Tūkstantis metų reklamos

Lietuvos vardui šiemet – tūkstantis. Tiek ir dar daugiau kartų jos vardas skambėjo tarptautinėje žiniasklaidoje. Tikslas pasiektas: valstybei reklamos padaryta apsčiai. O kokia kaina? Finansiškai – kone už dyką (ir gerai, krizės metu reik ieškoti kūrybiškesnių sprendimų, taupyti biudžeto lėšas), o realiai sumokėjome šalies prestižu. Ar ne per brangiai kainavo gauta (anti)reklama? plačiau >

Vertybinis nihilizmas

Žmogus. Paimta iš SalvationArmy.org.nz

Pastaruoju metu netyla kalbos apie neseną istoriją, kai nuo tilto buvo numestas šuo. Žmonės iš arti pamatę gyvulio tragediją sakytum atsitokėjo nuo svaigiai taikios kasdienybės ir unisonu pasmerkė jaunojo  sadisto poelgį. Visuomenės reakcija labai priminė ažiotažą, beveik prieš du mėnesius kilusį po Kauno mieste vykusių žudynių ir su jomis susijusio pedofilijos skandalo.

Suprantama, jog beprasmis smurtas prieš gyvūnus yra visiškai netoleruotinas. Kita vertus, neadekvatus liaudies susijaudinimas ir akivaizdus perteklinis dėmesys šuns atvejui apnuogino kitą sunerimti verčiančią socialinę tendenciją – visuotinį sulaukėjimą.

Jei šios tragedijos nebūtų buvę pirmuose laikraščių ir interneto portalų puslapiuose, tautiečiai, veikiausiai, net nebūtų atkreipę dėmesio. Be abejo, rašau ne apie tai, kad pastaroji istorija žiniasklaidoje turėjo būti nuslėpta. Teigiu, kad naujieną buvo galima pristatyti mažiau emociškai įkrautu tonu ir juo labiau ne kaip nacionalinį savaitės įvykį. plačiau >

Darsyk apie pavardžių rašybą

Abiejų Tautų Respublikos herbas. Paiimta iš Wikipedia.org

Pastaruoju metu suaktyvėjo viešos diskusijos dėl lenkiškų pavardžių rašybos. Aistros kilo dėl nacionalistiškai mąstančių Lenkijos parlamentarų bei žiniasklaidos atstovų pasisakymų, jog Lietuva yra nesvetinga kitataučiams šalis. Tai neliko nepastebėta ir Lietuvoje – jau kurį laiką dažnas rimtesnis publicistas narplioja pavardžių rašybos problemos peripetijas.

Tokios, aistras kaitinančios ir nereikalingą įtampą keliančios, diskusijos tarp Lenkijos ir Lietuvos visuomenių atstovų yra pirmos po ilgo laiko tarpo. Ir kiekvieno blaiviai mąstančio lietuvio galva – bevertės.

Vertėtų pabrėžti, kad mes jau nebesame ta tarpukario tautinė valstybė, kurioje etniniai lietuviai jautėsi proteguojama visuomenės grupe, o visos kitos buvo menkavertės ir veik beteisės valstybės sudedamosios dalys.

Galima prisiminti ir tai, jog kartu su lenkais, jau penkerius metus esame NATO ir Europos Sąjungos nariais. Todėl mus sieja daugybė bendro politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo įsipareigojimų, kurių nemenka dalis yra užfiksuota įstatymuose – europinėje teisėje (acquis communautaire). Beje, nederėtų užmiršti ir ilgus šimtmečius bendrą gyvenimą menančios Abiejų Tautų Respublikos. plačiau >

Kiek gyventojų gyvens Lietuvoje 2050? (II)

Ministras buvo pakeistas, o veiksmų, kovojančių su mano aprašytomis problemomis, imtasi nebuvo.

Kol kas ir visos pastangos mažinti nusikaltimus kelyje ar tiesiog eismo pažeidimus nedavė rimtų rezultatų. Automobiliuose taškomės kone sparčiausiai Europoje, nors, rodos, vairavimo teisių įgijimo sąlygos nėra jau tokios visai skylėtos. Ir nesam tokie turtingi, kad turėtumėm daug atliekamų automobilių, pinigų neprotingai brangiam kurui. Tačiau tai nesudaro sąlygų kultūringam ar bent gyvybei nepavojingam vairavimui.

plačiau >

Kiek gyventojų gyvens Lietuvoje 2050? (I)

Prieš kurį laiką buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras R.J. Dagys teigė, kad jo vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija imasi priemonių, kad jau galbūt mažiau kaip po 40 metų Lietuvoje gyventojų padaugės stulbinančiais beveik 19 procentų. Nuo dabar gyvenančių trijų su trečdaliu mūsų padaugės iki sveikų 4 milijonų. Pavartojau epitetą „stulbinančių“ todėl, kad paskutinius dvidešimt metų gyventojų skaičius mažėjo. Ir ne trupučiu, o pakankamai sparčiai – jau netekome 10 procentų gyventojų. Per 2007 metus gyventojų skaičius dėl įvairių priežasčių sumažėjo apie 19 tūkst. ir tai – kasmetinė tendencija. plačiau >

Lietuvai reikia naujos partijos

Taip, jūs perskaitėte teisingai, dar vienos partijos. Jau įsivaizduoju, kaip jūs skeptiškai žvelgiate į savo monitoriaus ekraną ir galvojate: „O kam? Juk prieš praeitus rinkimus ir taip bent trys naujos partijos atsirado, o nepasikeitė iš esmės niekas, jos arba nepateko į Seimą, arba tapo visišku pajuokos objektu.“ Iš esmės jūs esate teisūs, tačiau, mano nuomone, ta nauja partija turėtų daug ką daryti kitaip, negu debiutantai darė iki šiol. plačiau >

Lietuva.lt arba atraskite verslą Lietuvoje!

Lietuva svetinga verslui. Taip tegia www.lietuva.lt

“Verslas miršta” – tokia šiandien pagrindinė dienraščio “Verslo žinios” tema. Maža to, rašoma, kad Lietuvos verslo sąlygų jau yra prilygintos dešimtmečius karų niokotoms Azijos ir Afrikos valstybėms. Bent jau taip tvirtinama remiantis kreditų draudimo paslaugas teikiančios “Euler Hermes” lentele ir jos D reitingo grafa. Toje grafoje be Lietuvos yra ir Afganistanas, Islandija, Latvija.

Bet Jūs galite ir netikėti nei “Verslo žiniomis”, nei jokiais tarptautiniais reitingais. Geriau ATRASKITE VERSLĄ LIETUVOJE. Štai tokiu šūkiu mus pasitinka internetinėje svetainėje www.lietuva.lt esanti rubrika “Ekonomika”.

Ši rubrika pateikta su galybe savigyros elementų užsieniečiams, kurie gal susigundys atnešti savo pinigų kapšus į Lietuvą. Ir jie nesielgs taip, kaip su pinigų maišais iš Lietuvos bėgantys Skandinavijos bankai. Nes jie neskaito jokių reitingų.

Juk lietuva.lt aiškiai rašoma, kad mūsų šalyje yra stabili politinė ir makroekonominė aplinka. Negi kas abejoja?!

Dar rašoma, kad Lietuva yra ES ir NATO narė nuo 2004 m., narystė PPO, prisijungimas prie Šengeno erdvės 2008 metais.

Jei dar kam nors maža dozė argumentų ir nori lyginti su kitoms ES šalimis, tai ir čia mes esame geriausi – ES vidaus rinkos direktyvos geriausiai perkeliamos į nacionalinę teisę tarp visų ES valstybių narių. Jau nekalbant apie tai, kad euro įsivesti mums beveik nereikia – Lietuvos valiuta susieta su euru ir padengta užsienio valiutos rezervu.

plačiau >

Lietuva po rinkimų: “katė maiše” ar viltis?…

Lietuva ir jos piliečiai iškrėtė kažką naujo. Toks populiarumas per rinkimus, kokį pademonstravo Dalia Grybauskaitė, neturi analogo trumpoje, bet audringoje ir prieštaringoje atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Iš vienos pusės turėtume džiaugtis, kad pagaliau (galbūt) radome tautą vienijantį bendravardiklį buvusios eurokomisarės asmenyje. O gal tai labiau primena Vytauto Radžvilo itin detalios ir savo apimtimi įspūdingos analizės raktinius žodžius – tekanti putinizmo saulė? Šiaip ar taip, kažkas naujo jau atsitiko, ir tai tęsis bent penkis ateinančius metus. Tad kokie siurprizai mūsų laukia? plačiau >