Artūras Paulauskas važinėja po Lietuvą rinkdamas parašus peticijoje dėl referendumo, kuriuo siekiama suteikti “tautai” teisę paleisti Parlamentą. Žodis įdėtas į kabutes paprasčiausiai dėl to, kad tereikės nuomonę išreikšti mažai daliai rinkėjų ir bus organizuojami nauji rinkimai. Sakysit, 300 tūkstančių yra nemažai. Kad skaičiai nesusuktų galvos (atlikau šiek tiek matematinių veiksmų), parašysiu populiariai: pagal naująją tvarką tereikėtų teigiamai pasisakyti Socialdemokratų, Tvarkos ir teisingumo bei “Fronto” partijų palaikytojams ir sudarytajai daugumai tektų baigti pradėtus darbus(naudoti 2008 m. rinkimų rezultatai). Kitaip tariant, užtenka, kad vos kelios partijos, negavusios daugumos, suorganizuotų referendumą ir turėtų šansą bandyti antrą kartą. Ir nesvarbu, kad už daugumą balsavo kad ir du milijonai gyventojų – mažiau nei šeštadalis tokios sumos gali nuspręsti už juos.

Lietuva ES: mažas žvirblis taip pat gali būti išgirstas

Liepos 14 dieną, antradienį europarlamentarai rinks EP vadovausiantį pirmininką ir jo pavaduotojus. Nors kandidatus dar galima kelti iki šios dienos vakaro, bet jau dabar aišku, kad dėl vadovo posto varžysis šiuo metu tokį norą jau pareiškę du kandidatai.

Įdomiausia intriga yra dėl to, kad didžiausia EP Europos liaudies partijos frakcija į EP pirmininko postą siūlo buvusį Lenkijos ministrą pirmininką Jerzy Buzek. Gera tai ar bloga žinia Lietuvai? Paklauskime, kokie Lietuvos politikų santykiai su šiuo politiku?

Štai dar 1998 metais su J. Buzek susitikęs Prezidentas Valdas Adamkus kalbėjo apie ES reikalus, sienų apsaugos aktualijas. Tuo pačiu nepamirštas ir beveik “amžinas” klausimas – tautinių mažumų reikalai. tai reiškia, lietuvių lenkijoje ir lenkų Lietuvoje. tada oficialiai skelbta, kad “V.Adamkus atkreipė dėmesį į tai, jog abiejų valstybių paregūnai, įgalioti spręsti tautinių mažumų klausimus, turi aktyviau konsultuotis su tautinių mažumų atstovais prieš priimdami atitinkamus sprendimus”. Kaip manote, ar pakankamai konsultuojamasi?

Pagaliau rinkimų maratonas baigėsi. Jo pabaiga paliko nemalonų prieskonį, nes rinkėjų aktyvumas renkant Europos Parlamentą (EP) tesiekė 20,91 procento. Nors Lietuva išsirinko savo atstovus į šią instituciją, bet toks dalyvaujančiųjų kiekis veikiau priminė reprezentatyvią apklausą nei rinkimus.

Mūsų viešo ir politinio gyvenimo stebėtojams bei analitikams dar ne kartą teks paieškoti šio pasyvumo priežasčių. Vis dėlto šie rinkimai, kaip dera tokio masto politinio gyvenimo įvykiui, paliko tam tikrų pamokų, kurias būtina išmokti, jei norime, kad demokratėjimo bei europėjimo procesas šalyje nebuksuotų.

Menkas rinkėjų aktyvumas visų pirma reiškia paprasčiausią piliečių atbukimą nuo rinkimų. Ko norėti iš jų, jei nuo spalio vidurio krašto gyventojai trečią kartą kviečiami prie urnų. Toks pasyvus balsavimas yra aiškus ženklas politiniam elitui, kad reikia imtis politinės sistemos pertvarkos, nes taip rinkimų procesas yra paverčiamas politine mechanika. Užuot nuolat primenant pilietinę pareigą, verčiau reikėtų pamąstyti apie Konstitucijos pataisas, kurios leistų per penkerių metų ciklą racionaliai išdėstyti ketverius rinkimus.

Šį antradienį (birželio 9 d.) 10.10 val. tiesioginėje Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ vyks diskusija apie Lietuvos rinkėjų ignoruotus Europos Parlamento rinkimus, rinkimų nušvietimą žiniasklaidoje ir informacijos trūkumą apie ES bei jos institucijų reikšmę mūsų gyvenimui.

Tik ką praslinkę Europos Parlamento rinkimai pernelyg nesudomino Lietuvos rinkėjų. Daugelis politikų, politologų ir net žiniaslaidos atstovų pastebi, kad visuomenė vangiai dalyvavo rinkimuose dėl keleto priežasčių. Vieni kaltina orus, kiti informacijos apie rinkimus žiniasklaidoje trūkumą. Dar kalbama, kad trūksta pilietiškumo, visuomenės brandos ir pan.

Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ klausia, kokios ir kiek informacijos trūko rinkėjams, kad jie galėtų išsirinkti tinkamus atstovus Europos Parlamente ir būtų atėję prie balsadėžių? Ar žurnalistai pakankamai dėmesio skiria Europos Sąjungos temai?

Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis mano, kad visuomenei trūksta informacijos

Apie visa tai pokalbis tiesioginėje radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“, kurią bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Laidoje dalyvauja, 2004-2009 metų kadencijos Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis, Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Pavelas Kujalis, „Lietuvos ryto“ televizijos direktorius Edmundas Jakilaitis. Studijos tel. 8-5-2431431.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Laidą veda Dainius Radzevičius.