Tikrasis Europos veidas

Praėjusią savaitę netikėtai greitai išrinkti du nauji Europos Sąjungos vadovai – Bendrijos prezidentu tapo Belgijos premjeras Hermanas van Rompuy, o užsienio politikos ministre – britų deleguota ES prekybos komisarė Catherine Ashton. Rinkimai, kurie veikiau priminė didžiųjų ES valstybių padiktuotą paskyrimą, dar kartą parodė ES ir jos šalių narių politinį neįgalumą bei sužlugdė, bent trumpam, po Lisabonos sutarties faktinio priėmimo kilusias stiprios ir konsoliduotos ES, viltis.

Iškart po rezultatų paskelbimo, spaudoje pradėjo mirgėti tas pats klausimas – „kas jie tokie?“. Ir tai visiškai suprantama reakcija, nes į pačias svarbiausias Europos Sąjungą reprezentuojančias institucijas išrinkti dažnam jos piliečiui visiškai nežinomi žmonės. Tai asmenybės, atitinkančios ES, kaip biurokratinės imperijos įvaizdį – pilki, tykiai kabinetuose kompromisų beieškantys, necharizmatiški politikos administratoriai. plačiau >

Trumpa rusiško mentaliteto istorija

Rusijos imperializmas: Stalino planai

Armėnų kilmės rusų politologas Andranikas Migranijanas mėgdavo sakyti, jog Rusijos istorija, tai nuolatinė autoritarinių bei totalitarinių valdžios sistemų kaita laikotarpių bėgyje. Savo įžvalgą jis argumentavo tuo, jog komplikuota rusų tautos dalia daugelį amžių kariaujant dėl išlikimo arba įtakos sferų su artimiausiais savo kaimynais, vidaus politikoje leido įsigalėti tvirtos rankos kultui. Nuolat kylantys konfliktai su „išorės agresoriais“ būdavo pristatomi kaip grėsmė šalies saugumui. Valdžios elitas išmaniai naudojosi nepaprastąja padėtimi valstybės viduje iki minimumo suvaržydamas piliečių teises. Ilgainiui tokia padėtis tapo neatsiejama rusiškojo mentaliteto dalimi. Konsoliduota ir permanentinio karo negandoms pritaikyta liaudis valstybės valdovams suteikė papildomų kozirių, ir taip jau nemenkam, karybos ir visuotinės mobilizacijos potencialui. plačiau >

Lietuva, Europa ir lengvųjų narkotikų legalizavimo klausimas

Klausimą „ar verta legalizuoti lengvuosius narkotikus“ paskutiniu metu galima išgirsti vis dažniau. Vos prieš 10 metų net diskusija šiuo klausimu būtų sunkiai įsivaizduojama, bet laikai keičiasi. Vien besąlygiškas karas prieš narkotikus norimų rezultatų neatneša, priešingai, sudaro sąlygas klestėti juodajai rinkai. Daugiau apie tai galite pasiskaityti kad ir šiame „The Economist“ straipsnyje. Dėl to kai kas teigia, kad reikia keisti požiūrį į narkotikus, imti juos traktuoti ne kaip visų pirma teisėsaugos, o kaip sveikatos problemą ir imtis žingsnių juos legalizuoti. Bet ar jei Lietuva to imtųsi savarankiškai, ar tai nesukeltų naujų problemų, net jei senas iš dalies ir išspręstų?

plačiau >

Vieningos Europos miražai

Nuo tada, kai žodis apie vieningą Europą pradėjo virsti kūnu, jau praėjo daugiau nei pusė amžiaus. Paskutinė eurointegracijos banga Europos Sąjungą pavertė didžiuliu 27 valstybių bloku ir įtvirtino ES, kaip reikšmingą žaidėją pasaulio arenoje. Tačiau ar tikrai? Simptomiškas valstybių narių nesusikalbėjimas ir vidinis pakrikimas ES, rodo priešingas tendencijas… plačiau >

Piratai ir Europa

(bamzin nuotrauka)

Tikriausiai jau girdėjote, kad Švedijoje vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą vieną vietą (7,1% rinkėjų balsų) laimėjo Piratų partija. Jei skaitote nežinau.lt, tai šios partijos pavadinimas ir atstovaujamos idėjos jums taip pat gerai pažįstamos. Nuo šiol nevaržomi informacijos mainai internete turės vieną menką, bet simbolišką balsą Europos įstatymų leidėjų rūmuose. Turint galvoje, kad liberalų internetą remia ir žaliųjų frakcija (padidėjo 1,4%) bei kai kurie nepriklausomi kandidatai (padidėjo 8,4%), tas balsas nebus visiškai vienišas.
plačiau >

L.Donskis apie tai, kokį vaidmenį Lietuva ir jos piliečiai gali suvaidinti plėsdami Europos istorinės ir politinės atminties lauką

M. Kavaliausko nuotr.

Mes vis dar esame tarsi ES kuriami ir formuojami, o ne patys ją kuriantys ir formuojantys. Tai – pavojinga iliuzija, kurios geriau sau neleiskime. ES yra vienintelis garantas, kad Lietuva turės vakarietiškos šalies, o lietuviai – vakarietiškos, pažangios ir atviros tautos ateitį. EP rinkimai, deja, pas mus tampa karikatūra, žinant kad juose dalyvauja asmenys, ne kartą atsidūrę anapus įstatymo, nepajėgsiantys anglų kalba palaikyti paties lengviausio pokalbio (o ką jau kalbėti apie intensyvius debatus…) arba tiesiog dėl vienų ar kitų priežasčių norintys laikinai išsijungti iš savo šalies aktyvaus politinio gyvenimo. EP iškyla reali grėsmė tapti Rytų Europos politiniu sąšlavynu. Lieka tik viena alternatyva – informuoti piliečiai, kuriems ne tas pats, kokioje Europoje jų šalis gyvena. Ne tik Lietuvos, bet ir Europos patriotai. plačiau >

Europa baudžia Intel beveik 1,5 mld. dolerių bauda

Čia tai bent bauda – Europos komisija už konkurencijos taisyklių pažeidimus Intel pateikė 1,45 milijardo JAV dolerių baudos reikalavimą. Tai absoliutus rekordas, beveik dvigubai lenkiantis ES pretenziją firmai Microsoft. Kaltinimai nesąžininga konkurencija iš dalies remiasi Intel susitarimais su kompiuterių gamintojais dėl išskirtinio Intel procesorių panaudojimo patrauklesniuose, greičiau į prekybą pateikiamuose modeliuose ir pan.

Europarlamentas – prieš interneto atjungimą be teismo

ES Parlamentas nebe pirmą kartą bando apginti žmogaus teisę į informaciją (internetą), kurią įrašų industrija jau yra apribojusi Švedijoje ir (beveik) Prancūzijoje. Europarlamento išvada nedviprasmiška – žmogus be teismo pripažintų įrodymų negali būti atjungtas nuo interneto, išskyrus atvejus, keliančius grėsmę nacionaliniam valstybių saugumui. Beskaitydamas tai, prisiminiau artėjančius europarlamento rinkimus ir susimąsčiau – ką aš rinksiu, jei nežinau man pačios svarbiausios kandidatų pozicijos šiuo klausimu? Užrašų kiekis ant šaldytos vištos man atrodo juokas, palyginus su persekiojimo internete problema. Nebalsuoti išvis?

Europoje neturėtų būti nuobodu

Ar motulė Europa dar išliks vieta laisvai kurti pasaulyje? Vieta kūrybai, kuri nevergautų, pvz. turtingiems feodalams (nūnai — investuotojams) ir pirkliams (dabar — autorių teisių agentams). Ar autoriai neturėtu mėgautis pilietine ir menine pareiga dalintis prastesnėmis savo kūrinių kopijomis, idant susižavėję kultūros vartotojai pirktų geros kokybės įrašus, bilietus į gyvus tų autorių pasirodymus? Ar nebūtų tai būdas turėti gyvybingą, skatinančią kurti ir “vartoti” kūrinius kultūros rinką ES? plačiau >