Danebro (Flickr) nuotrauka

Tęsiame 5 klausimų apie Lietuvą maratoną ir juos užduodame danams. Tai jau trečioji šalis, kurią kamantinėjame. Danų atsakymus galite palyginti su ispanų ir rumunų.

Kokios asociacijos šauna į galvą išgirdus žodį „Lietuva“?

Kuršiai, kurie kovėsi su vikingais, Baltijos jūra, gražios merginos, sniegas, ledo ritulys, krepšinis.

Kur dažniausiai girdite žodį Lietuva: sporto naujienose, kriminalinėse kronikose, žemėlapiuose, etc.?

Daniškuose filmuose apie mafiją. Iš bendradarbių su kuriais dirbu. Sporto naujienuose ir internete (Facebook‘e).

Pabaikite sakinį: lietuviai yra…

Žemi, turintys gerą humoro jausmą ir panašūs į danus (šviesių plaukų).

Kaip Jums atrodo, kokia šaliai Lietuva yra labiau gimininga: Rusijai, Švedijai, Lenkijai, Latvijai?

Tikrai ne Švedijai, turbūt Latvijai arba Lenkijai.

Ant kokio produkto įsivaizduotumėte užrašą „Made in Lithuania”?

Medžio dirbinių, sūrio, alkoholinių gėrimų.

Spooneater (Flickr) nuotrauka

Kadangi atostogos sparčiai įsigali ir vis daugiau progų apsilankyti svečiose šalyse, turime progų paklausinėti europiečių apie Lietuvą. Šįkart atlikome visiškai ne mokslišką tyrimą ir grupei ispanų uždavėme 5 trumpus klausimus apie mūsų šalį. Klausimus užduosime ir kitose šalyse, kad galėtume palyginti atsakymus.

Kokios asociacijos šauna į galvą išgirdus žodį „Lietuva“?
Nežinau, šalta, gražios merginos (juokiasi atsakydami), buvusi Sovietų sąjungos šalis.

Kur dažniausiai girdite žodį Lietuva: sporto naujienose, kriminalinėse kronikose, žemėlapiuose, etc.?
Kelionių žurnalai ir laidos apie keliones, Eurovizija, Iš sporto laidų, bet tik kaip krepšininkus. Puikiai žinau Kurtinaitį ir Sabonį. Esu girdėjęs naujienų laidų rubrikose apie Europos Sąjunga ir ekonomiką.

Pabaikite sakinį: lietuviai yra…
…gana uždari, bet labai darbštūs.

Kaip Jums atrodo, kokia šaliai Lietuva yra labiau gimininga: Rusijai, Švedijai, Lenkijai, Latvijai?
Rusija, gal Latvija, Estija, Lenkija, Čekija. Gal Norvegija (Skandinavija).

Ant kokio produkto įsivaizduotumėte užrašą „Made in Lithuania”?
Nežinau. Gal žuvies, nes turi jūrą, gal tekstilė, mediena (konkretaus produkto niekas neįvardino).

Nepriklausomybės 20-mečio proga Delfi.lt portale pasirodė interviu su britų akademiku, žurnalo The Economist publicistu Edwardu Lucasu. Šis autorius yra menko Vakarų Europos politologų, palankiai vertinančių Lietuvos bei visos Rytų Europos laisvės siekius ir oponuojančius Rusijos imperialistinei politikai, ratelio atstovas.

Abiejų Tautų Respublikos Herbas

Interviu pabaigoje žurnalistas paklausė pašnekovo apie strateginės mūsų kaimynų (Lenkijos – Lietuvos) partnerystės perspektyvas, iki šiol temdomas dirbtinai eskaluojamo konflikto dėl lenkiškos kilmės asmenvardžių ir vietovardžių rašybos.

Lucas pateikė tragikomišką pavyzdį iš savo asmeninės patirties – pažįstamų paklaustas, kodėl tarp Lenkijos ir Lietuvos tebevyrauja politinė įtampa bei nepasitikėjimas, jis atsakė, jog dabar tai lemia w raidė lietuviškuose pasuose, šiems sukeldamas didelę nuostabą. Nuostabą mūsiškių iniciatyvos uždrausti „lenkiškas“ raides bei vietovardžius kelia, ko gero, ir nevienam politiškai mąstančiam mūsų tautiečiui.

Gana keistai atrodo susijaudinusių lietuvybės sergėtojų noras neleisti lenkams jų daugumos gyvenamuose regionuose gatvių bei vietovardžių pavadinimų šalia valstybinės lietuvių kalbos rašyti kartu ir lenkiško atitikmens. Tuo tarpu, kai Punsko regione (labiausiai lietuvių apgyvendintoje Lenkijos dalyje) analogiškas prašymas dėl lietuviškų pavadinimų lenkų valdžios jau yra vykdomas.

Ne mažiau trikdantis grasinimas uždrausti ar neįteisinti neva „lenkiškų“ raidžių yra akivaizdi nenuoseklios pozicijos išraiška. Tiek lietuviai, tiek lenkai yra perėmę moderniąją lotynų abėcėlę, o ne sugalvoję savas. W ar x nėra „lenkiškos“ ar „angliškos“ raidės. Taip pat, neretai „lietuviškomis“ neva vadinamos č, š ar ž, iš tiesų, yra sukurtos ne lietuvių, bet perimtos iš čekų alfabeto – Rytų Europos slavų kalbos, beje, labai artimos lenkams. Ironiška, tačiau raides ą ir ę kaip tik ir esame perėmę iš lenkų, nuo kurių įtakos dabar neva bandome saugoti lietuvių kalbos savitumą. Taigi retorika, jog lenkai kėsinasi į nacionalinį identitetą, akivaizdu, nėra teisinga.

Lietuvos vardui šiemet – tūkstantis. Tiek ir dar daugiau kartų jos vardas skambėjo tarptautinėje žiniasklaidoje. Tikslas pasiektas: valstybei reklamos padaryta apsčiai. O kokia kaina? Finansiškai – kone už dyką (ir gerai, krizės metu reik ieškoti kūrybiškesnių sprendimų, taupyti biudžeto lėšas), o realiai sumokėjome šalies prestižu. Ar ne per brangiai kainavo gauta (anti)reklama?