Danebro (Flickr) nuotrauka

Tęsiame 5 klausimų apie Lietuvą maratoną ir juos užduodame danams. Tai jau trečioji šalis, kurią kamantinėjame. Danų atsakymus galite palyginti su ispanų ir rumunų.

Kokios asociacijos šauna į galvą išgirdus žodį „Lietuva“?

Kuršiai, kurie kovėsi su vikingais, Baltijos jūra, gražios merginos, sniegas, ledo ritulys, krepšinis.

Kur dažniausiai girdite žodį Lietuva: sporto naujienose, kriminalinėse kronikose, žemėlapiuose, etc.?

Daniškuose filmuose apie mafiją. Iš bendradarbių su kuriais dirbu. Sporto naujienuose ir internete (Facebook‘e).

Pabaikite sakinį: lietuviai yra…

Žemi, turintys gerą humoro jausmą ir panašūs į danus (šviesių plaukų).

Kaip Jums atrodo, kokia šaliai Lietuva yra labiau gimininga: Rusijai, Švedijai, Lenkijai, Latvijai?

Tikrai ne Švedijai, turbūt Latvijai arba Lenkijai.

Ant kokio produkto įsivaizduotumėte užrašą „Made in Lithuania”?

Medžio dirbinių, sūrio, alkoholinių gėrimų.

Telegraph.co.uk nuotrauka

Sugriežtintos kelių eismo taisyklės ir padidintos taikomos baudos, socialinės reklamos, kelių kokybės gerinimas, ypatingai avaringų kelio ruožų priežiūra sumažino avarijų skaičių Lietuvos keliuose. Norėtųsi, jog nuo kelių horizonto avarijos būtų nušluotos taip, kaip vėtra pasidarbavo Varėnos ar Kauno rajonuose, bet atkaklių, girtų ir visokių erelių vis dar sutiksime plazdant vairuotojų faunos ir floros tarpe.

Susisiekimo ministerijos duomenimis 2009 metais lyginant su 2008-aisiais buvo užregistruota 26 proc. mažiau žuvusiųjų keliuose ir beveik 23 proc. mažiau sužeistų. Taip pat reikia pasidžiaugti tuo, jog beveik perpus sumažėjo eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai. Ko gero, neblaivių asmenų sėdančių už vairo vis dar išliko, tačiau dėl didžiulių baudų iš raumeningų ir nupešiotų erelių jie tampa ypatingai atsargiais viščiukais ir nebesukelia avarijų. Galime pasidžiauti ir dėl to. Juk keliuose maloniau matyti tuntą gyvų ir guvių viščiukų, nei vieną negyvą erelį. Paaiškėjo, jog per 2009 metus keliuose žuvo mažiausiai žmonių nuo 1965 metų. Tiesa, tuomet keliuose važinėjo vos keliasdešimt tūkstančių automobilių, o šiomis dienomis Lietuvos gatvėmis rieda, dunta ir švilpia apie 2 mln. transporto priemonių. Galime skaičius interpretuoti įvairiai, tačiau akivaizdu, jog progresas egiztuoja.

Daugiau…

Dažnai diskusijose apie tai kodėl Turkija turėtų/neturėtų priklausyti Europos sąjungai, kaip vienas iš pagrindinių
argumentų prieš yra naudojamas „bet juk Turkija nepriklauso Europai, ji yra Azijoje.“ Argumentas tikrai yra pakankamai rimtas. Tačiau  jį išgirdus kyla paprastas klausimas – o kaip tuomet atsitiko, kad EUROPOS krepšinio čempionate pirmąsias rungtynes mes pralaimėjome tai pačiai Turkijai?

Daugiau…

Praėjusią savaitę netikėtai greitai išrinkti du nauji Europos Sąjungos vadovai – Bendrijos prezidentu tapo Belgijos premjeras Hermanas van Rompuy, o užsienio politikos ministre – britų deleguota ES prekybos komisarė Catherine Ashton. Rinkimai, kurie veikiau priminė didžiųjų ES valstybių padiktuotą paskyrimą, dar kartą parodė ES ir jos šalių narių politinį neįgalumą bei sužlugdė, bent trumpam, po Lisabonos sutarties faktinio priėmimo kilusias stiprios ir konsoliduotos ES, viltis.

Iškart po rezultatų paskelbimo, spaudoje pradėjo mirgėti tas pats klausimas – „kas jie tokie?“. Ir tai visiškai suprantama reakcija, nes į pačias svarbiausias Europos Sąjungą reprezentuojančias institucijas išrinkti dažnam jos piliečiui visiškai nežinomi žmonės. Tai asmenybės, atitinkančios ES, kaip biurokratinės imperijos įvaizdį – pilki, tykiai kabinetuose kompromisų beieškantys, necharizmatiški politikos administratoriai. Daugiau…