Masių sukilimo apraiškos Lietuvoje

Nuotr. iš puslapio RealClimate.org

Pastarąjį mėnesį Lietuvą krėtė rinkiminė karštinė. Kas penkis metus vykstantys prezidento rinkimai yra daugybės visuomenės dėmesio susilaukiantis renginys kiekvienoje šalyje. Lietuva ne išimtis. Tačiau Europos Parlamento rinkimai nesukėlė tokio ažiotažo, nors žiniasklaidoje buvo nušviesti pakankamai ryškiomis spalvomis. Tuo tarpu kasmetinė Eurovizijos psichozė, tokia, kokia būna Lietuvoje, greičiausiai, jau yra tapusi mūsų tautos nacionaliniu bruožu. O keisčiausia yra tai, jog tautiečių įkarščio šiam turnyrui nemalšina ir nuolatiniai lietuviškų dainorėlių pralaimėjimai bei kaskart neadekvačiai skausmingai išgyvenamų nesėkmių kartėlis.

Visi šie renginiai iš dalies patvirtino nuogąstavimus, jog mūsų šalies viešoje erdvėje bandos instinkto dėsniai yra ypatingai gajūs. Vos per vieną mėnesį teko stebėti net keletą reikšmingų to paties fenomeno apraiškų.

plačiau >

Kad Europa taptų artimesnė lietuviui

Pagaliau rinkimų maratonas baigėsi. Jo pabaiga paliko nemalonų prieskonį, nes rinkėjų aktyvumas renkant Europos Parlamentą (EP) tesiekė 20,91 procento. Nors Lietuva išsirinko savo atstovus į šią instituciją, bet toks dalyvaujančiųjų kiekis veikiau priminė reprezentatyvią apklausą nei rinkimus.

Mūsų viešo ir politinio gyvenimo stebėtojams bei analitikams dar ne kartą teks paieškoti šio pasyvumo priežasčių. Vis dėlto šie rinkimai, kaip dera tokio masto politinio gyvenimo įvykiui, paliko tam tikrų pamokų, kurias būtina išmokti, jei norime, kad demokratėjimo bei europėjimo procesas šalyje nebuksuotų.

Menkas rinkėjų aktyvumas visų pirma reiškia paprasčiausią piliečių atbukimą nuo rinkimų. Ko norėti iš jų, jei nuo spalio vidurio krašto gyventojai trečią kartą kviečiami prie urnų. Toks pasyvus balsavimas yra aiškus ženklas politiniam elitui, kad reikia imtis politinės sistemos pertvarkos, nes taip rinkimų procesas yra paverčiamas politine mechanika. Užuot nuolat primenant pilietinę pareigą, verčiau reikėtų pamąstyti apie Konstitucijos pataisas, kurios leistų per penkerių metų ciklą racionaliai išdėstyti ketverius rinkimus.

plačiau >

L.Donskis apie tai, kokį vaidmenį Lietuva ir jos piliečiai gali suvaidinti plėsdami Europos istorinės ir politinės atminties lauką

M. Kavaliausko nuotr.

Mes vis dar esame tarsi ES kuriami ir formuojami, o ne patys ją kuriantys ir formuojantys. Tai – pavojinga iliuzija, kurios geriau sau neleiskime. ES yra vienintelis garantas, kad Lietuva turės vakarietiškos šalies, o lietuviai – vakarietiškos, pažangios ir atviros tautos ateitį. EP rinkimai, deja, pas mus tampa karikatūra, žinant kad juose dalyvauja asmenys, ne kartą atsidūrę anapus įstatymo, nepajėgsiantys anglų kalba palaikyti paties lengviausio pokalbio (o ką jau kalbėti apie intensyvius debatus…) arba tiesiog dėl vienų ar kitų priežasčių norintys laikinai išsijungti iš savo šalies aktyvaus politinio gyvenimo. EP iškyla reali grėsmė tapti Rytų Europos politiniu sąšlavynu. Lieka tik viena alternatyva – informuoti piliečiai, kuriems ne tas pats, kokioje Europoje jų šalis gyvena. Ne tik Lietuvos, bet ir Europos patriotai. plačiau >