Klausimą „ar verta legalizuoti lengvuosius narkotikus“ paskutiniu metu galima išgirsti vis dažniau. Vos prieš 10 metų net diskusija šiuo klausimu būtų sunkiai įsivaizduojama, bet laikai keičiasi. Vien besąlygiškas karas prieš narkotikus norimų rezultatų neatneša, priešingai, sudaro sąlygas klestėti juodajai rinkai. Daugiau apie tai galite pasiskaityti kad ir „The Economist“ straipsnyje. Dėl to kai kas teigia, kad reikia keisti požiūrį į narkotikus, imti juos traktuoti ne kaip visų pirma teisėsaugos, o kaip sveikatos problemą ir imtis žingsnių juos legalizuoti. Bet ar jei Lietuva to imtųsi savarankiškai, ar tai nesukeltų naujų problemų, net jei senas iš dalies ir išspręstų?
Lietuva ES: mažas žvirblis taip pat gali būti išgirstas
Liepos 14 dieną, antradienį europarlamentarai rinks EP vadovausiantį pirmininką ir jo pavaduotojus. Nors kandidatus dar galima kelti iki šios dienos vakaro, bet jau dabar aišku, kad dėl vadovo posto varžysis šiuo metu tokį norą jau pareiškę du kandidatai.
Įdomiausia intriga yra dėl to, kad didžiausia EP Europos liaudies partijos frakcija į EP pirmininko postą siūlo buvusį Lenkijos ministrą pirmininką Jerzy Buzek. Gera tai ar bloga žinia Lietuvai? Paklauskime, kokie Lietuvos politikų santykiai su šiuo politiku?
Štai dar 1998 metais su J. Buzek Prezidentas Valdas Adamkus kalbėjo apie ES reikalus, sienų apsaugos aktualijas. Tuo pačiu nepamirštas ir beveik “amžinas” klausimas – tautinių mažumų reikalai. tai reiškia, lietuvių lenkijoje ir lenkų Lietuvoje. tada oficialiai skelbta, kad “V.Adamkus atkreipė dėmesį į tai, jog abiejų valstybių paregūnai, įgalioti spręsti tautinių mažumų klausimus, turi aktyviau konsultuotis su tautinių mažumų atstovais prieš priimdami atitinkamus sprendimus”. Kaip manote, ar pakankamai konsultuojamasi?
Nesu pesimistas. Nemėgstu graudinti savęs ir kitų. Tikiu, kad aktyviai dirbant galima nuveikti labai daug. Todėl šis komentaras skirtas tiems, kas mąsto apie lietuvių tautos išlikimą. Kitaip tariant, apie savo išlikimą.
Norėčiau, kad žiūrėdami šį trumpą vaizdo kūrinį vertintume jį tik kaip peną pamąstymui. Tik kaip medžiagą savo vertinimams. Jei kas tai suprastų kaip tautinės ar kitokios neapykantos kurstymą, būtų labai graudu ir liūdna. Tai rodytų labai žemą mąstymo kultūrą.
Tačiau faktai ir jų pateikimas gali iššaukti dvi aiškias reakcijas. Visų pirma, jokios. Arba kokią nors negerą. Pvz., pyktį ant lietuvių, kad jie tik plepa, o ne vaikus gimdo.
O svarbus tėra vienas ir vienintelis dalykas – jei galvojame tik apie savo pilvą, o ne apie vaikus, kurie pratęstų mūsų tautos ir kultūros gyvavimą, tuomet ateitis liūdna. Ir mums svarbus faktas yra tik vienas – kiekviena lietuvių šeima turėtų vidutiniškai turėti bent tris vaikus. Jei bus mažiau – gamta mūsų nepagailės. ir nereikės jokios sveikatos apsaugos sistemos. ir švietimo sistema mums nebus reikalinga.
O dabar Seime svarstomas klausimas, kokie bus mokami pinigai vaikus auginantiems tėvams. Kuo jie čia dėti? Kitose tautose ir kultūrose ne pinigai lemia vaikų atsiradimą. O vien finansinis išskaičiavimas pasmerkia tautą pavydui, godumui, vergystei ir… Pražūčiai.
O dabar žiūrėkite, klausykite ir mąstykite. O tada jau galvokite apie vaikus.
Eurodešra -- mūsų pasididžiavimas ir vienybės simbolis
Kai tapau Euroblogo bendra- autoriumi, iš kart susimąsčiau apie jau seniai kamavusį mane EUROVISKO pojūtį. Euro-tas, euro-anas… . Tyčia “pagūglinau” keletą vietoj susigalvotų abrakadabrų kaip antai “euro-everything”, “euro-nonsense” ir iš karto iš šimtų ir tūkstančių rezultatų pamačiau kažką lyg “eurosausage”, “euronothing” ir “euroshame”.
Čia aš apie ką — manau šitas mūsų euroBLOGAS ar euroGERAS iš tikro turėtų pasistengti nuimti visą šitą stingdantį, Vilniaus “Akropolį” penktadienio vakare primenantį “EURONESĄMONĖS” šydą nuo dalykų, kurie tikrai mums ne tik “gali būti” svarbūs, bet jau yra.
Geras pavyzdys antai yra šviežia istorija apie tai, kad dvi EUROPRAMONĖS galiūnės — vokiečių Siemens AG ir suomių Nokia AS pernai tiekė Iranui visų tenykščių interneto, mobilaus ryšio ir dar bet ko panašaus vartotojų veiksmams ir turiniui stebėti. Nesu kompiuterastas, bet supratau, kad ajatola su savo chebra gali prisijungti prie bet ko bet kada be jokių pėdsakų ir sužinoti kas su kuo bei ką aptarinėjo.
Nenuostabu, kad toks drąsus drausti pilietinį pasipriešinimą savo teatraliniams rinkimams, tas žilabarzdis “Dievo veidrodis” (atsiprašau brolių-seserų musulmonų, bet, jei jis — “veidrodis”, tai aš — Brazauskas). Tai juk akivaizdu, kad tas senelis ir jo draugai yra valdingi psichopatai, kad , o politinei ir įsitikinimų cenzūrai.
Atleiskite, bet Nokia produktų artimiausią dešimtį metų vartoti nebenoriu. Tai būtų EUROŽALA ir EUROGĖDA kartu paėmus!
{įdomu, ar panašią į Siemens-Nokia-Irano technologiją naudoja mūsų VSD arba STT?}
{{dar įdomiau pamąstyti, kas Lietuvoje/ES IŠ TIKRO galėtų mobiliai-internetizuotus piliečius apginti nuo nuolatinio slapto sekimo BE TEISMO leidimo, kaip antai?}}
Jei esi smalsus, žingeidus ir mėgsti netikėtus atradimus, esi teisingoje vietoje. „Euroblogas“ – tai unikalus tinklaraštis jaunimui, kuriame savo mintimis apie Europą dalinasi po visą žemyną išsibarstę jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio šalių. Ines iš Vokietijos, Monica iš JAV, Darius iš Pasvalio ir kiti. Ką jie mano apie europietišką tapatybę ir klimato kaitą, finansų krizę ir kulinarijos tradicijas skirtingose ES šalyse? Kiekvieną savaitę „euroblogeriai“ gliaudys naują temą. Jaunatviškai, nenuobodžiai ir su ugnele.
Aš esu Polina Udre. Atvykau iš vos už 599 kilometrų esančios Estijos. Nors atvykau čia pagal Erasmus mainų programą, pagrindinė priežastis, atvedusi mane į šią šalį, yra čia gyvenantis mylimas žmogus. Vis dėl to, mano laimei, ir mokslai Lietuvoje pasirodė esantys labai naudingi. Esu patenkinta galėdama tęsti Estijoje pradėtas filmų kūrimo studijas, o taip pat turiu puikias galimybes gilinti savo žinias kalbų, fotografijos ir animacijos srityse.
