Po švelniai tariant nepavykusių Europos Parlamento rinkimų mūsų išrinktieji, kaip ir dera suskubo ieškoti kaltų. Gal tai buvo įgimtas lietuvių pasyvumas, kuris apribojus propagandos priemones ir tepalikus „gėdos lentas“ su varganais plakatėliais, neleido tūlui lietuviui susivokti, kas, kaip ir kodėl. Pripažinkim sunku, be „už Petrą, už Petrą, už Petrą“ ar „kas man iš tos laimės“ suprast, kuris iš kandidatų geriau reprezentuos Lietuvą Briuselyje. Kitas galimas variantas, kad liaudis paprasčiausiai nesuvokė Europos Parlamento svarbos, nors būtent po darbų Briuselyje taip palankiai ir vienbalsiai buvo išrinkta mūsų naujoji prezidentė. Atmetus versija, kad lietuvaičiai paprasčiausiai nusivylė visais be išimties, kaip nepagrįsta, vienas iš naujųjų parlamentarų surado genialią priežastį – lietuviai nejaučia skolos savo valstybei, kuri jiems teigia saugumą, socialines paslaugas ir įvairias garantijas pvz., nuolatinės komedijos iš Gedimino 11.
Ką daryti, jei piliečiai nejaučia skolos (mūsų mokami mokesčiai, žinoma, čia ne prie ko), savaime aišku bausti. Galima piniginėmis baudomis, galima kaip Australijoje kalėjimu. Priverskime tauta būti demokratiška. Kam galvoti apie motyvavimą Europos Parlamento svarba ir švietimą, kad ir mokyklose, kas iš to, kad nebėra nei vienos daugiau ar mažiau nesusitepusios partijos, o ir tos pačios keičiamos, žiūrint iš kurios pusės vėjas papūs, jeigu galima paprasčiausiai nubausti. Va problema ir išspręsta atbėgai nubalsavai, netgi jei ir špygą ant biuletenio nupiešdamas ir galima toliau didžiuotis, kokia pilietiška visuomenė ir kokie mes demokratiški.
Bet juk už nedalyvavimą rinkimuose baudžia Graikija , Belgija ir netgi Bolivija, o čia jau rimtas ir daugeliui politikų patinkantis argumentas. Juk švarus miestas turi būti toks, kaip Singapūre, alkoholį ribojantys įstatymai, kaip Skandinavijoje – tendencija aiški, paimi bet kokią šalį, kurioje atitinkamas įstatymas radikaliausias ir pritaikai Lietuvai – gaunasi radikaliai „drąsi“ šalis, o ir lėšos problemų sprendimui, priežasčių išsiaiškinimui, motyvacijai ir kitiems menkaverčiams dalykams sutaupomos.

Čia tai bent bauda – Europos komisija už konkurencijos taisyklių pažeidimus Intel pateikė 1,45 milijardo JAV dolerių baudos reikalavimą. Tai absoliutus rekordas, beveik dvigubai lenkiantis ES pretenziją firmai Microsoft. Kaltinimai nesąžininga konkurencija iš dalies remiasi Intel susitarimais su kompiuterių gamintojais dėl išskirtinio Intel procesorių panaudojimo patrauklesniuose, greičiau į prekybą pateikiamuose modeliuose ir pan.