Žmogus. Paimta iš SalvationArmy.org.nz

Pastaruoju metu netyla kalbos apie neseną istoriją, kai nuo tilto buvo numestas šuo. Žmonės iš arti pamatę gyvulio tragediją sakytum atsitokėjo nuo svaigiai taikios kasdienybės ir unisonu pasmerkė jaunojo  sadisto poelgį. Visuomenės reakcija labai priminė ažiotažą, beveik prieš du mėnesius kilusį po Kauno mieste vykusių žudynių ir su jomis susijusio pedofilijos skandalo.

Suprantama, jog beprasmis smurtas prieš gyvūnus yra visiškai netoleruotinas. Kita vertus, neadekvatus liaudies susijaudinimas ir akivaizdus perteklinis dėmesys šuns atvejui apnuogino kitą sunerimti verčiančią socialinę tendenciją – visuotinį sulaukėjimą.

Jei šios tragedijos nebūtų buvę pirmuose laikraščių ir interneto portalų puslapiuose, tautiečiai, veikiausiai, net nebūtų atkreipę dėmesio. Be abejo, rašau ne apie tai, kad pastaroji istorija žiniasklaidoje turėjo būti nuslėpta. Teigiu, kad naujieną buvo galima pristatyti mažiau emociškai įkrautu tonu ir juo labiau ne kaip nacionalinį savaitės įvykį.

Abiejų Tautų Respublikos herbas. Paiimta iš Wikipedia.org

Pastaruoju metu suaktyvėjo viešos diskusijos dėl lenkiškų pavardžių rašybos. Aistros kilo dėl nacionalistiškai mąstančių Lenkijos parlamentarų bei žiniasklaidos atstovų pasisakymų, jog Lietuva yra nesvetinga kitataučiams šalis. Tai neliko nepastebėta ir Lietuvoje – jau kurį laiką dažnas rimtesnis publicistas narplioja pavardžių rašybos problemos peripetijas.

Tokios, aistras kaitinančios ir nereikalingą įtampą keliančios, diskusijos tarp Lenkijos ir Lietuvos visuomenių atstovų yra pirmos po ilgo laiko tarpo. Ir kiekvieno blaiviai mąstančio lietuvio galva – bevertės.

Vertėtų pabrėžti, kad mes jau nebesame ta tarpukario tautinė valstybė, kurioje etniniai lietuviai jautėsi proteguojama visuomenės grupe, o visos kitos buvo menkavertės ir veik beteisės valstybės sudedamosios dalys.

Galima prisiminti ir tai, jog kartu su lenkais, jau penkerius metus esame NATO ir Europos Sąjungos nariais. Todėl mus sieja daugybė bendro politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo įsipareigojimų, kurių nemenka dalis yra užfiksuota įstatymuose – europinėje teisėje (acquis communautaire). Beje, nederėtų užmiršti ir ilgus šimtmečius bendrą gyvenimą menančios Abiejų Tautų Respublikos.

Ministras buvo pakeistas, o veiksmų, kovojančių su mano aprašytomis problemomis, imtasi nebuvo.

Kol kas ir visos pastangos mažinti nusikaltimus kelyje ar tiesiog eismo pažeidimus nedavė rimtų rezultatų. Automobiliuose taškomės kone sparčiausiai Europoje, nors, rodos, vairavimo teisių įgijimo sąlygos nėra jau tokios visai skylėtos. Ir nesam tokie turtingi, kad turėtumėm daug atliekamų automobilių, pinigų neprotingai brangiam kurui. Tačiau tai nesudaro sąlygų kultūringam ar bent gyvybei nepavojingam vairavimui.

Prieš kurį laiką buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras R.J. Dagys teigė, kad jo vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imasi priemonių, kad jau galbūt mažiau kaip po 40 metų Lietuvoje gyventojų padaugės stulbinančiais beveik 19 procentų. Nuo dabar gyvenančių trijų su trečdaliu mūsų padaugės iki sveikų 4 milijonų. Pavartojau epitetą „stulbinančių“ todėl, kad paskutinius dvidešimt metų gyventojų skaičius mažėjo. Ir ne trupučiu, o pakankamai sparčiai – jau netekome 10 procentų gyventojų. Per 2007 metus gyventojų skaičius dėl įvairių priežasčių sumažėjo apie 19 tūkst. ir tai – kasmetinė tendencija.