Vyrai ir moterys. Skirtingi ir lygūs?

Šiandien antra diena sėdžiu seminare, skirtame daugialypei diskriminacijai. Ir bandau įsikirsti į diskriminacijos (moterų ir vyrų) apraiškas, jų priežastis ir pasekmes.

Kol kas matau faktus – esame skirtingi. Mus skirtingai vertina net ir reklamos užsakovai (prekių gamintojai ir paslaugų teikėjai). Dauguma jų remiasi įvairiais tyrimais apie moterų ir vyrų skirtumus. Nagrinėjame net žmonijos istoriją. Jau suprantu žmonijos raidos etapus, kai moterys buvo vyrų dėmesio objektais, o pačios moterys neva niekada nebuvo subjektais.

Ir vis tiek nesuprantu daugelio vadinamų diskriminacijos elementų. Nes mūsų skirtumai niekada negali mūsų paversti vienodais. O apie lygias galimybes seniai kalbėti nėra ką labai daug. Kiekvienas turime jų daug ir mažai.

O dabar diskusijai noriu pateikti keletą teiginių. Juos radau šiandien ant savo stalo skaitydamas užrašus ant penkių atvirukų, kurie išleisti vykdant Europos Sąjungos remiamą projektą “Novatoriškas socialinių partnerių švietimo strategijos, siekiant įgyvendinti praktinį lygių galimybių principą”.

Pagalvokime, ar tuose užrašuose/pamokymuose, skirtuose vyrus ir moteris išmokyti kai kurių “naudingų” dalykų, nėra diskriminacijos?

Teiginiai ir mokymai vyrams:
Vyrai taip pat gali ir turi teisę bei pareigą prižiūrėti vaikus.
Vyrai gali ir taip pat turi atlikti buities darbus.
Vyrai gali ir turi pareigą kovoti su tarša.

Teiginiai ir patarimai moterims:
Moterų darbas turi būti įvertintas taip kaip ir vyrų.
Moterys taip pat turi konstitucinę teisę gyventi be prievartos ir smurto.

O dabar pabandysiu pateikti savo versiją lygių galimybių ir teisių bei pareigų:
Vyrai ir moterys turi teisę bei pareigą prižiūrėti vaikus.
Vyrai ir moterys gali ir taip pat turi atlikti buities darbus.
Vyrai ir moterys gali ir turi pareigą kovoti su tarša.
Moterų ir vyrų darbas turi būti įvertintas vienodai, jei dirba vienodai.
Moterys ir vyrai turi konstitucinę teisę gyventi be prievartos ir smurto.

Ką mes žinome apie pabėgėlius Rukloje? Prisiminkime per karą ir sovietmečio bėgusius į Vakarus lietuvius.

Šį antradienį (rugpjūčio 25 d.) 10.10 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ diskutuosime apie į Lietuvą atvykstančius pabėgėlius ir jų gyvenimo bei veiklos mūsų šalyje atspindį žiniasklaidos priemonėse.

Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje privalo vadovautis humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia nuomonių įvairovę, padeda plėtoti visuomenės atvirumą. Tačiau nepaisant šio įpareigojimo vis dažniau diskutuojama apie toleranciją ir jos ribas įvairioms mažumoms. Ypač kai kalbama apie tokių mažumų teisę viešai reikšti savo mintis.

Lietuvos žiniasklaidoje po šalies įstojimo į Europos Sąjungą ne kartą buvo minima, kad mūsų šalį gali užlūsti pabėgėliai ar ekonominiai migrantai iš trečiojo pasaulio šalių. Kol kas taip neatsitiko, tačiau mūsų šalyje gyvenantys ir pabėgėlio statusą turintys žmonės vistike savo gyvenimo būdu, problemomis neretai pakliūna š viešą ardvę. Įvairiuose komentaruose galima ratsi ir tokisu žmonės užjaučiančių ir juos smerkiančių komentarų. Vieni supranta jų šalies ir gyvenimo tragediją, kiti net smerkia pabėgėlius.

Tačiau ar mūsų visuomenę ir žiniasklaidą, kurios dažnai nekantriai reikalauja aiškių atsakymų ir rezultatų, gali tenkinti siūlymas būti toleraniškais? Juk žodis “tolerancija” kilęs iš lotyniško „tolerantia“, reiškiančio kantrybę. Koks yra pabėgėlių atspindys Lietuvos žiniasklaidoje? Ar informacija ir komentarai linkę skatinti toleranciją tokiems žmonėms ir kantriai su jais gyventi, ar labiau formuoti stereotipus ir klijuoti klišes?

Diskusijoje dalyvauja Tolerantiškojo jaunimo asociacijos valdybos pirmininkas Artūras Rudomanskis, žurnalistas Arkadijus Vinokuras, Lietuvos vartotojų instituto direktorė Zita Čeponytė.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Šiandien gavau kolegos Gedo Soročkos laišką apie vakarykštę jo deportaciją iš Azerbaidžano. Mane šokiravo ne tik pats faktas, bet ir aplinkybės, kurioms tai buvo padaryta.

Mūsų kolegos žurnalistai nėra politikai. Todėl vizitai į kitas šalis, kuriose siekiama pabendrauti su kolegomis, niekaip nesusiję su politiniais konfliktais ar jų eskalavimais. Ir tai tikrai nereiškia, kad žurnalistai atstovauja valstybės kokią nors politinę poziciją.

Nors Gedas Soročka nėra LŽS narys, visgi atsižvelgdamas į šią situaciją šiandien faksu kaip LŽS pirmininkas jau kreipiausi į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją, kad būtų gauta detali informacija iš Azerbaidžano valdžios institucijų paaiškinanti situaciją ir pateikianti įvertinimus tų pareigūnų veiksmų, kurie priėmė sprendimą deportuoti G. Soročką.

Beje, gegužės mėnesį Armėnijoje lankėsi žurnalistų delegacija, kurioje buvo ir LŽS nariai. Todėl gali būti, jog jiems taip pat gali ateityje tekti susidurti su žmogaus ir žurnalisto teisių pažeidimais Azerbaidžane. Lietuvos Respublika ir valdžios institucijos pagal Konstituciją privalo ginti savo piliečius ir jų teises. Todėl belieka laukti Lietuvos URM pajėgumų išbandymo – apgins ar ne savo pilietį. O gal viską nulems tik noras prekiauti ir kurti vien ekonominius santykius? Tuomet galima tarti sudie “žmogaus teisėms” ir valstybės pagarbai savo piliečiui.

Lietuva svetinga verslui. Taip tegia www.lietuva.lt

“Verslas miršta” – tokia šiandien pagrindinė dienraščio “Verslo žinios” tema. Maža to, rašoma, kad Lietuvos verslo sąlygų jau yra prilygintos dešimtmečius karų niokotoms Azijos ir Afrikos valstybėms. Bent jau taip tvirtinama remiantis kreditų draudimo paslaugas teikiančios “Euler Hermes” lentele ir jos D reitingo grafa. Toje grafoje be Lietuvos yra ir Afganistanas, Islandija, Latvija.

Bet Jūs galite ir netikėti nei “Verslo žiniomis”, nei jokiais tarptautiniais reitingais. Geriau ATRASKITE VERSLĄ LIETUVOJE. Štai tokiu šūkiu mus pasitinka internetinėje svetainėje www.lietuva.lt esanti rubrika “Ekonomika”.

Ši rubrika pateikta su galybe savigyros elementų užsieniečiams, kurie gal susigundys atnešti savo pinigų kapšus į Lietuvą. Ir jie nesielgs taip, kaip su pinigų maišais iš Lietuvos bėgantys Skandinavijos bankai. Nes jie neskaito jokių reitingų.

Juk lietuva.lt aiškiai rašoma, kad mūsų šalyje yra stabili politinė ir makroekonominė aplinka. Negi kas abejoja?!

Dar rašoma, kad Lietuva yra ES ir NATO narė nuo 2004 m., narystė PPO, prisijungimas prie Šengeno erdvės 2008 metais.

Jei dar kam nors maža dozė argumentų ir nori lyginti su kitoms ES šalimis, tai ir čia mes esame geriausi – ES vidaus rinkos direktyvos geriausiai perkeliamos į nacionalinę teisę tarp visų ES valstybių narių. Jau nekalbant apie tai, kad euro įsivesti mums beveik nereikia – Lietuvos valiuta susieta su euru ir padengta užsienio valiutos rezervu.