Suplanavote vasaros poilsį? Koks jis bus šiemet? Kuklus senelių sodyboje ar prabangus po palmėmis? Į šiuos klausimus galite atsakyti tik patys, o štai į klausimą, kaip apskritai atostogauja europiečiai, pabandė atsakyti vasario mėnesį atlikta Eurobarometro apklausa (PDF ataskaita). Joje buvo itin daug klausimų – visų čia niekaip neatpasakosiu, tačiau pasistengsiu parinkti įdomesnes vietas ir pateikti Lietuvos rezultatus kaimynų (latvių ir lenkų) kontekste.

Šiaip jau beveik du trečdaliai ES gyventojų yra linkę bent vieną kartą metuose asmeniniais (poilsio) tikslais iškeliauti į svečią šalį. Skirtumų tarp pernykščio turizmo ir šiųmetinio Eurobarometras neapibrėžė, nes vasario mėnesį daug apklaustųjų dar nieko konkretaus apie savo atostogų planus negalėjo pasakyti. Tačiau iš planuojančių atostogas savoje šalyje ketina jas praleisti 32% – panašiai kaip ankstesniais metais. Tarp planuojančių atostogauti užsienyje netikėtai išryškėjo lietuvių drąsa – kartu su vengrais, latviais, bulgarais ir rumunais mes manome, kad pinigų normaliam poilsiui užsienyje neužteks, bet vis tiek ketiname ten keliauti.

Šiaip jau mes nesame itin dideli keliautojai – apie 65% Lietuvos gyventojų nurodė bent vieną naktį 2009-aisiais praleidę užsienyje privačios atostogų kelionės metu. Tai tiek pat, kiek Lenkijos gyventojų ir 9% daugiau nei Latvijos. Užtat Latvijos gyventojai dažniau atostogauja – 54% nurodė išvykstą atostogų du ir daugiau kartų per metus. Lietuvoje šis skaičius yra 40%, Lenkijoje – 42%.

Nekeliavę po užsienį dažniausiai nurodė finansines kliūtis, tačiau, žinoma, ne visi vienodai. Pajamos visiškai neriboja norvegų ar olandų poilsio svetur, o štai bulgarams ar rumunams jis tebėra didelė prabanga.

Užsienio keliones finansine našta mūsų pietvakarių ar šiaurės kaimynai laiko dažniau, nei Lietuvos gyventojai. 50% apklaustų lenkų ir 49% latvių nurodė vengią kelionių dėl išlaidų. Mes taupome mažiau (44%). Kur kas mažesnė dalis (12% Lietuvoje) atideda keliones į užsienį dėl laiko stokos. Latvijoje ši dalis 2 procentais mažesnė, o Lenkijoje – 3% didesnė.

O jau kas išties nesame, tai namisėdos! Teiginį „nekeliausiu, nes būsiu su šeima/draugais“ Lietuvoje pasirinko vos 4 procentai. Norvegai, pavyzdžiui, dėl šios priežasties nekeliauja net 1 atveju iš penkių. Lenkijos gyventojai dvigubai „sėslesni“ už mus, latviai – pusantro karto.

Kas gi veja Europą atostogauti į užsienį? Įprasti motyvai:

Poilsį, kaip pagrindinę priežastį keliauti nurodė beveik visų šalių respondentai, išskyrus švedus, kurie per atostogas vaikosi šviesą ir šilumą (suprantama) ir latvius, kurie lanko draugus ar gimines. Regis, gyvename šalia, tačiau į svečius mus traukia daug, daug mažiau (15% prieš 38% Latvijoje).

Kelionių būdas iš esmės atitinka ekonominę situaciją ir sąlygas: 60% lietuvių keliauja automobiliais ir motociklais, kai tai daro tik 37% latvių – jie turi Air Baltic, mes neturime nieko. Nacionalinių avialinijų „skylę“ primena ir kelionių lėktuvu statistika: Latvija – 33%, Lietuva – 18%. Nors čia stebina vos 16 Lenkijos procentų. Ar LOT labai brangiai skraidina?..

Kaip kas ketina taupyti kelionėje, jei pinigų pasirodytų besą per mažai? Lietuvos turistai nevalgytų restoranuose (28%) ir bandytų susilaikyti nuo dalies pirkinių (16%). Panašūs ir latvių rezultatai, nors čia mes su kaimynais esame išskirtiniai – didžioji dauguma europiečių nurodė pirmiausiai taupysiantys grožio procedūrų sąskaita.

Jei žiūrėtume ne iš keliautojų perspektyvos, o iš šalių patrauklumo atvykstantiems, tai pirmiausiai turėtume reklamuoti Lietuvos gamtos grožį (32% jį laiko svarbiausiu), po to – kultūrinį ir istorinį paveldą (25%) ir galiausiai pramogas (16%). Nors dažnai tikimės daug lankytojų festivaliuose, muziejuose ar restoranuose, šie motyvai nė iš tolo nesilygina su šalies gamtos grožiu ir jo istorinėmis įdomybėmis.

Keletas įdomesnių skaičių pagal šalis: gamta labiausiai rūpi vokiečiams, tačiau ir mums tai svarbu – esame penkti iš 27 valstybių. Danus labiausiai vilioja istorija, mūsų kaimynus lenkus – santykinai mažai. Mūsų dėmesys praeičiai ir kultūrai atitinka ES vidurkį ir lenkia rodomą latvių ar jau minėtų lenkų. Pramogų labiausiai trokšta airiai, o štai norvegus suvilioti kazino ar vandens parkais kebliau.

Šiaip atostogų įpročius keisti žmonės nėra nusiteikę – 57% europiečių teigia atostogausią ten, kur atostogauja visada, įprastose vietose. Taigi ir mums prisišaukti naujų atvykėlių yra nelengva užduotis. O ir aš pats šiemet atostogausiu ten, kur jau kelis metus atostogauju iš eilės. Net ne užsienyje…

Ar taisosi reikalai? Gyvenimas pagerėjo? Turite vilčių, kad artimiausiu metu ekonomikos atsigavimas spartės?

Kai kurie ekonominiai rodikliai vis gerėja, tačiau optimizmo nei Lietuvoje, nei euro zonos valstybėse kol kas nėra. Vasarį, pasak „The Irish Times“, pasitikėjimas ekonomikos perspektyva euro zonos valstybėse krito pirmą kartą per pastaruosius 10 mėnesių: pramonės ir paslaugų sferos optimizmą nusvėrė prekybininkų ir namų ūkių pesimizmas. Ir tai dar buvo prieš Graikijos krizę…

Tačiau Europos Komisija teigia, kad euro zonos šalių nuotaikos pakito tikrai nedaug ir iš esmės yra netoli visos ES vidurkio. Kažin, ar taip galima būtų pasakyti apie Lietuvos gyventojų nuotaikas, kurių tyrimą šiandien paskelbė Delfi. Beveik 60% apklausoje nurodė, kad jų gyvenimas pastaruoju metu pablogėjo, o pagerėjimo rudenį laukia vos 11,7%. Apklausos duomenys tikriausiai yra ganėtinai tikslūs, nes ten pat pateikiami Statistikos departamento skaičiai beveik sutampa.

Bet jei situacija iš tiesų gerėja, o žmonės tebėra niūrūs, tai kodėl? Sociologai sako, kad esame inertiško mąstymo ir į permainas teigiamai sureaguojame tik tuomet, kai jos mus paliečia tiesiogiai. Nedaugeliui dar taip nutiko. Atsigaunantis verslas neskuba didinti darbo vietų ar gerinti uždarbį – iki tol dar reikia kompensuoti patirtus nuostolius, vytis konkurentus ir t.t. Greičiausiai ekonominis pagerėjimas žmogaus kišenę pasiekia smulkiajame versle – gaila tik, kad ne taip daug jo turime.

Mano namų pajamos per pastaruosius metus sumažėjo beveik trečdaliu. Badaujančių nėra, bet kadangi pertekliaus ir anksčiau nebuvo, tai nuosmukis pasijuto. Padaugėjo rūpesčių, atsirado įtampos ir netikrumo jausmas. Jį sunku ignoruoti, netgi skaitant teigiamas šalies ar Europos ūkio naujienas. Nors bandau likti optimistas, nuoširdumo šiame jausme kol kas mažoka.

O kaip gyvenate jūs? Geriau? Blogiau? Prastokai, bet su perspektyva?

(iliustracija iš Flickr)