ekonominiai migrantai iš trečiojo pasaulio šalių. Kol kas taip neatsitiko, tačiau mūsų šalyje gyvenantys ir pabėgėlio statusą turintys žmonės vistike savo gyvenimo būdu, problemomis neretai pakliūna š viešą ardvę. Įvairiuose komentaruose galima ratsi ir tokisu žmonės užjaučiančių ir juos smerkiančių komentarų. Vieni supranta jų šalies ir gyvenimo tragediją, kiti net smerkia pabėgėlius.

Tačiau ar mūsų visuomenę ir žiniasklaidą, kurios dažnai nekantriai reikalauja aiškių atsakymų ir rezultatų, gali tenkinti siūlymas būti toleraniškais? Juk žodis “tolerancija” kilęs iš lotyniško „tolerantia“, reiškiančio kantrybę. Koks yra pabėgėlių atspindys Lietuvos žiniasklaidoje? Ar informacija ir komentarai linkę skatinti toleranciją tokiems žmonėms ir kantriai su jais gyventi, ar labiau formuoti stereotipus ir klijuoti klišes?

Diskusijoje dalyvauja Tolerantiškojo jaunimo asociacijos valdybos pirmininkas Artūras Rudomanskis, žurnalistas Arkadijus Vinokuras, Lietuvos vartotojų instituto direktorė Zita Čeponytė.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Lietuvos ryšiai su Azerbaidžano Respublika. Kam rūpi žmogaus teisės?

Šiandien gavau kolegos Gedo Soročkos laišką apie vakarykštę jo deportaciją iš Azerbaidžano. Mane šokiravo ne tik pats faktas, bet ir aplinkybės, kurioms tai buvo padaryta.

Mūsų kolegos žurnalistai nėra politikai. Todėl vizitai į kitas šalis, kuriose siekiama pabendrauti su kolegomis, niekaip nesusiję su politiniais konfliktais ar jų eskalavimais. Ir tai tikrai nereiškia, kad žurnalistai atstovauja valstybės kokią nors politinę poziciją.

Nors Gedas Soročka nėra LŽS narys, visgi atsižvelgdamas į šią situaciją šiandien faksu kaip LŽS pirmininkas jau kreipiausi į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją, kad būtų gauta detali informacija iš Azerbaidžano valdžios institucijų paaiškinanti situaciją ir pateikianti įvertinimus tų pareigūnų veiksmų, kurie priėmė sprendimą deportuoti G. Soročką.

Beje, gegužės mėnesį Armėnijoje lankėsi žurnalistų delegacija, kurioje buvo ir LŽS nariai. Todėl gali būti, jog jiems taip pat gali ateityje tekti susidurti su žmogaus ir žurnalisto teisių pažeidimais Azerbaidžane. Lietuvos Respublika ir valdžios institucijos pagal Konstituciją privalo ginti savo piliečius ir jų teises. Todėl belieka laukti Lietuvos URM pajėgumų išbandymo – apgins ar ne savo pilietį. O gal viską nulems tik noras prekiauti ir kurti vien ekonominius santykius? Tuomet galima tarti sudie “žmogaus teisėms” ir valstybės pagarbai savo piliečiui.

plačiau >

Ar iš tiesų rinkėjams trūko informacijos apie Europos Parlamentą ir rinkimus?

Šį antradienį (birželio 9 d.) 10.10 val. tiesioginėje Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ vyks diskusija apie Lietuvos rinkėjų ignoruotus Europos Parlamento rinkimus, rinkimų nušvietimą žiniasklaidoje ir informacijos trūkumą apie ES bei jos institucijų reikšmę mūsų gyvenimui.

Tik ką praslinkę Europos Parlamento rinkimai pernelyg nesudomino Lietuvos rinkėjų. Daugelis politikų, politologų ir net žiniaslaidos atstovų pastebi, kad visuomenė vangiai dalyvavo rinkimuose dėl keleto priežasčių. Vieni kaltina orus, kiti informacijos apie rinkimus žiniasklaidoje trūkumą. Dar kalbama, kad trūksta pilietiškumo, visuomenės brandos ir pan.

Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ klausia, kokios ir kiek informacijos trūko rinkėjams, kad jie galėtų išsirinkti tinkamus atstovus Europos Parlamente ir būtų atėję prie balsadėžių? Ar žurnalistai pakankamai dėmesio skiria Europos Sąjungos temai?

Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis mano, kad visuomenei trūksta informacijos

Apie visa tai pokalbis tiesioginėje radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“, kurią bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Laidoje dalyvauja, 2004-2009 metų kadencijos Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis, Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Pavelas Kujalis, „Lietuvos ryto“ televizijos direktorius Edmundas Jakilaitis. Studijos tel. 8-5-2431431.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Laidą veda Dainius Radzevičius.

EP rinkimai: Lietuviai – europiečiai, lenkų rinkėjai – patriotai

Vakar buvau balsuoti. Nesutrukdė nei lietus, nei išvyka į užmiestį. Su vaikais nuvažiavome apie 18 valandą ir spėjome atiduoti savo balsus už politikus, kuriais pasitikėjome daugiausiai. Bet vakaras prie televizoriaus ir rezultatai, sakyčiau, sukėlė keistus jausmus…

Renkiesi tu! Toks šūkis puošia EP rūmus Strasbūre

APIE ŽINIASKLAIDOS DARBĄ

Visų pirma, maloniai nustebino Lietuvos ryto televizija. Net vidurnaktį sužinojau ir apie Prezidento Valdo Adamkaus sveikatos problemas, ir Vytauto Landsbergio požiūrį apie preliminarius rinkimų rezultatus. Net apie būsimą bendradarbiavimą su savo kolegomis Briuselyje. Ačiū Edmundui Jakilaičiui.

LRT buvo kaip visada – nei priekyje, nei gale. Norėjosi, kad būtų geresni už Lietuvos ryto televiziją, bet…

O štai LNK ir TV3 – žemiau kritikos ribų. Jie gyveno su savo blykstėmis ir kitomis programomis, kurios akivaizdžiai daro gėdą dviems didžiausiems televizijos kanalams. Tokios žiniasklaidos priemonės ne tik nenusipelno jokių mokesčių lengvatų. Jos žurnalistikai apskritai turi būti tokia gėda, kad reikia slėptis kur nors toliau.

O štai vartydamas rytinius leidinius, pamaniau, kad bent jau “Lietuvos rytas” šiandien pataikė į dešimtuką. Pagrindinė dienraščio tema net ne rinkimai. Kalbama apie knygas ir skaitymą, todėl sutinku – ši tema ir yra svarbiausia šiomis dienomis. Juk visi nuo pat ryto kalba, kad mažai buvo informacijos apie Europos Parlamentą, mažai buvo diskusijų ir tos dar buvo prastos. Bet juk informacijos pilna internete. Skaitykite, kiek norite. Kodėl neskaito žmonės? Kodėl jiems neįdomu? Čia jau rimtos ir labai diskusijos tema. Bet kuriuo atveju, valdžia turi labai rimtai galvoti, ar ji dar vis rūpinasi tautos švietimu ir pilietiniu ugdymu, ar palieka viską savieigai.

RINKOME KAIP IR VISI, BET…

Rinkimai ir rinkėjai manęs beveik nenustebino. Kaip ir buvo galima įtarti, lietuviai rinkėjai buvo vangūs. Tik Lenkų rinkimų akcijos rinkėjai buvo aktyvūs. Gal ir dėl to, kad seniūnai juos ragino. Gal dar kažkaip jie buvo mobilizuoti. Gal net ir neteisėtai. Bet… Šis pavyzdys tik įrodo, kad jei labi labai norima, administraciniais ar kitais metodais galima žmones prie balsavimo urnų atvesti. O kodėl kitos savivaldybės nebuvo tokios pat aktyvios? Kodėl tik Vilniaus ir Šalčininkų rajono? Todėl kad lenkų bendruomenės politikai ir dalis rinkėjų labai jau norėjo savo atstovą EP turėti. Nors vieną.

Beje, apie tai dar gegužės 27 dieną savo bloge rašė ir vienas kandidatų į EP narius, Seimo narys Saulius Stoma.

Rinkėjų ateis, ko gero, dvigubai mažiau, ir tai užtikrins pergalę konservatoriams, socdemams ir vienam, o gal ir dviems, lenkams. Greičiausiai barjerą peržengs dar ir Paksas su Uspaskichu.

O kitiems rinkėjams net ir 12 atrodo mažai. Vis verkiam, ką mes galime, ko pasieksime, kas bus išgirs ir t.t.

Dar geresnis pavyzdys lietuvaičiams galėtų būti maža ES valstybė Malta. Jie apskritai turi tik vieną Europos Parlamento narį. Bet pažiūrėkite, kiek ten žmonių balsavo! Maža ir drąsi šalis. Ir dar pilietiška.

Kita vertus, net jei būtų atėję 95 procentai Lietuvos rinkėjų, ar būtų labai stipriai pasikeitę balsavimo rezultatai? manau, kad nelabai. Juk bendra tendencija parodė, kad didžiosios konkuruojančios partijos gavo daugumą balsų. Tokie politikos prašalaičiai kaip Tautos prisikėlimo partja atsidūrė užribyje. Ir aišku kodėl. Kitaip net būti negalėjo. Valstiečiai-liaudininkai taip pat iš dugno dar negali pakilti, nes K.D. Prunskienės veikla ir sukurtos partijos “vertybės” dar ilgai gali neleisti šiai partijai surasti rinkėjų simpatijų.

O štai bendra tendencija, kad Lietuvoje nugalėjo konservatyvios jėgos, o antrieji liko socialistai – tai visiškai europietiškas rezultatas. Juk ES būtent šios dvi jėgos panašiai ir gavo pasitikėjimo iš daugelio valstybių gyventojų. Todėl esame tikri europiečiai, nes balsavimo rezultatais esame panašūs į kitus ES klubo gyventojus.

Tačiau man tenka nuoširdžiai pavydėti Lenkų rinkimų akcijos įkūrėjams ir jų rinkėjams. Nei lietus, nei informacijos trūkumas jų nesulaikė. O gal kada nors tokias pat ambicijas turės ir kitų Lietuvos partijų rinkėjai?

Ten gerai, kur mūsų nėra!

Britanijos mokesčių mokėtojai maitina politikų šunelius

Žiniasklaida pirmadienį pateikė naujas detales apie parlamentinės veiklos išlaidas, turinčias vėl priversti parlamento narius rausti iš gėdos – šį kartą vienas laikraštis paviešino faktus apie jų prašymus padengti išlaidas už šunų maistą ir elektros lemputes.

Apie tai pranešė gegužės 11 dieną naujienų agentūra BNS. O įvykis nutiko ne Lietuvoje, o Didžiojoje Britanijoje. Nors daugelis paskaitęs šią žinutę galėjo pagalvoti ir apie Lietuvą…

Skelbiama, kad “laikraštis „The Daily Telegraph“ paviešino, kad konservatorių atstovė Velsui Cheryl Gillan pateikė prašymą grąžinti 4,47 svarų, kuriuos ji išleido šuns ėdalui, o dar 115 svarų su pridėtinės vertės mokesčiu paprašė grąžinti šešėlinio kabineto aukštojo mokslo ir profesinio ugdymo sekretorius Davidas Willettsas, sumokėjęs darbininkams, kad šie pakeistų 25 elektros lemputes jo antruose namuose Londone”.

Tai ką galvoti apie mūsų Seimo narius? Jie ne tokie ir blogi. Tik kaip dabar juos priversti raudonuoti už tas išlaidas, kurias mes jiems apmokame ir dėl to turėtų ir ausys ir skurostai rausti sunkmečiu? Jie gali sakyti – mes, kaip britai! Elgiamės kaip Vakaruose. O ką daryti žurnalistams? kaip jie galės moralizuoti politikams? Kaip galės rodyti į Vakarus, į normalias demokratines valstybes?

Tai gal reikia pradėti ieškoti kitų noramlių demokratinių pasaulio šalių, kur parlamentarai padoresni? Gal kas žinote tokią šalį? Kur nors Afrikoje ar dar ku nors kitur?

Kiek kainuoja “Mūsų rytojus” ir “Kaimo spinduliai”? Milijonus

Visuomenės informavimo įstatymas Lietuvoje draudžia valdžios institucijoms turėti savo žiniasklaidos priemones. Yra numatytos išimtys, bet jos gali būti tik įstatymo keliu nustatytos. galima tik priminti, kad tokias nuostata įstatyme atsirado dar 1996 metais, kuomet buvo suprasta, jog valdžia neturėtų tiesiogiai įtakoti žurnalistų darbo ir viso žiniasklaidos turinio. Kitaip gresia grįžti į sovietmetį ir cenzūros laikus.

Tačiau valdžios kontoros tokias įstatymo nuostatas suprato savaip. Jei negali turėtį savo, tai nusipirksime bent jau dalį turinio. Gero turinio. Juk žurnalistai tik blogai kalba apie valdžią. O kaip žmonėms papasakosi apie šviesų MŪSŲ RYTOJŲ ir parodysi tautai KAIMO SPINDULIUS? Juk to daryti nedraudžiama. Štai ir perka plotus spaudoje. Už milijonus ir šimtus tūkstančių. Net ministerijos jubiliejui skirtoje reprezentacinėje knygelėje sudėti dešimtys tūkstančių litų. Gal kokią poeto knygelę galima buvo paremti? o kam to reikia? Juk apie žemės ūkį mūsų poetai nerašo.

Kodėl apie šią temą vėl prabilau? Ogi todėl, kad noriu viešai ir nuoširdžiai padėkoti dabartinei Vyriausybei, kuri tikrai ne tik pakalbėjo bet ir realiai įgyvendino vieną svarbiausių skaidrumo ir viešumo projektų. Tiesiog privertė ministerijas viešai paskelbti viešųjų pirkimų rezultatus ir detales, susijusias su žiniakslaidos turinio ir ploto pirkimu. Galėsite detaliau žaiūrėje į sumas ir žiniakslaidos priemonių pavadinimus pamąstyti, kaip ir keik jie 2008 metais kritiškai žvelgė į valdžią. Nes tokia yra žiniakslaidos funkcija. Beje, siūlau atkreipti dėmesį, kad žemės ūkio tema buvo svarbi visai tautai. Net “Medikų žiniose” ir žurnale “Geras skonis” ŽŪM užsakė pliotus pranešti apie žemės ūkio politiką iki 2013 metų. Gal paklauskime medikų, ar jiems tai rūpi?

Pabandžiau pasižiūrėti, kaip ir kokiomis sumomis ministerija gali įsiteikti žiniasklaidai. Pradedu nuo Žemės ūkio ministerijos, nes jos sumos – įspūdingos. Matyt tai rodo tik viena – valstybėje svarbiausia tema yra žemės ūkis ir jo šviesi ateitis. Štai Jums ir skaičiai:

AB „ELTA“ (naujienų agentūros ELTA teikiamos informacinės paslaugos) – 69.469,65
UAB „Ekstra“ žurnalas (Informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo žurnale ,,Ekstra” paslaugos) – 236.000
VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos fil. Žurnalo „Mano ūkis“ (informacinės medžiagos publikavimo žurnale „Mano ūkis“ paslaugos) -72.000
UAB „Verslo žinios“ (informacinės medžiagos publikavimo laikraštyje „Verslo žinios“ paslaugos) – 60.000
UAB „Ūkininko patarėjas“ (informacinės medžiagos publikavimo laikraštyje „Talka Kooperacijai“ paslaugos) – 60.000
UAB „Ūkininko patarėjas“ (informacinės medžiagos publikavimo laikraštyje „Valstietis“ paslaugos) – 40.000
UAB „Ūkininko patarėjas“ (Informacinės sklaidos apie konkursą „Kaimo spindulys 2008“ paslaugos) – 40.000
VšĮ „Terra Publica“ (informacinės medžiagos publikavimo žurnale „Ferma“ paslaugos) -10.000
Lietuvos žemės ūkio universiteto žurnalo „Žemės ūkis“ (informacinės medžiagos publikavimo žurnale „Žemės ūkis“ paslaugos) – 60.000
UAB „Trakų spaustuvė“ (informacinės medžiagos publikavimo laikraštyje „Lietuvos aidas“ paslaugos) – 10.000
VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo žurnale „Valstybė“ paslaugos) – 20.000
UAB „Būsto studija“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo žurnale „Geras skonis“ paslaugos) -10.000
UAB „Statyba ir architektūra“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo žurnale „Statyba ir architektūra“ paslaugos) – 80.000
Verslo iniciatyvų skatinimo asociacija (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje „Kontrastai“ paslaugos) – 50.000
UAB „Medikų žinios“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje „Lietuvos sveikata“ paslaugos) – 70.000
UAB „Litovskij kurjer“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo leidinyje „Litovskij kurjer“ paslaugos) – 20.000
UAB „Savaitės ekspresas“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo savaitraštyje „Ekspress nedelia“ paslaugos) – 40.000
UAB „Flobis“ (informacinės medžiagos alijas rengimo ir publikavimo laikraštyje „Obzor“ paslaugos) – 45.000
UAB „Laisvas laikraštis“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje „Laisvas laikraštis“ paslaugos) – 15.000
UAB „Goruva“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje „Karštas komentaras“ paslaugos) – 15.000
UAB „ABO“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje „Tėviškės gamta“ paslaugos) – 20.000
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (TV laidų ciklo scenarijaus sukūrimo ir laidų organizavimo paslaugos) – 12.800,00
UAB „Anykštos redakcija“ (informacinės medžiagos publikavimo žurnale „Aukštaitiškas formatas“ paslaugos) -10.491,50
UAB „Znad Wilii radijo stotis“ (Informacinės sklaidos radijo stoties „Znad Wilii“ trensliuojamoje laidoje „Žemės gražinimas“ paslaugos) – 40.000
VšĮ „Pajautos studija“ (Televizijos siužetų ciklo apie maisto įtaką žmogaus sveikatai rengimo ir transliavimo Baltijos TV laidoje „Sveikatai ir laimei“ paslaugos) – 25.000
UAB „Valstiečių laikraštis“ (informacinės sklaidos apie konkursą „Lietuvos kaimo spindulys 2008“ paslaugos „Valstiečių laikraštyje“) -95.500
UAB „Valstiečių laikraštis“ (informacinės-reprezentacinės knygos lietuvių kalba, skirtos Žemės ūkio ministerijos 90-čiui, parengimo spausdinimo ir pristatymo paslaugos) – 46.020
UAB „Delfi“ (informacinės medžiagos talpinimo ir palaikymo Delfi naujienų portalo infobloke paslaugos) -159.300
UAB „Mūsų rytojus“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje ,,MŪSŲ RYTOJUS“ paslaugos) – 390.000

O dabar įspūdingiausia suma. Laikykitės !!!

Pagal jungtinės veiklos sutartį: VšĮ ,,Vizualinių komunikacijų studija”, UAB ,,Vilmorus”, UAB ,,Respublikos spaustuvė”, UAB ,,Mūsų rytojus” laimėjo atvirą projekto konkursą ,,Informacijos sklaidos ir viešinimo paslaugų pirkimo, įgyvendinant Kaimo plėtros programos pirmojo 2007-2009 m. informavimo ir viešinimo etapo strategijos uždavinius“ laimėjusio projekto ,,LIETUVA BE KAIMO – LIETUVA BE ATEITIES“ įgyvendinimo paslaugos” – 9.370.000