Šiandien su Jumis dalijamės mūsų skaitytojos Nidos S. mintimis apie galimybę tirtis sveikatą ir gydytis ne tik Lietuvoje, bet ir bet kurioje kitoje Europos Sąjungos šalyje.

iPocrates (Flickr) nuotrauka

Tiems, kurie apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo išlaidas kitoje šalyje kompensuos Lietuva. Tiesa, ji sumokės tiek, kiek gydymo paslauga kainuoja mūsų šalyje, o jei ta pati paslauga kitoje ES valstybėje kainuos daugiau, skirtumą apmokėti turės pats pacientas. Be to, už gydymą ligoniai turės susimokėti patys ir tik grįžę sulauks kompensacijos.

Tarik Keskin (Deviantart) nuotrauka

Kylant iš Vilniaus oro uosto skrydžiui į Anglijos širdį, kurioje ne tik kaimynas, bet ir artimas giminaitis įsitaisęs laukia krizės pabaigos, pakeliu akis į lėktuvo lubas virš savo galvos – dega lemputė, kuri perspėja, jog lėktuve nerūkoma. Lėktuvas dar tų laikų, kuomet net skrydžiuose buvo galima pasisotinti trūkstama nikotino doze. Ko gero, dar vis atsiranda keliautojų, kurie negali iškabėti 3 valandas ore be „burna-ranka“ judesio. Pasiūlyčiau į kelionę įsidėti lazdeles arba tiesiog užmigti lėktuvui pakilus. Bet tiems, kuriems nesiseka tai daryti ir lazdelės nėra išimtis yra sukurtos specialios bedūmės cigaretės, kurias galima rūkyti skrydžio metu. Tokių nikotino stebuklų galima įsigyti pačiame lėktuve, tereikia šiek tiek panorėti ir susimokėti. Kyla klausimas – kas yra daroma Europos Sąjungoje tam, jog vartotojus skatinti mažiau rūkyti arba išvis atsisakyti priklausomybės nuo tabako?

Tabako kontrolės teisės aktai Europos Sąjungoje gyvuoja jau apie 30 metų. Jie stengiasi palaikyti tabako vartojimo prevenciją, apsaugo aplinkinius nuo pasyviųjų tabako dūmų ir skatina mesti rūkyti. Ko gero daugeliui yra tekę matyti mėlyną palapinę su užrašu „Help – už gyvenimą be tabako“ ir sulaužytos cigaretės logotipu. Akcija yra vykdoma visose Europos Sąjungos narėse ir jos pagrindinis tikslas informuoti Europos jaunimą apie tabako daromą žalą ir apsaugoti nuo rūkymo. Yra keletą kartų tekę toje palapinėje apsilankyti – įdomu ir naudinga, nes galima išsimatuoti anglies monoksido  kiekį plaučiuose, pasižiūrėti įvairios prevencinės medžiagos ir gauti suvenyrų. Žinomas sunku pasakyti kiek ši kampanija yra veiksminga ir padeda rūkaliams atsisakyti tabako dūmų, tačiau sveikintina, jog tai vyksta ir jaunimas yra informuojamas apie tykančias ligas ir kenksmingumą organizmui.

Michaelll (Flickr) nuotrauka

Naudojate antibiotikus? Ar gydytojai jus įspėjo apie galimą nepageidautiną šių vaistų poveikį ir alternatyvias gydymo priemones? Ar antibiotikus naudojote peršalę, susirgę gripu? Statistika sako, kad Lietuvoje žmonės į šiuos klausimus dažniausiai atsako, atitinkamai „taip“, „ne“ ir „taip“.

Nauji Eurobarometro duomenys rodo, kad didžiausi antibiotikų vartotojai gyvena pietinėje Europos Sąjungos dalyje. Mes būtume tarsi per vidurį, bet užtat esame tarp menkiausiai šiuos vaistus suprantančių europiečių.

Daugiausiai antibiotikų naudoja ispanai, italai ir rumunai, tačiau ir mes jų nevengiame.

Kaip ir dauguma kitų europiečių, mes antibiotikus naudojame bandydami gydyti gripą ir peršalimą. Šiems negalavimams kartu tenka 38% vartojimo atvejų. Nedaug nuo jų atsilieka bronchitas, rečiau antibiotikų griebiamės peršalę gerklę.

Moterys dažniau geria antibiotikus už vyrus, didžiausia šių vaistų vartotojų grupė yra jauni žmonės iki 25 metų, daugiausiai studentai. Natūralu, kad jie kartu yra ir didmiesčių gyventojai.

Eurobarometras apklaustiesiems pateikė keturis teiginius apie antibiotikus:

- Antibiotikai žudo virusus.

- Antibiotikai veiksmingi nuo peršalimo ir gripo.

- Naudojami dažniau, nei būtina, antibiotikai tampa neveiksmingi.

- Antibiotikai turi pašalinį poveikį, pavyzdžiui, diarėją.

Kurie teiginiai teisingi? Jei atsakėte, kad visi, tai atsakėte kaip dauguma apklaustųjų iš Lietuvos. Tačiau pirmieji du teiginiai, pasak medikų, yra klaidingi. Todėl mes nesublizgėjome žiniomis apie vaistus, gerokai atsilikdami nuo geriausiai apie juos informuotų švedų.

Mums gerokai trūksta informacijos apie antibiotikus...

Šie duomenys nereiškia, kad esame beatodairiški antibiotikų vartotojai. Atvirkščiai – lietuviai šiuos vaistus vartoja ne simptomams šalinti, o tik ligoms gydyti – ir tik su gydytojo receptu. Be recepto jų apskritai gi nenusipirksi…

Aš irgi patenku į grupę tų, kurie per pastaruosius metus vartojo antibiotikų. Ne dėl peršalimo ar gripo – šias ligas dar įveikiu be antibiotikų, tačiau supūliavus dantenoms nelabai galėjau rinktis. Gal dėl to, kad prieš tai kelis metus nebuvau naudojęs šios grupės vaistų, pasveikau bematant. Dabar sąmoningai stengsiuos padaryti kuo ilgesnę pertrauką.

Ed Yourdon (Flickr) nuotrauka

Nauji Eurobarometro duomenys apie sportą ir fizinę veiklą Europos Sąjungos šalyse rodo, kad sportuojančių ir besimankštinančių yra nemažai, tačiau labai daug apklaustųjų sako niekada nesportuoją ir teisinasi laiko stoka.

Lietuva pagal reguliariai sportuojančių skaičių (14% apklaustųjų) užima garbingą 9-ąją vietą (iš 28 šalių), tačiau esame tarp „lyderių“ ir grupėje, kuri nurodo niekada nesportuojanti.

Nesportuojantys piliečiai: kuo sodresnė spalva, tuo daugiau nesportuojančių.

Iš dalies gadiname „jūrų konrastą“: jei Šiaurės šalyse prie Baltijos jūros – Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje nesportuojančių yra mažuma, tai prie Viduržemio jūros tokių yra daugiausia.

Lietuvos gyventojai, kaip ir dauguma europiečių dažniausiai sako sportuoją aplink namus ir parkuose. Įdomu tai, kad mes, kartu su graikais, maltiečiais ir vengrais dažniausiai nurodome prasimankštiną pakeliui į darbą ar mokyklą ar iš jos. Bet juk gatvėje nesimato bėgiojančių su darbo kostiumais…

Nors vyriausybės ir savivaldybių pastangas skatinti sveikesnį gyvenimą vertiname patenkinamai, sporto ir sveikatingumo klubai šios misijos praktiškai neatlieka – vos 6% apklaustųjų iš Lietuvos teigė esą sporto klubo nariai ir vos 2%, bene mažiausiai visoje ES, yra sveikatingumo ir mankštos klubų lankytojai. Su tuo susijęs ir vienas prasčiausių visoje Europoje sporto klubų įvertinimas. Jais nepatenkintų daugiau yra tik Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Kaip ir didžioji dalis europiečių mes sportuojame dėl sveikatos, gražių kūno formų, poilsio ir pramogos. Įdomu pastebėti, kad skeptiškiausiai visoje ES žiūrime į sporto galimybę padidinti pasitikėjimą savimi, paskatinti norą varžytis ar tiesiog susipažinti su kitais žmonėmis.

Kas sportui neranda laiko?

Nors mes ne tokie užimti, kaip italai, olandai, čekai, rumunai ar graikai, tačiau laiko sportui surasti keblu. 15% respondentų iš Lietuvos teigia, kad sportuoti jiems trukdo liga ar negalia, 6% mano, kad tai yra per brangu.

Jei daugumai pabėgiojimas po parką nėra brangus, tai belieka rasti laiko, ryžto ir… atsispirti televizoriaus bei sofos vilionėms.