Suplanavote vasaros poilsį? Koks jis bus šiemet? Kuklus senelių sodyboje ar prabangus po palmėmis? Į šiuos klausimus galite atsakyti tik patys, o štai į klausimą, kaip apskritai atostogauja europiečiai, pabandė atsakyti vasario mėnesį atlikta Eurobarometro apklausa (PDF ataskaita). Joje buvo itin daug klausimų – visų čia niekaip neatpasakosiu, tačiau pasistengsiu parinkti įdomesnes vietas ir pateikti Lietuvos rezultatus kaimynų (latvių ir lenkų) kontekste.

Šiaip jau beveik du trečdaliai ES gyventojų yra linkę bent vieną kartą metuose asmeniniais (poilsio) tikslais iškeliauti į svečią šalį. Skirtumų tarp pernykščio turizmo ir šiųmetinio Eurobarometras neapibrėžė, nes vasario mėnesį daug apklaustųjų dar nieko konkretaus apie savo atostogų planus negalėjo pasakyti. Tačiau iš planuojančių atostogas savoje šalyje ketina jas praleisti 32% – panašiai kaip ankstesniais metais. Tarp planuojančių atostogauti užsienyje netikėtai išryškėjo lietuvių drąsa – kartu su vengrais, latviais, bulgarais ir rumunais mes manome, kad pinigų normaliam poilsiui užsienyje neužteks, bet vis tiek ketiname ten keliauti.

Šiaip jau mes nesame itin dideli keliautojai – apie 65% Lietuvos gyventojų nurodė bent vieną naktį 2009-aisiais praleidę užsienyje privačios atostogų kelionės metu. Tai tiek pat, kiek Lenkijos gyventojų ir 9% daugiau nei Latvijos. Užtat Latvijos gyventojai dažniau atostogauja – 54% nurodė išvykstą atostogų du ir daugiau kartų per metus. Lietuvoje šis skaičius yra 40%, Lenkijoje – 42%.

Nekeliavę po užsienį dažniausiai nurodė finansines kliūtis, tačiau, žinoma, ne visi vienodai. Pajamos visiškai neriboja norvegų ar olandų poilsio svetur, o štai bulgarams ar rumunams jis tebėra didelė prabanga.

Užsienio keliones finansine našta mūsų pietvakarių ar šiaurės kaimynai laiko dažniau, nei Lietuvos gyventojai. 50% apklaustų lenkų ir 49% latvių nurodė vengią kelionių dėl išlaidų. Mes taupome mažiau (44%). Kur kas mažesnė dalis (12% Lietuvoje) atideda keliones į užsienį dėl laiko stokos. Latvijoje ši dalis 2 procentais mažesnė, o Lenkijoje – 3% didesnė.

O jau kas išties nesame, tai namisėdos! Teiginį „nekeliausiu, nes būsiu su šeima/draugais“ Lietuvoje pasirinko vos 4 procentai. Norvegai, pavyzdžiui, dėl šios priežasties nekeliauja net 1 atveju iš penkių. Lenkijos gyventojai dvigubai „sėslesni“ už mus, latviai – pusantro karto.

Kas gi veja Europą atostogauti į užsienį? Įprasti motyvai:

Poilsį, kaip pagrindinę priežastį keliauti nurodė beveik visų šalių respondentai, išskyrus švedus, kurie per atostogas vaikosi šviesą ir šilumą (suprantama) ir latvius, kurie lanko draugus ar gimines. Regis, gyvename šalia, tačiau į svečius mus traukia daug, daug mažiau (15% prieš 38% Latvijoje).

Kelionių būdas iš esmės atitinka ekonominę situaciją ir sąlygas: 60% lietuvių keliauja automobiliais ir motociklais, kai tai daro tik 37% latvių – jie turi Air Baltic, mes neturime nieko. Nacionalinių avialinijų „skylę“ primena ir kelionių lėktuvu statistika: Latvija – 33%, Lietuva – 18%. Nors čia stebina vos 16 Lenkijos procentų. Ar LOT labai brangiai skraidina?..

Kaip kas ketina taupyti kelionėje, jei pinigų pasirodytų besą per mažai? Lietuvos turistai nevalgytų restoranuose (28%) ir bandytų susilaikyti nuo dalies pirkinių (16%). Panašūs ir latvių rezultatai, nors čia mes su kaimynais esame išskirtiniai – didžioji dauguma europiečių nurodė pirmiausiai taupysiantys grožio procedūrų sąskaita.

Jei žiūrėtume ne iš keliautojų perspektyvos, o iš šalių patrauklumo atvykstantiems, tai pirmiausiai turėtume reklamuoti Lietuvos gamtos grožį (32% jį laiko svarbiausiu), po to – kultūrinį ir istorinį paveldą (25%) ir galiausiai pramogas (16%). Nors dažnai tikimės daug lankytojų festivaliuose, muziejuose ar restoranuose, šie motyvai nė iš tolo nesilygina su šalies gamtos grožiu ir jo istorinėmis įdomybėmis.

Keletas įdomesnių skaičių pagal šalis: gamta labiausiai rūpi vokiečiams, tačiau ir mums tai svarbu – esame penkti iš 27 valstybių. Danus labiausiai vilioja istorija, mūsų kaimynus lenkus – santykinai mažai. Mūsų dėmesys praeičiai ir kultūrai atitinka ES vidurkį ir lenkia rodomą latvių ar jau minėtų lenkų. Pramogų labiausiai trokšta airiai, o štai norvegus suvilioti kazino ar vandens parkais kebliau.

Šiaip atostogų įpročius keisti žmonės nėra nusiteikę – 57% europiečių teigia atostogausią ten, kur atostogauja visada, įprastose vietose. Taigi ir mums prisišaukti naujų atvykėlių yra nelengva užduotis. O ir aš pats šiemet atostogausiu ten, kur jau kelis metus atostogauju iš eilės. Net ne užsienyje…

Michaelll (Flickr) nuotrauka

Naudojate antibiotikus? Ar gydytojai jus įspėjo apie galimą nepageidautiną šių vaistų poveikį ir alternatyvias gydymo priemones? Ar antibiotikus naudojote peršalę, susirgę gripu? Statistika sako, kad Lietuvoje žmonės į šiuos klausimus dažniausiai atsako, atitinkamai „taip“, „ne“ ir „taip“.

Nauji Eurobarometro duomenys rodo, kad didžiausi antibiotikų vartotojai gyvena pietinėje Europos Sąjungos dalyje. Mes būtume tarsi per vidurį, bet užtat esame tarp menkiausiai šiuos vaistus suprantančių europiečių.

Daugiausiai antibiotikų naudoja ispanai, italai ir rumunai, tačiau ir mes jų nevengiame.

Kaip ir dauguma kitų europiečių, mes antibiotikus naudojame bandydami gydyti gripą ir peršalimą. Šiems negalavimams kartu tenka 38% vartojimo atvejų. Nedaug nuo jų atsilieka bronchitas, rečiau antibiotikų griebiamės peršalę gerklę.

Moterys dažniau geria antibiotikus už vyrus, didžiausia šių vaistų vartotojų grupė yra jauni žmonės iki 25 metų, daugiausiai studentai. Natūralu, kad jie kartu yra ir didmiesčių gyventojai.

Eurobarometras apklaustiesiems pateikė keturis teiginius apie antibiotikus:

- Antibiotikai žudo virusus.

- Antibiotikai veiksmingi nuo peršalimo ir gripo.

- Naudojami dažniau, nei būtina, antibiotikai tampa neveiksmingi.

- Antibiotikai turi pašalinį poveikį, pavyzdžiui, diarėją.

Kurie teiginiai teisingi? Jei atsakėte, kad visi, tai atsakėte kaip dauguma apklaustųjų iš Lietuvos. Tačiau pirmieji du teiginiai, pasak medikų, yra klaidingi. Todėl mes nesublizgėjome žiniomis apie vaistus, gerokai atsilikdami nuo geriausiai apie juos informuotų švedų.

Mums gerokai trūksta informacijos apie antibiotikus...

Šie duomenys nereiškia, kad esame beatodairiški antibiotikų vartotojai. Atvirkščiai – lietuviai šiuos vaistus vartoja ne simptomams šalinti, o tik ligoms gydyti – ir tik su gydytojo receptu. Be recepto jų apskritai gi nenusipirksi…

Aš irgi patenku į grupę tų, kurie per pastaruosius metus vartojo antibiotikų. Ne dėl peršalimo ar gripo – šias ligas dar įveikiu be antibiotikų, tačiau supūliavus dantenoms nelabai galėjau rinktis. Gal dėl to, kad prieš tai kelis metus nebuvau naudojęs šios grupės vaistų, pasveikau bematant. Dabar sąmoningai stengsiuos padaryti kuo ilgesnę pertrauką.

Ed Yourdon (Flickr) nuotrauka

Nauji Eurobarometro duomenys apie sportą ir fizinę veiklą Europos Sąjungos šalyse rodo, kad sportuojančių ir besimankštinančių yra nemažai, tačiau labai daug apklaustųjų sako niekada nesportuoją ir teisinasi laiko stoka.

Lietuva pagal reguliariai sportuojančių skaičių (14% apklaustųjų) užima garbingą 9-ąją vietą (iš 28 šalių), tačiau esame tarp „lyderių“ ir grupėje, kuri nurodo niekada nesportuojanti.

Nesportuojantys piliečiai: kuo sodresnė spalva, tuo daugiau nesportuojančių.

Iš dalies gadiname „jūrų konrastą“: jei Šiaurės šalyse prie Baltijos jūros – Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje nesportuojančių yra mažuma, tai prie Viduržemio jūros tokių yra daugiausia.

Lietuvos gyventojai, kaip ir dauguma europiečių dažniausiai sako sportuoją aplink namus ir parkuose. Įdomu tai, kad mes, kartu su graikais, maltiečiais ir vengrais dažniausiai nurodome prasimankštiną pakeliui į darbą ar mokyklą ar iš jos. Bet juk gatvėje nesimato bėgiojančių su darbo kostiumais…

Nors vyriausybės ir savivaldybių pastangas skatinti sveikesnį gyvenimą vertiname patenkinamai, sporto ir sveikatingumo klubai šios misijos praktiškai neatlieka – vos 6% apklaustųjų iš Lietuvos teigė esą sporto klubo nariai ir vos 2%, bene mažiausiai visoje ES, yra sveikatingumo ir mankštos klubų lankytojai. Su tuo susijęs ir vienas prasčiausių visoje Europoje sporto klubų įvertinimas. Jais nepatenkintų daugiau yra tik Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Kaip ir didžioji dalis europiečių mes sportuojame dėl sveikatos, gražių kūno formų, poilsio ir pramogos. Įdomu pastebėti, kad skeptiškiausiai visoje ES žiūrime į sporto galimybę padidinti pasitikėjimą savimi, paskatinti norą varžytis ar tiesiog susipažinti su kitais žmonėmis.

Kas sportui neranda laiko?

Nors mes ne tokie užimti, kaip italai, olandai, čekai, rumunai ar graikai, tačiau laiko sportui surasti keblu. 15% respondentų iš Lietuvos teigia, kad sportuoti jiems trukdo liga ar negalia, 6% mano, kad tai yra per brangu.

Jei daugumai pabėgiojimas po parką nėra brangus, tai belieka rasti laiko, ryžto ir… atsispirti televizoriaus bei sofos vilionėms.

Jenny Downing (Flickr) nuotrauka

Šiomis dienomis paskelbta Europos naujovių kūrimo ir diegimo suvestinė (EIS) – negailestinga mūsų pastangoms neatsilikti nuo progreso: nors bendroje įskaitoje Lietuva nėra paskutinė iš visų 27 ES šalių, tačiau pagal svarbius dinamikos rodiklius mūsų šalis yra pačiame gale.

Suvestiniame sąraše (žr. PDF dokumentą) pagal 2008-ųjų rodiklius esame ketvirti nuo galo – lenkiame Bulgariją, Latviją ir Rumuniją, tačiau nuo ES vidurkio atsiliekame beveik 2 kartus. Tačiau, jei niekas nesikeis, ateityje mes atsidursime šios lentelės gale, nes kitose šalyse novatoriškumas auga gerokai sparčiau:

Lentelėje, kuri suskirsto šalis pagal naujovių kūrimo ir diegimo lygį (vertikaliai, viršuje geriausi rezultatai) bei augimo spartą šioje srityje (horizontaliai, kairėje geriausi rezultatai), mes esame „stagnatorių kampe“ – kartu su Kroatija. Taigi nors Latviją, Bulgariją ir Rumuniją dar lenkiame, dėl augimo spartos netrukus galime ir atsilikti.

Europos Komisija skatina, kad ES šalių biudžete būtų numatyta ne mažiau 3% skirtų mokslo ir technologijų tyrimams bei jų skatinimui. Bet ne viskas priklauso tik nuo valstybės sprendimų…

Kas kliudo?

Išskaidyta EIS ataskaita pateikia šiek tiek užuominų. Žmogiškieji resursai (švietimas, išsilavinimas) Lietuvoje yra puikūs – mes gerokai lenkiame Europos vidurkį. Pagal finansų ir mokestinę aplinką esame viduriuke, kiek žemiau ES vidurkio. Žmonių verslumas yra kiek mažesnis nei vidurkis, bet netoli jo. Tačiau visai kitas vaizdas, stebint verslo veiklos kryptis – Lietuvoje investavimas į naujoves yra vienas mažiausių Europoje, atitinkamai maža yra ir jų grąža bei integracija į verslą. Pagal ekonominį naujovių efektą ekonomikai esame treti nuo galo.

Gali būti, kad EIS ataskaita klysta, tačiau iš jos galima daryti preliminarią išvadą, kad Lietuvai labiausiai kenkia strateginės verslo kryptys. Neblogais tarpininkais ir prekybininkais lyg ir tapome, o štai novatoriais – deja, ne… Ko reikia, kad Lietuva pradėtų kurti naujoves? Valstybinių prioritetų? Technologijų verslo skatinimo? Investicinių struktūrų?