Dažnai tarp įvairių profesijų žmonių vyksta įnirtingos diskusijos, kas nugalės – tradicinė popierinė ar skaitmeninė knyga. Pateikiami įvairūs argumentai (statistiką pasitelkti sunku, nes Lietuvoje skaitmeninė leidyba sudaro mikroskopinę dalį, nors JAV siekia apie 15 procentų), ginantys tradicinę: knyga turi kvapą, ją malonu liesti, patogu laikyti rankose, kompiuterio ekranas gadina regėjimą ir sunkina skaitymą. Tačiau ar tai nėra knygos, kaip turinio formos perteikimo patobulinimas? Molio lenteles keitė papirusas, šį pergamentas, o pastarąjį popierius – kodėl gi vystymasis turėtų sustoti? Jeigu spausdintas tekstas sugebėjo užimti rankraštinio vietą, tą patį gali padaryti ir knyga ekrane.

Pakalbėsiu apie knygas. Dabar vasara, o knygos skaitymas – puikus užsiėmimas besikaitinant prieš saulę, kai nesinori aktyvios veiklos. Taip pat tai puikus užsiėmimas ir kitais metų laikais dėl įvairių priežasčių, bet jų neminėsiu. Svarbiau yra tai, kas šiuo metu lietuvio, o kartu – ir europiečio sąmonėje yra tas daiktas knyga.