Šiandien norime su Jumis pasidalinti mūsų skaitytojos Agnės mintimis apie etninių mažumų įtaką Lietuvoje.

nomad_soul (Flickr) nuotrauka

Nurimus sausio 13-osios šventinėms kalboms, istorinėms laidoms ir prisiminimams, nori nenori tenka ir pažvelgti, kokią Lietuvą turime šiandien. Ne ekonominiu, stiliaus, pop muzikos ar dar kitu aspektu, bet, mano nuomone, pačiu svarbiausiu – lietuviškumo aspektu. Kiek kiekviename iš mūsų yra lietuviškumo ir ar mes jį giname? Ar bent jau gintume?

Ne, čia klausimas ne ar stotumei prieš tankus vardan tėvynės. Klausimas daug paprastesnis – ar darai ką nors, kad tavo Lietuva būtų lietuviška. Galbūt nereikėtų leistis į tokias smulkmenas, kaip SMS žinučių rašymas lietuviškomis raidėmis, tačiau pavojus lietuviškumui pačioje mūsų šalyje egzistuoja. Jei tuo netikite – paviešėkite mūsų sostinėje keletą dienų. Neabejoju, jog belaukiant stotelėje rusiški klausimai, ar autobusas jau pravažiavo, sukels keistą jausmą (tai kokioje šalyje aš iš tiesų esu?). Na, o jei tai irgi atrodo smulkmena, tai jau tikrai reikėtų nuvykti į Šalčininkus, kuriuose yra akivaizdžiai diskriminuojamos lietuviškos mokyklos, nes savivaldybės tarybą sudaranti absoliuti dauguma lenkų įvairiais būdais daro spaudimą šeimoms, norinčioms, kad jų vaikai mokytųsi gimtąja –  lietuvių – kalba.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Arūnas Mark

Į prieš savaitę paskelbtus debatus, kuriuose klausėme ką pasirinkti – studijas Lietuvoje ar užsienyje, atsako Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Arūnas Mark.

Studijos Lietuvoje ir užsienyje iš esmės smarkiai skiriasi, tačiau abu variantai turi savų pliusų ir minusų, todėl prieš apsisprendžiant, kurioje šalyje rinktis studijas rekomenduotina visapusiškai išnagrinėti skirtingose šalyse esančias sistemas.

Po LR Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo itin stipriai šoktelėjo valstybės nefinansuojamų studijų kainos, kurios gali būti nuo 4000 iki 18000 litų per metus, priklausomai nuo studijų srities, aukštosios mokyklos bei studijų formos. Europos aukštosiose mokyklose studijų kainos skiriasi taip pat ganėtinai stipriai, pradedant nuo Danijos, kur studijos Europos sąjungos šalių piliečiams yra nemokamos, iki pvz. Didžiosios Britanijos, kur studijų kaina yra apie 14000 litų metams, tačiau, nepaisant bauginančios kainos pastarosios šalies aukštosiose mokyklose, paskolų sistema garantuoja studijų prieinamumą, kadangi paskolos grąžinimas priklauso nuo studento pajamų baigus studijas (paskola pradedama grąžinti tada, kai metinis atlyginimas pasiekia nustatytą ribą). Lietuvoje taip pat galima gauti valstybės garantuojamą paskolą, tačiau paimtą sumą reikės pradėti grąžinti praėjus metams po studijų baigimo (galimas atidėjimas dar keliems metams, tačiau tokia galimybe galės pasinaudoti nedaugelis), be to, palūkanas teks mokėti jau studijų metu. Iš kitos pusės, jei abiturientas gerai išlaiko brandos egzaminus, tuomet dalyvaudamas bendrajame priėmime gali gauti valstybės finansavimą studijoms. Tokiu atveju pirmus dvejus metus (ištęstiniu studijų atveju – pusę studijų laiko) studentas gali būti ramus – mokėti už studijas jam nereikės, tačiau negali būti tikras, jog ši prievolė neatsiras po pusės studijų laikotarpio. Reikėtų nepamiršti, jog studentui, studijuojančiam valstybės finansuojamoje studijų vietoje, nusprendus nutraukti studijas, gali tekti grąžinti dalį studijų kainos.

Šįkart Skeptikų ketvirtadienio rubrikoje publikuojame svečio įrašą: savo mintimis apie studentų masinį išvykimą mokytis svetur dalijasi Vilija Naruškevič, VU magistrantūros studentė, ragavusi ir dar ateinančiais mokslo metais ragausianti studijų duonos užsienyje.

Farisyakob tinklaraščio nuotrauka

Bėda. Toks įspūdis, kad jeigu atsakai žmonėms, kad studijuoji Lietuvoje, tai veiduose, 90% atvejų, atsiranda gailesčio ir užuojautos išraiška. Šiuo metu vienintelis pateisinamas motyvas studijuoti Lietuvoje yra studijuoti “dėl popieriuko”, nes Lietuvoje studijų kokybė ir perspektyvos lygūs nuliui. Vadinasi ir tu esi tiesiog niekam neįdomus nevykėlis. Studijuoti Lietuvoje tiesiog GĖDA.

Situacija. Šių metų pavasarį pristatytas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros tyrimas „Lietuvos 12 klasių moksleivių apklausa apie jų ateities planus, susijusius su studijomis“ rodo, jog 41 proc. abiturientų važiuotų studijuoti į užsienį, jeigu turėtų vienodas galimybes čia ir svetur. Šiemet 3 kartus išaugo abiturientų skaičius, kurie jau yra įstoję į aukštąsias mokyklas užsienyje. Reiktų atkreipti dėmesį, kad apklausos metu daugelis abiturientų, ko gero, dar nežinojo apie stojimo rezultatus (teko girdėti, jog kai kurie rezultatų nežinojo ir birželio pabaigoje). Ne ką geriau su baigusiais bakalauro studijas – apie 20 proc. ketina kelti sparnus ir toliau mokytis užsienyje. Situacija klaiki, ir mano galva, viešoji nuomonė turi potencialo įvaryti nepilnavertiškumo kompleksą nemažai daliai individų, kurie norėtų kurti savo gyvenimą Tėvynėje.

Prieš  porą savaičių viešoje erdvėje netilo pasisakymai apie  kilpą, neriamą ant ties nežinios slenksčiu atsidūrusių  muzikos, meno, sporto mokyklų kaklo. Kaltininkė – darbo grupė, rengianti neformaliojo vaikų ir jaunimo ugdymo koncepciją. Šiandien  baimė ir kaltinimai pritilo. Laukiama, kas bus toliau.
Neformaliojo ugdymo koncepcijos rengimas artėja prie pabaigos. Dar šį rudenį ji, sėkmės atveju – patvirtinta švietimo ir mokslo ministro,  turėtų būti pristatyta visuomenei specialiai surengtoje konferencijoje.