Europos Komisija siekia stiprinti privatumą internete

(rpongsaj/flickr nuotrauka)

Žmonės į privatumą internete žiūri atsainiai tol, kol nenuteka svetur jų duomenys (kaip pasitaikė ne vieną kartą) ar kas nors neįsilaužia į jų naudojamų tarnybų paskirtis. Nors aktyviai patys privatumo nuostatų internete netikriname, jei kyla klausimas iš esmės, dauguma norėtume, kad asmeniniai duomenys būtų saugomi kuo trumpiau. Firmos, teikiančios paslaugas internete, atvirkščiai – suinteresuotos kaip galima ilgiau saugoti asmeninę naršymo, pirkinių, lankomumo ir kitą istoriją, nes tai leidžia algoritmams parinkti labiau pritaikytus vartotojui produktus ir paslaugas.

Atsakydama į Europos Komisijos paklausimą dėl asmeninių duomenų panaudojimo, Google yra rašiusi, kad 9 mėnesius saugoma IP informacija ir 18 mėnesių saugoma slapukų informacija reikalinga tam, kad greičiau būtų kraunami paieškos rezultatai, jų turinys pritaikomas pagal tai, ko žmogus ieškojo anksčiau ir pan.

Europos Sąjungoje priimta griežtesnė asmeninių duomenų saugojimo tvarka, nei Jungtinėse Valstijose. Čia duomenys turi būti saugomi trumpiau ir saugyklose pagal juos neturėtų būti identifikuojami individualūs vartotojai.

Praėjusią savaitę EK išsiuntė pakartotinius laiškus JAV paieškos sistemų operatoriams, ragindama priimti su ES suderintą 6 mėnesių asmeninės informacijos saugojimo limitą ir panaikinti iš duomenų bazių IP informaciją, leidžiančią atpažinti vartotojus pagal jų interneto adresus. Google teigia trinanti iš savo duomenų bazių paskutinį IP adreso segmentą (pvz.: vietoje 127.245.0.12 lieka 127.24.0.—), tačiau Europos komisija tvirtina, kad to negana. Sudėjus šią informaciją ir slapukuose saugomus duomenis, esą galima identifikuoti žmones ir praėjus 6 mėnesiams nuo jų apsilankymo svetainėje.

Kadangi firmos griežtesnio privatumo režimo vengia, EK kreipėsi į JAV Federalinę prekybos komisiją (FTC) paaiškinimo, ar vartotojai Europoje gali traukti į teismą JAV bendroves, kurios nepaiso reikalavimo griežtinti interneto tarnybų privatumą. Jei tokia teisė būtų patvirtinta, Europos Sąjungos piliečiai galėtų paduoti į teismą JAV tarnybas dėl apgaulės.

Europos Parlamentas reikalauja ACTA viešumo

Šios savaitės statistikos skaičius – Europos Parlamento balsavimo dėl ES skaidrumo derybose dėl ACTA sutarties rezultatas: 663 parlamentarai balsavo prieš dabartinę ACTA derybų eigą, vos 13-ka – už (16 EP deputatų susilaikė).

actapie10

EP balsų pasiskirstymas, balsuojant dėl ACTA sutarties, jos skaidrumo ir suderinamumo su ES teise

Rezultatas daugiau nei įspūdingas, tačiau, manau, reikėtų paaiškinti, kas gi yra ta ACTA. ACTA (Anti-Counterfeiting Trade Agreement) yra tarptautinė sutartis dėl sugriežtintos intelektinės nuosavybės apsaugos. Pasak svetainės EuroActiv, anksčiau buvo numatyta visus intelektinės nuosavybės apsaugos susitarimus derinti Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijoje (WIPO), tačiau jos narėms nesutarus dėl bendrų priemonių, kai kurios šalys nutarė tartis dėl griežtesnių priemonių. Taip prieš du metus ir atsirado ACTA, kurios atstovai, įskaitant ES atstovaujančią Europos komisiją, jau buvo susitikę septynis kartus.

ACTA šalys: ES, Kanada, JAV, Australija, Naujoji Zelandija, Singapūras, Šveicarija, Marokas, Meksika ir Pietų Korėja

ACTA šalys: ES, Kanada, JAV, Australija, Naujoji Zelandija, Singapūras, Šveicarija, Marokas, Meksika ir Pietų Korėja

ACTA tikslas – papildomos teisinės bazės, praktinių teisėsaugos priemonių ir tarptautinio bendradarbiavimo paruošimas efektyvesnei kovai su intelektinės nuosavybės pažeidimais. Sutarties taikinys – ne tik padirbti žinomų firmų gaminiai, nelegalus vaistų importas, bet ir autorių teisių pažeidimai internete. Siūlomos kovos priemonės, įtraukia interneto vartotojų sekimą, privačių duomenų atskleidimą be teismo sprendimo, privalomą interneto paslaugų tiekėjų vykdomą srauto filtravimą, papildomas bausmes, įskaitant atjungimą nuo interneto.

Nors Europos Komisijos ACTA tinklalapyje pabrėžiamas derybų informacijos viešumas, ACTA derybininkai ne kartą yra kaltinti dėl to, kad viešai nėra prieinami derybų protokolai, o patys derybų dalyviai negali žiniasklaidai komentuoti jų turinio, nes yra pasirašę slaptumo sutartis.

Tačiau nepaisant slaptumo, dalis ACTA dokumentų pateko į viešumą (nuoroda į naujausią dokumentą) ir sukėlė didžiulį sąmyšį. Iš tų dokumentų, pasak Europos interneto tiekėjų organizacijos EuroISPA, paaiškėjo, kad ACTA derasi dėl radikalių šalių-dalyvių įstatymų pakeitimų ir naujų privatumo, žmogaus teisių, informacijos sklaidos bei jos ribojimo nuostatų, ypač tos sutarties dalys, kuriose kalbama apie internetą.

Taigi šiandien Europos Parlamentas tiesiog pareikalavo atskleisti ACTA derybų turinį, remdamasis tuo, kad pagal Lisabonos sutartį, nuo 2009-ųjų gruodžio 1 dienos Europos komisija „yra teisiškai įsipareigojusi neatidėliotinai ir pilnai informuoti Europos Parlamentą apie tarptautinių derybų eigą“. Tuo pačiu EP pakartojo asmeninės informacijos ir piliečių teisės naudotis internetu neliečiamumo svarbą. Europos Parlamentas pažymėjo, kad nėra prieš ACTA tikslus ar EK dalyvavimą derybose, tačiau paragino derybas vesti skaidriai ir nepasirašyti sutarties, kuri pažeistų pagrindines ES piliečių teises ar verstų keisti ES narių įstatymus.

2008-ųjų lapkritį į Europos Komisiją su prašymu atskleisti ACTA derybų sutartį kreipėsi Laisvos informacijos infrastruktūros fondas (FFII), tačiau gavo neigiamą atsakymą. FFII gali kreiptis į Europos Teismą, tačiau bylos svarstymas gali užtrukti daug metų, o ACTA derybų nuostatos esą svarbios milijonams piliečių jau šiandien. Matyt kaip tik dėl to Europos Parlamentas ir priėmė tokį sprendimą.

ACTA nevienareikšmiškai vertinama visame pasaulyje. Kritiškai derybų konfidencialumą ir jų nuostatas viešai paskelbtuose dokumentuose vertina EFF, Public Knowledge ir kitos interneto vartotojų teisių organizacijos; „Gydytojai be sienų“ yra susirūpinę, kad sutartis siekia užkirsti nebrangių (generic) vaistų importą ir prieinamumą mažiausiai pajamų gaunančioms ir labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Abejojama ne tik dėl ACTA nuostatų, bet ir dėl pačios sutarties tikslingumo. Kritikai teigia, kad sutartis nebus veiksminga vien dėl to, kad joje dalyvauja nedidelė pasaulio valstybių dalis (žr. žemėlapį) – ir dar būtent ta, kurioje intelektinės nuosavybės pažeidimai kelia mažiausiai rūpesčių. Bendras „intelektinis klimatas“ esą labiausiai priklausys nuo to, kaip elgsis ne ACTA sutarties valstybės, ypač Kinija, Rusija ir Indija.

Net po EP balsavimo nėra aišku, kada bus atskleistos ACTA sutarties smulkmenos ir kada šis dokumentas bus prieinamas viešai diskusijai. Jei galutiniame sutarties tekste liks ištraukose paviešintos atjungimo nuo interneto ar vartotojų sekimo nuostatos, veikiausiai dėl jos priėmimo dar bus daug karštų diskusijų. Kaip ES galės paaiškinti savo piliečiams viešai svarstanti interneto prieigą įtraukti prie esminių žmogaus teisių, o už uždarų durų besideranti dėl tų pačių piliečių atjungimo nuo interneto?

Imigracija ne tokia ir baisi

www.tja.lt/sveikiatvyke

www.tja.lt/sveikiatvyke

Kad ir sąlyginai neaukšto pragyveno lygio,visgi Lietuva yra Europos Sąjungos narė. O tai mažiau išsivysčiusioms pasaulio valstybėms yra pripažinimo ženklas. Kasmet sulaukiame vis daugiau žmonių, prašančių leidimo apsigyventi mūsų šalyje. Daugiau…

Ar portalas tikrai atsakingas už komentarus?

Šį įrašą parašyti įkvėpė gerokai seniau Estijos Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas – portalai ir jų savininkai yra atsakingi už įžeidžiančius ar kitaip teisės aktus pažeidžiančius komentarus. Iš esmės nepritariu tokiam teismo sprendimui ir manau, kad atsakomybė turėtų būti kiek kitaip ir didesnę atsakomybės naštos dalį suteikti pačiam komentatoriui.
Daugiau…

 

You need to log in to vote

The blog owner requires users to be logged in to be able to vote for this post.

Alternatively, if you do not have an account yet you can create one here.

Powered by Vote It Up