Siūlome paskaityti Aleksandros K. nuomonę apie tai, ar turėtume savo vaikus saugoti nuo grėsmių, tykančių internete.
rochai (Flickr) nuotrauka
Europos Komisija jau nuo 1999 metų rengia įvairias kampanijas, skatinančias atkreipti dėmesį į vaikų naudojimąsi internetu ir jame tykančius pavojus. Nepaisant to, tik naudoja interneto filtrus, kurie apsaugo vaikus nuo jiems galinčių pakenkti interneto puslapių. Šis procentas pietinėse ir Rytų Europos šalyse nesiekia nei dešimties.
Pagal minėtos įrangos įsigijimų skaičių Europoje pirmauja Liuksemburgas, Slovėnija, Prancūzija, Danija, Austrija, Didžioji Britanija ir Suomija, kuriose apie naudoja interneto filtrus. Beje, Lietuvoje šis procentas irgi nėra mažas – 15%. Mažiausiai besirūpinančių vaiko saugumu naudojantis internetu turbūt yra Slovakijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje, kur interneto filtrus turi įsigiję vos keli procentai apklaustųjų.
Skeptikų ketvirtadienio rubrikoje – šiek tiek filosofiniai Inetos pasvarstymai apie tai, ką mums duoda (ar iš mūsų atima) internetas.
eDamak (Flickr) nuotrauka
Milžiniškas darbo palengvinimas, galimybė paskambinti draugui į Australiją, viltis susirasti vyrą/žmoną/draugą/priešą, savirealizacija, apsipirkimas neiškeliant kojos iš namų. Tai – tik pirmosios mintys, kilusios siekiant apibrėžti, ką duoda (atima?) internetas. Diskusija, gerai jis ar blogai – begalinė ir turbūt beprasmė. Tik šiek tiek baisu ir nejauku pasidaro, kuomet dingus internetui tu nebegali padaryti darbo ar susisiekti su mama. Tarsi jokio veiksmo nebegali daryti pats – viskam tau reikia tarpininko, arba net dviejų – kompiuterio ir interneto. Net ir norint pabendrauti.
Prieš porą metų darytas , kad Lietuvoje internetu naudojasi daugiau nei pusė visų šalies gyventojų. Panaši statistika ir Europoje – internetu naudojasi daugiau nei pusė Europos gyventojų (58,4%).
Žmonės į privatumą internete žiūri atsainiai tol, kol nenuteka svetur jų duomenys (kaip pasitaikė ne vieną kartą) ar kas nors neįsilaužia į jų naudojamų tarnybų paskirtis. Nors aktyviai patys privatumo nuostatų internete netikriname, jei kyla klausimas iš esmės, dauguma norėtume, kad asmeniniai duomenys būtų saugomi kuo trumpiau. Firmos, teikiančios paslaugas internete, atvirkščiai – suinteresuotos kaip galima ilgiau saugoti asmeninę naršymo, pirkinių, lankomumo ir kitą istoriją, nes tai leidžia algoritmams parinkti labiau pritaikytus vartotojui produktus ir paslaugas.
Atsakydama į Europos Komisijos paklausimą dėl asmeninių duomenų panaudojimo, Google yra rašiusi, kad 9 mėnesius saugoma IP informacija ir 18 mėnesių saugoma slapukų informacija reikalinga tam, kad greičiau būtų kraunami paieškos rezultatai, jų turinys pritaikomas pagal tai, ko žmogus ieškojo anksčiau ir pan.
Europos Sąjungoje priimta griežtesnė asmeninių duomenų saugojimo tvarka, nei Jungtinėse Valstijose. Čia duomenys turi būti saugomi trumpiau ir saugyklose pagal juos neturėtų būti identifikuojami individualūs vartotojai.
Praėjusią savaitę , ragindama priimti su ES suderintą 6 mėnesių asmeninės informacijos saugojimo limitą ir panaikinti iš duomenų bazių IP informaciją, leidžiančią atpažinti vartotojus pagal jų interneto adresus. Google teigia trinanti iš savo duomenų bazių paskutinį IP adreso segmentą (pvz.: vietoje 127.245.0.12 lieka 127.24.0.—), tačiau Europos komisija tvirtina, kad to negana. Sudėjus šią informaciją ir slapukuose saugomus duomenis, esą galima identifikuoti žmones ir praėjus 6 mėnesiams nuo jų apsilankymo svetainėje.
Kadangi firmos griežtesnio privatumo režimo vengia, EK kreipėsi į JAV Federalinę prekybos komisiją (FTC) paaiškinimo, ar vartotojai Europoje gali traukti į teismą JAV bendroves, kurios nepaiso reikalavimo griežtinti interneto tarnybų privatumą. Jei tokia teisė būtų patvirtinta, Europos Sąjungos piliečiai galėtų paduoti į teismą JAV tarnybas dėl apgaulės.
Šios savaitės statistikos skaičius – (16 EP deputatų susilaikė).
EP balsų pasiskirstymas, balsuojant dėl ACTA sutarties, jos skaidrumo ir suderinamumo su ES teise
Rezultatas daugiau nei įspūdingas, tačiau, manau, reikėtų paaiškinti, kas gi yra ta ACTA. (Anti-Counterfeiting Trade Agreement) yra tarptautinė sutartis dėl sugriežtintos intelektinės nuosavybės apsaugos. Pasak svetainės EuroActiv, anksčiau buvo numatyta visus intelektinės nuosavybės apsaugos susitarimus derinti Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijoje (WIPO), tačiau jos narėms nesutarus dėl bendrų priemonių, kai kurios šalys nutarė tartis dėl griežtesnių priemonių. Taip prieš du metus ir atsirado ACTA, kurios atstovai, įskaitant ES atstovaujančią Europos komisiją, jau buvo susitikę septynis kartus.
ACTA šalys: ES, Kanada, JAV, Australija, Naujoji Zelandija, Singapūras, Šveicarija, Marokas, Meksika ir Pietų Korėja
ACTA tikslas – papildomos teisinės bazės, praktinių teisėsaugos priemonių ir tarptautinio bendradarbiavimo paruošimas efektyvesnei kovai su intelektinės nuosavybės pažeidimais. Sutarties taikinys – ne tik padirbti žinomų firmų gaminiai, nelegalus vaistų importas, bet ir autorių teisių pažeidimai internete. Siūlomos kovos priemonės, įtraukia interneto vartotojų sekimą, privačių duomenų atskleidimą be teismo sprendimo, privalomą interneto paslaugų tiekėjų vykdomą srauto filtravimą, papildomas bausmes, įskaitant atjungimą nuo interneto.
Nors Europos Komisijos pabrėžiamas derybų informacijos viešumas, ACTA derybininkai ne kartą yra kaltinti dėl to, kad viešai nėra prieinami derybų protokolai, o patys derybų dalyviai negali žiniasklaidai komentuoti jų turinio, nes yra pasirašę slaptumo sutartis.
Tačiau nepaisant slaptumo, dalis ACTA dokumentų pateko į viešumą () ir sukėlė didžiulį sąmyšį. Iš tų dokumentų, pasak Europos interneto tiekėjų organizacijos EuroISPA, paaiškėjo, kad ACTA derasi dėl radikalių šalių-dalyvių įstatymų pakeitimų ir naujų privatumo, žmogaus teisių, informacijos sklaidos bei jos ribojimo nuostatų, ypač tos sutarties dalys, kuriose kalbama apie internetą.
Taigi šiandien , remdamasis tuo, kad pagal Lisabonos sutartį, nuo 2009-ųjų gruodžio 1 dienos Europos komisija „yra teisiškai įsipareigojusi neatidėliotinai ir pilnai informuoti Europos Parlamentą apie tarptautinių derybų eigą“. Tuo pačiu EP pakartojo asmeninės informacijos ir piliečių teisės naudotis internetu neliečiamumo svarbą. Europos Parlamentas pažymėjo, kad nėra prieš ACTA tikslus ar EK dalyvavimą derybose, tačiau paragino derybas vesti skaidriai ir nepasirašyti sutarties, kuri pažeistų pagrindines ES piliečių teises ar verstų keisti ES narių įstatymus.
2008-ųjų lapkritį į Europos Komisiją su prašymu atskleisti ACTA derybų sutartį kreipėsi Laisvos informacijos infrastruktūros fondas (FFII), tačiau gavo neigiamą atsakymą. FFII gali kreiptis į Europos Teismą, tačiau bylos svarstymas gali užtrukti daug metų, o ACTA derybų nuostatos esą svarbios milijonams piliečių jau šiandien. Matyt kaip tik dėl to Europos Parlamentas ir priėmė tokį sprendimą.
ACTA nevienareikšmiškai vertinama visame pasaulyje. Kritiškai derybų konfidencialumą ir jų nuostatas viešai paskelbtuose dokumentuose vertina EFF, Public Knowledge ir kitos interneto vartotojų teisių organizacijos; „Gydytojai be sienų“ yra susirūpinę, kad sutartis siekia užkirsti nebrangių (generic) vaistų importą ir prieinamumą mažiausiai pajamų gaunančioms ir labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Abejojama ne tik dėl ACTA nuostatų, bet ir dėl pačios sutarties tikslingumo. Kritikai teigia, kad sutartis nebus veiksminga vien dėl to, kad joje dalyvauja nedidelė pasaulio valstybių dalis (žr. žemėlapį) – ir dar būtent ta, kurioje intelektinės nuosavybės pažeidimai kelia mažiausiai rūpesčių. Bendras „intelektinis klimatas“ esą labiausiai priklausys nuo to, kaip elgsis ne ACTA sutarties valstybės, ypač Kinija, Rusija ir Indija.
Net po EP balsavimo nėra aišku, kada bus atskleistos ACTA sutarties smulkmenos ir kada šis dokumentas bus prieinamas viešai diskusijai. Jei galutiniame sutarties tekste liks ištraukose paviešintos atjungimo nuo interneto ar vartotojų sekimo nuostatos, veikiausiai dėl jos priėmimo dar bus daug karštų diskusijų. Kaip ES galės paaiškinti savo piliečiams viešai svarstanti interneto prieigą įtraukti prie esminių žmogaus teisių, o už uždarų durų besideranti dėl tų pačių piliečių atjungimo nuo interneto?
Jei esi smalsus, žingeidus ir mėgsti netikėtus atradimus, esi teisingoje vietoje. „Euroblogas“ – tai unikalus tinklaraštis jaunimui, kuriame savo mintimis apie Europą dalinasi po visą žemyną išsibarstę jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio šalių. Ines iš Vokietijos, Monica iš JAV, Darius iš Pasvalio ir kiti. Ką jie mano apie europietišką tapatybę ir klimato kaitą, finansų krizę ir kulinarijos tradicijas skirtingose ES šalyse? Kiekvieną savaitę „euroblogeriai“ gliaudys naują temą. Jaunatviškai, nenuobodžiai ir su ugnele.
Esu abiturientas iš Žemaitijos sostinės - Telšių. Esu žingeidus ir visada daug norintis. Esu blogeris, negarsus, tačiau aptarti jaunimo globalias problemas su įvairių sričių atstovais. Visą likusį laisvą laiką (artėjant egzaminams ne tiek jau daug to laiko ir lieka) bandau užgožti sportine veikla. Mėgstu rašyti. Atsipalaiduoju tai darydamas. Manau, kad rašyti, ir rašyti gerai, tai du kardinaliai skirtingi dalykai. Iki profesionalo man dar kaip iki Jupiterio, tačiau iš aplinkinių išgirstu pozityvių komentarų, o to man ir užtenka. Labai tikiuosi, kad Jums patiks jauno žmogaus (tikro žemaičio) nuomonė, žiūrint iš aukštesnės panoramos, žvelgiant kitu kampu, ieškant esmingesnių bėdų.
