Foto: Erik

Europiečiai mėgsta ES vadinti postmoderniu dariniu, kuriam būdinga kultūrų įvairovė, tarpusavio priklausomybė, „švelniosios galios“ naudojimas, besienės įsivaizduojamosios bendruomenės, sudėtinga politinė alchemija ir niekad nesustojančios daugiasluoksnės derybos. Toks įspūdis, kad „ES projektas“, kuris dažnai sunkiai suprantamas amerikiečiams ar kinams, gali būti suvokiamas tik jo paties kūrime, kaip nuolatinės išeičių paieškos, nepertraukiamas judėjimas (nesvarbu pirmyn ar atgal!). Tačiau jei ES integracijos istoriją vadiname eksperimentu, po kiekvienų Europos Parlamento rinkimų verdančius debatus galima drąsiai tapatinti su lindėjimu dėžėje („inside the box“). Daugmaž taip teigė The Economist Europos korespondentas David Rennie praėjusią savaitę klubo „Forum 311“ surengtoje diskusijoje. Negaliu nesutikti.

Daugiau…

ES sostinėse, net tose, kuriose nevyksta prezidento rinkimai, EP rinkimų kampanijos yra daugiau ar mažiau panašios. Jos nėra nei spalvingos, nei triukšmingos, nei brangios. Savo išore kampanijos neišsiskiria ir Briuselyje, kur EP nariai praleidžia didžiausią darbo laiko dalį. Tačiau dalyvavimas rinkimų kampanijose čia yra tarsi ritualas. Jis atlieka svarbią socialinę funkciją ir turi simbolinę prasmę. Todėl jam ilgai ruošiamasi.

Ritualai formavosi kartu su santykių tarp EP ir įvairių interesų grupių papročiais. Tad nenuostabu, kad vienos matomiausių kampanijos aktyvisčių yra Briuselyje veikiančios verslo organizacijos.

Visai neseniai Europos verslo konfederacija BUSINESSEUROPE EP vadovams ir plačiajai visuomenei pristatė taip vadinamą rinkimų Manifestą. Įtakinga organizacija jame išdėsto iššūkius, su kuriais susidurs naujos kadencijos Parlamentas ir rekomenduoja problemų sprendimo būdus. Be to – pabrėžia nuolat didėjančią EP svarbą ir ragina Europos verslininkus aktyviai dalyvauti artėjančiuose rinkimuose. Daugiau…

M. Kavaliausko nuotr.

Mes vis dar esame tarsi ES kuriami ir formuojami, o ne patys ją kuriantys ir formuojantys. Tai – pavojinga iliuzija, kurios geriau sau neleiskime. ES yra vienintelis garantas, kad Lietuva turės vakarietiškos šalies, o lietuviai – vakarietiškos, pažangios ir atviros tautos ateitį. EP rinkimai, deja, pas mus tampa karikatūra, žinant kad juose dalyvauja asmenys, ne kartą atsidūrę anapus įstatymo, nepajėgsiantys anglų kalba palaikyti paties lengviausio pokalbio (o ką jau kalbėti apie intensyvius debatus…) arba tiesiog dėl vienų ar kitų priežasčių norintys laikinai išsijungti iš savo šalies aktyvaus politinio gyvenimo. EP iškyla reali grėsmė tapti Rytų Europos politiniu sąšlavynu. Lieka tik viena alternatyva – informuoti piliečiai, kuriems ne tas pats, kokioje Europoje jų šalis gyvena. Ne tik Lietuvos, bet ir Europos patriotai. Daugiau…

Lietuva ir jos piliečiai iškrėtė kažką naujo. Toks populiarumas per rinkimus, kokį pademonstravo Dalia Grybauskaitė, neturi analogo trumpoje, bet audringoje ir prieštaringoje atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Iš vienos pusės turėtume džiaugtis, kad pagaliau (galbūt) radome tautą vienijantį bendravardiklį buvusios eurokomisarės asmenyje. O gal tai labiau primena Vytauto Radžvilo itin detalios ir savo apimtimi įspūdingos analizės raktinius žodžius – tekanti putinizmo saulė? Šiaip ar taip, kažkas naujo jau atsitiko, ir tai tęsis bent penkis ateinančius metus. Tad kokie siurprizai mūsų laukia? Daugiau…