Šį kartą Skeptikų ketvirtadienio rudbrikoje publikuojame svečio – Jūratės B. – įrašą apie toleranciją ir jos apraiškas Lietuvoje bei ES.
enochLIEW nuotrauka (Deviantart)
Neseniai atidarytas Lyčių lygybės institutas sukėlė šypseną. Tikrai ne dėl to, kad abejočiau jo veikla ar tos veiklos reikalingumu ir reikšme – tikrai ne, labai palaikau ir skatinu tokią veiklą. Tik nusišypsoti mane privertė faktas, kad visoje Europoje atstovauti lygioms vyrų ir moterų teisėms pasirinkta šalis, kuri garsėja savo netolerancija. Aš iš tiesų myliu Lietuvą ir norėčiau, kad mano žodžiai būtų subjektyvi nuomonė, bet taip nėra. Pačiai yra tekę stebėti, kaip užsienietis, ramiai sėdintis kavinėje prie staliuko, „sportiškų“ vaikinų yra užsipuolamas. Tiesiog pasidarė labai įdomu, kodėl toks institutas atidarytas Lietuvoje, kur gėjų eisenos dalyvių keliagubai mažiau, nei tų, kurie veržiasi juos paauklėti?
Šio blogo pavadinimas gali truputį klaidinti, nes apie žmogaus teisių filosofiją galima gana lengvai surasti kur kas solidesnių šaltinių negu mano nuomonė. Norėčiau padiskutuoti apie konservatorių partijos atstovo seime : „Mes, frakcijos vardu, norime palinkėti, kad kandidatei pavyktų atsispirti (prašom atleisti!) kairuoliškai ir karingai žmogaus teisių gynimo filosofijai, kuri kartais mėgina sklisti Lietuvoje, nes mūsų įsitikinimu autentiškoje kultūros tėkmėje tradicijos tikrai nėra ta aplinka, kur nebūtų galimybės skleistis žmogaus teisėms bei laisvėms, orumui ir panašiai“.
Visų pirma, kiek žinau ir ką patvirtina vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas, minėtasis pareigūno tikslas yra: „gerinti vaiko teisinę apsaugą, ginti vaiko teises ir jo teisėtus interesus, užtikrinti tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, atlikti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą bei kontrolę Lietuvoje.“ Kaip šiuos tikslus galima vykdyti kairuoliškai ar dešiniuoliškai, atvirai sakant, nelabai įsivaizduoju. Kas dėl karingumo, tai ar ne dėl pernelyg „nekaringos“ veiklos ir buvo atleista buvusi komisarė? Pagaliau žiniasklaidoje ir seime pradėjus diskutuoti apie patyčias mokyklose, apie smurtą šeimose ir panašias mūsų visuomenės „tradicines“ problemas, minėtasis raginimas atsispirti karingumui skamba, net nebe juokingai, o labiau kaip pamėgtas politikų triukas, asmenis, iškėlusius vienokias ar kitokias visuomenines problemas, kaltinti tyčiniu valstybės įvaizdžio žlugdymu su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.
Kito pasisakiusio politiko Juliaus Veselkos patarimas skamba tiesiogiai šauniai: „kad šiais laikais ginti vaikų teises labai svarbu, bet esą auklėjant diržas kai kuriais atvejais praverčia.“ ir matyt puikiai derinasi su tradicijomis, kurios netrukdo skleistis žmogaus teisėms. Ypač „komiškai“ tokį pasakymą galima vertinti viešosiose erdvėse platinamos socialinės reklamos, skatinančios nesmurtauti prieš vaikus fone. Manyčiau, kad jeigu kas nors vis dar transliuoja seimo posėdžius tai ryšium su tokia retorika, būtų galima jiems pritaikyti „nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą.“
Na bet nebūkime naivūs, greičiausiai šie mūsų seimo narių pamokymai, kad ir adresuoti naujajai kontrolierei, turėjo skambėt greičiau kaip komentaras svarbiausioms Lietuvos problemoms ir aktualijoms – nepilnamečių apsaugos įstatymui ir būsimoms seksualinių mažumų eitynėms. Ir net gi šitame kontekste žmogaus teisės vis dėlto išlieka universalios, o ne kairuoliškos ir jeigu sprendžiant pagal seimo pirmininko jų vertinimą mūsų šalyje – , A.Vidžiūnui tikrai nereikia bijoti kažkokio karingo jų gynimo. Va tik įdomu ar pvz., autentiškai Baltarusijos kultūros tėkmėj karingas ir kairuoliškas žmogaus teisių gynimas taip pat trukdytų ar ne?
Kad ir sąlyginai neaukšto pragyveno lygio,visgi Lietuva yra Europos Sąjungos narė. O tai mažiau išsivysčiusioms pasaulio valstybėms yra pripažinimo ženklas. Kasmet sulaukiame vis daugiau žmonių, prašančių leidimo apsigyventi mūsų šalyje.
Gegužės 17-ąją pasaulis paminėjo IDAHO arba Tarptautinę Diena Prieš Homofobiją. Ši diena pasirinkta dėl to, kad 1993m. Pasaulinė Sveikatos Organizacija išbraukė homoseksualumą iš ligų sąrašo. Ką reiškia ši diena LGBT bendruomenei ir visai visuomenei?
Jei esi smalsus, žingeidus ir mėgsti netikėtus atradimus, esi teisingoje vietoje. „Euroblogas“ – tai unikalus tinklaraštis jaunimui, kuriame savo mintimis apie Europą dalinasi po visą žemyną išsibarstę jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio šalių. Ines iš Vokietijos, Monica iš JAV, Darius iš Pasvalio ir kiti. Ką jie mano apie europietišką tapatybę ir klimato kaitą, finansų krizę ir kulinarijos tradicijas skirtingose ES šalyse? Kiekvieną savaitę „euroblogeriai“ gliaudys naują temą. Jaunatviškai, nenuobodžiai ir su ugnele.
Ateinantį pavasarį tikiuosi grupę akademikų įtikinti, kad man verta įteikti politikos mokslų bakalauro diplomą, o tuomet mėginsiu rasti universitetą kurioje nors Beniliukso šalyje su dominančiomis magistro studijomis. Dar nebaigusi mokyklos išvykau mokytis ir gyventi į JAV. Ir nors ankstyvi savarankiški metai išmokė daug, niekaip negalėjau atsikratyti jausmo, kad ilgiuosi Europos. Vos pradėjus studijas turėjau galimybę pagyventi Briuselyje ir pasistažuoti Europos Parlamente, ką tik baigiau stažuotę Europos Komisijos Atstovybėje Vilniuje, prieš tai pusmetį gyvenau su niekuo nepalyginamu Barselonos - Erasmus studento ritmu. Visas ES fenomenas mane žavi savo dydžiu, potencialu ir galimybėmis, kurias išnaudoti kiekvienam tereikia trupučio vaizduotės ir užsispyrimo.
