Šį antradienį (birželio 9 d.) 10.10 val. tiesioginėje Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ vyks diskusija apie Lietuvos rinkėjų ignoruotus Europos Parlamento rinkimus, rinkimų nušvietimą žiniasklaidoje ir informacijos trūkumą apie ES bei jos institucijų reikšmę mūsų gyvenimui.
Tik ką praslinkę Europos Parlamento rinkimai pernelyg nesudomino Lietuvos rinkėjų. Daugelis politikų, politologų ir net žiniaslaidos atstovų pastebi, kad visuomenė vangiai dalyvavo rinkimuose dėl keleto priežasčių. Vieni kaltina orus, kiti informacijos apie rinkimus žiniasklaidoje trūkumą. Dar kalbama, kad trūksta pilietiškumo, visuomenės brandos ir pan.
Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ klausia, kokios ir kiek informacijos trūko rinkėjams, kad jie galėtų išsirinkti tinkamus atstovus Europos Parlamente ir būtų atėję prie balsadėžių? Ar žurnalistai pakankamai dėmesio skiria Europos Sąjungos temai?
Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis mano, kad visuomenei trūksta informacijos
Apie visa tai pokalbis tiesioginėje radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“, kurią bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Laidoje dalyvauja, 2004-2009 metų kadencijos Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis, Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Pavelas Kujalis, „Lietuvos ryto“ televizijos direktorius Edmundas Jakilaitis. Studijos tel. 8-5-2431431.
Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Laidą veda Dainius Radzevičius.
Vakar buvau balsuoti. Nesutrukdė nei lietus, nei išvyka į užmiestį. Su vaikais nuvažiavome apie 18 valandą ir spėjome atiduoti savo balsus už politikus, kuriais pasitikėjome daugiausiai. Bet vakaras prie televizoriaus ir rezultatai, sakyčiau, sukėlė keistus jausmus…
Renkiesi tu! Toks šūkis puošia EP rūmus Strasbūre
APIE ŽINIASKLAIDOS DARBĄ
Visų pirma, maloniai nustebino Lietuvos ryto televizija. Net vidurnaktį sužinojau ir apie Prezidento Valdo Adamkaus sveikatos problemas, ir Vytauto Landsbergio požiūrį apie preliminarius rinkimų rezultatus. Net apie būsimą bendradarbiavimą su savo kolegomis Briuselyje. Ačiū Edmundui Jakilaičiui.
LRT buvo kaip visada – nei priekyje, nei gale. Norėjosi, kad būtų geresni už Lietuvos ryto televiziją, bet…
O štai LNK ir TV3 – žemiau kritikos ribų. Jie gyveno su savo blykstėmis ir kitomis programomis, kurios akivaizdžiai daro gėdą dviems didžiausiems televizijos kanalams. Tokios žiniasklaidos priemonės ne tik nenusipelno jokių mokesčių lengvatų. Jos žurnalistikai apskritai turi būti tokia gėda, kad reikia slėptis kur nors toliau.
O štai vartydamas rytinius leidinius, pamaniau, kad bent jau “Lietuvos rytas” šiandien pataikė į dešimtuką. Pagrindinė dienraščio tema net ne rinkimai. Kalbama apie knygas ir skaitymą, todėl sutinku – ši tema ir yra svarbiausia šiomis dienomis. Juk visi nuo pat ryto kalba, kad mažai buvo informacijos apie Europos Parlamentą, mažai buvo diskusijų ir tos dar buvo prastos. Bet juk informacijos pilna internete. Skaitykite, kiek norite. Kodėl neskaito žmonės? Kodėl jiems neįdomu? Čia jau rimtos ir labai diskusijos tema. Bet kuriuo atveju, valdžia turi labai rimtai galvoti, ar ji dar vis rūpinasi tautos švietimu ir pilietiniu ugdymu, ar palieka viską savieigai.
RINKOME KAIP IR VISI, BET…
Rinkimai ir rinkėjai manęs beveik nenustebino. Kaip ir buvo galima įtarti, lietuviai rinkėjai buvo vangūs. Tik Lenkų rinkimų akcijos rinkėjai buvo aktyvūs. Gal ir dėl to, kad seniūnai juos ragino. Gal dar kažkaip jie buvo mobilizuoti. Gal net ir neteisėtai. Bet… Šis pavyzdys tik įrodo, kad jei labi labai norima, administraciniais ar kitais metodais galima žmones prie balsavimo urnų atvesti. O kodėl kitos savivaldybės nebuvo tokios pat aktyvios? Kodėl tik Vilniaus ir Šalčininkų rajono? Todėl kad lenkų bendruomenės politikai ir dalis rinkėjų labai jau norėjo savo atstovą EP turėti. Nors vieną.
Beje, apie tai dar gegužės 27 dieną savo rašė ir vienas kandidatų į EP narius, Seimo narys Saulius Stoma.
Rinkėjų ateis, ko gero, dvigubai mažiau, ir tai užtikrins pergalę konservatoriams, socdemams ir vienam, o gal ir dviems, lenkams. Greičiausiai barjerą peržengs dar ir Paksas su Uspaskichu.
O kitiems rinkėjams net ir 12 atrodo mažai. Vis verkiam, ką mes galime, ko pasieksime, kas bus išgirs ir t.t.
Dar geresnis pavyzdys lietuvaičiams galėtų būti maža ES valstybė Malta. Jie apskritai turi tik vieną Europos Parlamento narį. Bet pažiūrėkite, kiek ten žmonių balsavo! Maža ir drąsi šalis. Ir dar pilietiška.
Kita vertus, net jei būtų atėję 95 procentai Lietuvos rinkėjų, ar būtų labai stipriai pasikeitę balsavimo rezultatai? manau, kad nelabai. Juk bendra tendencija parodė, kad didžiosios konkuruojančios partijos gavo daugumą balsų. Tokie politikos prašalaičiai kaip Tautos prisikėlimo partja atsidūrė užribyje. Ir aišku kodėl. Kitaip net būti negalėjo. Valstiečiai-liaudininkai taip pat iš dugno dar negali pakilti, nes K.D. Prunskienės veikla ir sukurtos partijos “vertybės” dar ilgai gali neleisti šiai partijai surasti rinkėjų simpatijų.
O štai bendra tendencija, kad konservatyvios jėgos, o antrieji liko socialistai – tai visiškai europietiškas rezultatas. Juk ES būtent šios dvi jėgos panašiai ir gavo pasitikėjimo iš daugelio valstybių gyventojų. Todėl esame tikri europiečiai, nes balsavimo rezultatais esame panašūs į kitus ES klubo gyventojus.
Tačiau man tenka nuoširdžiai pavydėti Lenkų rinkimų akcijos įkūrėjams ir jų rinkėjams. Nei lietus, nei informacijos trūkumas jų nesulaikė. O gal kada nors tokias pat ambicijas turės ir kitų Lietuvos partijų rinkėjai?
Jau suplanavau savo savaitgalį. Rytoj su kolegomis važiuojame svarstyti Lietuvos žurnalistų sąjungos reikalų, o šeštadienį niekaip negaliu atsisakyti kelionės į Marijampolę. Juk futbolas! Juk Lietuva!
Esame drąsi šalis. Tą jau tikrai įrodė mūsų futbolo rinktinė. Sugebėjo rumunus įveikti stulbinančiu rezultatu jų teritorijoje. Šeštadienį mes dar kartą iššūkį Lietuvos žemėje. Bet ar tik jei vieni? Neeee. Tikiuosi, kad Marijampolės stadionas bus pilnutėlis viltingai nusiteikusių lietuvaičių. O juk taip norisi patikėti, kad ir mes galime laimėti. Ir ne tik sporte. Galėtume (turėtume) juk ir sekmadienį nepamiršti, kad mūsų laukia svarbus darbas – rinksime savo atstovus Europos Parlamente. Tikiuosi bažnyčios atstovai neužpyks, kad šventą dieną atliksime labai sunkų darbą. Juk tai ne mažiau sudėtingas dalykas nei keletą valandų skanduoti stadione “Lietuva, Lietuva!”. Taip norisi, kad savos šalies likimas rūpėtų visiems ir kiekviename žingsnyje. Ir sporte, ir politikoje, ir visur kitur.
Todėl reikia važiuoti į Marijampolę. Palaikyti savus ir save. Reikia ateiti sekmadienį prie balsavimo urnų. Palaikyti savus ir padėti sau. Už Lietuvą !!!
Britanijos mokesčių mokėtojai maitina politikų šunelius
Žiniasklaida pirmadienį pateikė naujas detales apie parlamentinės veiklos išlaidas, turinčias vėl priversti parlamento narius rausti iš gėdos – šį kartą vienas laikraštis paviešino faktus apie jų prašymus padengti išlaidas už šunų maistą ir elektros lemputes.
Apie tai pranešė gegužės 11 dieną naujienų agentūra BNS. O įvykis nutiko ne Lietuvoje, o Didžiojoje Britanijoje. Nors daugelis paskaitęs šią žinutę galėjo pagalvoti ir apie Lietuvą…
Skelbiama, kad “laikraštis „The Daily Telegraph“ paviešino, kad konservatorių atstovė Velsui Cheryl Gillan pateikė prašymą grąžinti 4,47 svarų, kuriuos ji išleido šuns ėdalui, o dar 115 svarų su pridėtinės vertės mokesčiu paprašė grąžinti šešėlinio kabineto aukštojo mokslo ir profesinio ugdymo sekretorius Davidas Willettsas, sumokėjęs darbininkams, kad šie pakeistų 25 elektros lemputes jo antruose namuose Londone”.
Tai ką galvoti apie mūsų Seimo narius? Jie ne tokie ir blogi. Tik kaip dabar juos priversti raudonuoti už tas išlaidas, kurias mes jiems apmokame ir dėl to turėtų ir ausys ir skurostai rausti sunkmečiu? Jie gali sakyti – mes, kaip britai! Elgiamės kaip Vakaruose. O ką daryti žurnalistams? kaip jie galės moralizuoti politikams? Kaip galės rodyti į Vakarus, į normalias demokratines valstybes?
Tai gal reikia pradėti ieškoti kitų noramlių demokratinių pasaulio šalių, kur parlamentarai padoresni? Gal kas žinote tokią šalį? Kur nors Afrikoje ar dar ku nors kitur?
Jei esi smalsus, žingeidus ir mėgsti netikėtus atradimus, esi teisingoje vietoje. „Euroblogas“ – tai unikalus tinklaraštis jaunimui, kuriame savo mintimis apie Europą dalinasi po visą žemyną išsibarstę jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio šalių. Ines iš Vokietijos, Monica iš JAV, Darius iš Pasvalio ir kiti. Ką jie mano apie europietišką tapatybę ir klimato kaitą, finansų krizę ir kulinarijos tradicijas skirtingose ES šalyse? Kiekvieną savaitę „euroblogeriai“ gliaudys naują temą. Jaunatviškai, nenuobodžiai ir su ugnele.
Esu žurnalistas. Bet netikras. Nes mėgstu kelią, mėgstu ilgais vasaros vakarais rašyti dienoraštį, piešti, groti, žvejoti ir bendrauti su draugais iš įvairių šalių. Kiti sako, kad būtent dėl to ir esu pats tikriausias žurnalistas... Įtemptas, greitas, streso pilnas žurnalisto darbas - ne man, todėl tikslingai pastaruosius savo metus išnaudojau malonumą teikiančios veiklos paieškoms. Savanoriavau Afrikoje, organizavau renginius, dirbau socialinį darbą, gilinausi į literatūrinę žurnalistiką, kurią šiame greitų žinučių amžiuje mes visai pametėme. Ir štai po truputi, kaip kokiam archeologui iš po žemės ryškėja mano mėgstamo darbo griaučiai – kuriu kelionių pasakojimų rubriką nacionaliniame žinių portale ir svajoju apie redaktoriaus darbą keliaujant per Iraną, Kiniją ar motociklu važiuojant nuo Argentinos iki Aliaskos.