Europos Parlamentas reikalauja ACTA viešumo

Šios savaitės statistikos skaičius – Europos Parlamento balsavimo dėl ES skaidrumo derybose dėl ACTA sutarties rezultatas: 663 parlamentarai balsavo prieš dabartinę ACTA derybų eigą, vos 13-ka – už (16 EP deputatų susilaikė).

EP balsų pasiskirstymas, balsuojant dėl ACTA sutarties, jos skaidrumo ir suderinamumo su ES teise

Rezultatas daugiau nei įspūdingas, tačiau, manau, reikėtų paaiškinti, kas gi yra ta ACTA. ACTA (Anti-Counterfeiting Trade Agreement) yra tarptautinė sutartis dėl sugriežtintos intelektinės nuosavybės apsaugos. Pasak svetainės EuroActiv, anksčiau buvo numatyta visus intelektinės nuosavybės apsaugos susitarimus derinti Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijoje (WIPO), tačiau jos narėms nesutarus dėl bendrų priemonių, kai kurios šalys nutarė tartis dėl griežtesnių priemonių. Taip prieš du metus ir atsirado ACTA, kurios atstovai, įskaitant ES atstovaujančią Europos komisiją, jau buvo susitikę septynis kartus.

ACTA šalys: ES, Kanada, JAV, Australija, Naujoji Zelandija, Singapūras, Šveicarija, Marokas, Meksika ir Pietų Korėja

ACTA tikslas – papildomos teisinės bazės, praktinių teisėsaugos priemonių ir tarptautinio bendradarbiavimo paruošimas efektyvesnei kovai su intelektinės nuosavybės pažeidimais. Sutarties taikinys – ne tik padirbti žinomų firmų gaminiai, nelegalus vaistų importas, bet ir autorių teisių pažeidimai internete. Siūlomos kovos priemonės, įtraukia interneto vartotojų sekimą, privačių duomenų atskleidimą be teismo sprendimo, privalomą interneto paslaugų tiekėjų vykdomą srauto filtravimą, papildomas bausmes, įskaitant atjungimą nuo interneto.

Nors Europos Komisijos ACTA tinklalapyje pabrėžiamas derybų informacijos viešumas, ACTA derybininkai ne kartą yra kaltinti dėl to, kad viešai nėra prieinami derybų protokolai, o patys derybų dalyviai negali žiniasklaidai komentuoti jų turinio, nes yra pasirašę slaptumo sutartis.

Tačiau nepaisant slaptumo, dalis ACTA dokumentų pateko į viešumą (nuoroda į naujausią dokumentą) ir sukėlė didžiulį sąmyšį. Iš tų dokumentų, pasak Europos interneto tiekėjų organizacijos EuroISPA, paaiškėjo, kad ACTA derasi dėl radikalių šalių-dalyvių įstatymų pakeitimų ir naujų privatumo, žmogaus teisių, informacijos sklaidos bei jos ribojimo nuostatų, ypač tos sutarties dalys, kuriose kalbama apie internetą.

Taigi šiandien Europos Parlamentas tiesiog pareikalavo atskleisti ACTA derybų turinį, remdamasis tuo, kad pagal Lisabonos sutartį, nuo 2009-ųjų gruodžio 1 dienos Europos komisija „yra teisiškai įsipareigojusi neatidėliotinai ir pilnai informuoti Europos Parlamentą apie tarptautinių derybų eigą“. Tuo pačiu EP pakartojo asmeninės informacijos ir piliečių teisės naudotis internetu neliečiamumo svarbą. Europos Parlamentas pažymėjo, kad nėra prieš ACTA tikslus ar EK dalyvavimą derybose, tačiau paragino derybas vesti skaidriai ir nepasirašyti sutarties, kuri pažeistų pagrindines ES piliečių teises ar verstų keisti ES narių įstatymus.

2008-ųjų lapkritį į Europos Komisiją su prašymu atskleisti ACTA derybų sutartį kreipėsi Laisvos informacijos infrastruktūros fondas (FFII), tačiau gavo neigiamą atsakymą. FFII gali kreiptis į Europos Teismą, tačiau bylos svarstymas gali užtrukti daug metų, o ACTA derybų nuostatos esą svarbios milijonams piliečių jau šiandien. Matyt kaip tik dėl to Europos Parlamentas ir priėmė tokį sprendimą.

ACTA nevienareikšmiškai vertinama visame pasaulyje. Kritiškai derybų konfidencialumą ir jų nuostatas viešai paskelbtuose dokumentuose vertina EFF, Public Knowledge ir kitos interneto vartotojų teisių organizacijos; „Gydytojai be sienų“ yra susirūpinę, kad sutartis siekia užkirsti nebrangių (generic) vaistų importą ir prieinamumą mažiausiai pajamų gaunančioms ir labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Abejojama ne tik dėl ACTA nuostatų, bet ir dėl pačios sutarties tikslingumo. Kritikai teigia, kad sutartis nebus veiksminga vien dėl to, kad joje dalyvauja nedidelė pasaulio valstybių dalis (žr. žemėlapį) – ir dar būtent ta, kurioje intelektinės nuosavybės pažeidimai kelia mažiausiai rūpesčių. Bendras „intelektinis klimatas“ esą labiausiai priklausys nuo to, kaip elgsis ne ACTA sutarties valstybės, ypač Kinija, Rusija ir Indija.

Net po EP balsavimo nėra aišku, kada bus atskleistos ACTA sutarties smulkmenos ir kada šis dokumentas bus prieinamas viešai diskusijai. Jei galutiniame sutarties tekste liks ištraukose paviešintos atjungimo nuo interneto ar vartotojų sekimo nuostatos, veikiausiai dėl jos priėmimo dar bus daug karštų diskusijų. Kaip ES galės paaiškinti savo piliečiams viešai svarstanti interneto prieigą įtraukti prie esminių žmogaus teisių, o už uždarų durų besideranti dėl tų pačių piliečių atjungimo nuo interneto?

Imigracija ne tokia ir baisi

www.tja.lt/sveikiatvyke

Kad ir sąlyginai neaukšto pragyveno lygio,visgi Lietuva yra Europos Sąjungos narė. O tai mažiau išsivysčiusioms pasaulio valstybėms yra pripažinimo ženklas. Kasmet sulaukiame vis daugiau žmonių, prašančių leidimo apsigyventi mūsų šalyje. plačiau >

Ar portalas tikrai atsakingas už komentarus?

Šį įrašą parašyti įkvėpė gerokai seniau Estijos Aukščiausiojo Teismo priimtas sprendimas – portalai ir jų savininkai yra atsakingi už įžeidžiančius ar kitaip teisės aktus pažeidžiančius komentarus. Iš esmės nepritariu tokiam teismo sprendimui ir manau, kad atsakomybė turėtų būti kiek kitaip ir didesnę atsakomybės naštos dalį suteikti pačiam komentatoriui.
plačiau >

EUROVISKAS

Eurodešra -- mūsų pasididžiavimas ir vienybės simbolis

Kai tapau Euroblogo bendra- autoriumi, iš kart susimąsčiau apie jau seniai kamavusį mane EUROVISKO pojūtį. Euro-tas, euro-anas… . Tyčia “pagūglinau” keletą vietoj susigalvotų abrakadabrų kaip antai “euro-everything”, “euro-nonsense” ir iš karto iš šimtų ir tūkstančių rezultatų pamačiau kažką lyg “eurosausage”, “euronothing” ir “euroshame”.

Čia aš apie ką — manau šitas mūsų euroBLOGAS ar euroGERAS iš tikro turėtų pasistengti nuimti visą šitą stingdantį, Vilniaus “Akropolį” penktadienio vakare primenantį “EURONESĄMONĖS” šydą nuo dalykų, kurie tikrai mums ne tik “gali būti” svarbūs, bet jau yra.

Geras pavyzdys antai yra šviežia istorija apie tai, kad dvi EUROPRAMONĖS galiūnės — vokiečių Siemens AG ir suomių Nokia AS pernai tiekė Iranui “giluminio sekimo” technologiją visų tenykščių interneto, mobilaus ryšio ir dar bet ko panašaus vartotojų veiksmams ir turiniui stebėti. Nesu kompiuterastas, bet supratau, kad ajatola su savo chebra gali prisijungti prie bet ko bet kada be jokių pėdsakų ir sužinoti kas su kuo bei ką aptarinėjo.

Nenuostabu, kad toks drąsus drausti pilietinį pasipriešinimą savo teatraliniams rinkimams, tas žilabarzdis “Dievo veidrodis” (atsiprašau brolių-seserų musulmonų, bet, jei jis — “veidrodis”, tai aš — Brazauskas). Tai juk akivaizdu, kad tas senelis ir jo draugai yra valdingi psichopatai, kad tokia technologija ne vaikų pornografijai stabdyti bus skiriama, o politinei ir įsitikinimų cenzūrai.

Atleiskite, bet Nokia produktų artimiausią dešimtį metų vartoti nebenoriu. Tai būtų EUROŽALA ir EUROGĖDA kartu paėmus!

{įdomu, ar panašią į Siemens-Nokia-Irano technologiją naudoja mūsų VSD arba STT?}

{{dar įdomiau pamąstyti, kas Lietuvoje/ES IŠ TIKRO galėtų mobiliai-internetizuotus piliečius apginti nuo nuolatinio slapto sekimo BE TEISMO leidimo, kaip antai?}}

Piratai ir Europa

(bamzin nuotrauka)

Tikriausiai jau girdėjote, kad Švedijoje vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą vieną vietą (7,1% rinkėjų balsų) laimėjo Piratų partija. Jei skaitote nežinau.lt, tai šios partijos pavadinimas ir atstovaujamos idėjos jums taip pat gerai pažįstamos. Nuo šiol nevaržomi informacijos mainai internete turės vieną menką, bet simbolišką balsą Europos įstatymų leidėjų rūmuose. Turint galvoje, kad liberalų internetą remia ir žaliųjų frakcija (padidėjo 1,4%) bei kai kurie nepriklausomi kandidatai (padidėjo 8,4%), tas balsas nebus visiškai vienišas.
plačiau >

Europarlamentas – prieš interneto atjungimą be teismo

ES Parlamentas nebe pirmą kartą bando apginti žmogaus teisę į informaciją (internetą), kurią įrašų industrija jau yra apribojusi Švedijoje ir (beveik) Prancūzijoje. Europarlamento išvada nedviprasmiška – žmogus be teismo pripažintų įrodymų negali būti atjungtas nuo interneto, išskyrus atvejus, keliančius grėsmę nacionaliniam valstybių saugumui. Beskaitydamas tai, prisiminiau artėjančius europarlamento rinkimus ir susimąsčiau – ką aš rinksiu, jei nežinau man pačios svarbiausios kandidatų pozicijos šiuo klausimu? Užrašų kiekis ant šaldytos vištos man atrodo juokas, palyginus su persekiojimo internete problema. Nebalsuoti išvis?