Visuomenės informavimo įstatymas Lietuvoje draudžia valdžios institucijoms turėti savo žiniasklaidos priemones. Yra numatytos išimtys, bet jos gali būti tik įstatymo keliu nustatytos. galima tik priminti, kad tokias nuostata įstatyme atsirado dar 1996 metais, kuomet buvo suprasta, jog valdžia neturėtų tiesiogiai įtakoti žurnalistų darbo ir viso žiniasklaidos turinio. Kitaip gresia grįžti į sovietmetį ir cenzūros laikus.

Tačiau valdžios kontoros tokias įstatymo nuostatas suprato savaip. Jei negali turėtį savo, tai nusipirksime bent jau dalį turinio. Gero turinio. Juk žurnalistai tik blogai kalba apie valdžią. O kaip žmonėms papasakosi apie šviesų MŪSŲ RYTOJŲ ir parodysi tautai KAIMO SPINDULIUS? Juk to daryti nedraudžiama. Štai ir perka plotus spaudoje. Už milijonus ir šimtus tūkstančių. Net ministerijos jubiliejui skirtoje reprezentacinėje knygelėje sudėti dešimtys tūkstančių litų. Gal kokią poeto knygelę galima buvo paremti? o kam to reikia? Juk apie žemės ūkį mūsų poetai nerašo.

Kodėl apie šią temą vėl prabilau? Ogi todėl, kad noriu viešai ir nuoširdžiai padėkoti dabartinei Vyriausybei, kuri tikrai ne tik pakalbėjo bet ir realiai įgyvendino vieną svarbiausių skaidrumo ir viešumo projektų. Tiesiog privertė ministerijas viešai paskelbti viešųjų pirkimų rezultatus ir detales, susijusias su žiniakslaidos turinio ir ploto pirkimu. Galėsite detaliau žaiūrėje į sumas ir žiniakslaidos priemonių pavadinimus pamąstyti, kaip ir keik jie 2008 metais kritiškai žvelgė į valdžią. Nes tokia yra žiniakslaidos funkcija. Beje, siūlau atkreipti dėmesį, kad žemės ūkio tema buvo svarbi visai tautai. Net “Medikų žiniose” ir žurnale “Geras skonis” ŽŪM užsakė pliotus pranešti apie žemės ūkio politiką iki 2013 metų. Gal paklauskime medikų, ar jiems tai rūpi?

Pabandžiau pasižiūrėti, kaip ir kokiomis sumomis ministerija gali įsiteikti žiniasklaidai. Pradedu nuo Žemės ūkio ministerijos, nes jos sumos – įspūdingos. Matyt tai rodo tik viena – valstybėje svarbiausia tema yra žemės ūkis ir jo šviesi ateitis. Štai Jums ir skaičiai:

AB „ELTA“ (naujienų agentūros ELTA teikiamos informacinės paslaugos) – 69.469,65
UAB „Ekstra“ žurnalas (Informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo žurnale ,,Ekstra” paslaugos) – 236.000
VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos fil. Žurnalo „Mano ūkis“ (informacinės medžiagos publikavimo žurnale „Mano ūkis“ paslaugos) -72.000
UAB „Verslo žinios“ (informacinės medžiagos publikavimo laikraštyje „Verslo žinios“ paslaugos) – 60.000
UAB „Ūkininko patarėjas“ (informacinės medžiagos publikavimo laikraštyje „Talka Kooperacijai“ paslaugos) – 60.000
UAB „Ūkininko patarėjas“ (informacinės medžiagos publikavimo laikraštyje „Valstietis“ paslaugos) – 40.000
UAB „Ūkininko patarėjas“ (Informacinės sklaidos apie konkursą „Kaimo spindulys 2008“ paslaugos) – 40.000
VšĮ „Terra Publica“ (informacinės medžiagos publikavimo žurnale „Ferma“ paslaugos) -10.000
Lietuvos žemės ūkio universiteto žurnalo „Žemės ūkis“ (informacinės medžiagos publikavimo žurnale „Žemės ūkis“ paslaugos) – 60.000
UAB „Trakų spaustuvė“ (informacinės medžiagos publikavimo laikraštyje „Lietuvos aidas“ paslaugos) – 10.000
VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo žurnale „Valstybė“ paslaugos) – 20.000
UAB „Būsto studija“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo žurnale „Geras skonis“ paslaugos) -10.000
UAB „Statyba ir architektūra“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo žurnale „Statyba ir architektūra“ paslaugos) – 80.000
Verslo iniciatyvų skatinimo asociacija (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje „Kontrastai“ paslaugos) – 50.000
UAB „Medikų žinios“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje „Lietuvos sveikata“ paslaugos) – 70.000
UAB „Litovskij kurjer“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo leidinyje „Litovskij kurjer“ paslaugos) – 20.000
UAB „Savaitės ekspresas“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo savaitraštyje „Ekspress nedelia“ paslaugos) – 40.000
UAB „Flobis“ (informacinės medžiagos alijas rengimo ir publikavimo laikraštyje „Obzor“ paslaugos) – 45.000
UAB „Laisvas laikraštis“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje „Laisvas laikraštis“ paslaugos) – 15.000
UAB „Goruva“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje „Karštas komentaras“ paslaugos) – 15.000
UAB „ABO“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje „Tėviškės gamta“ paslaugos) – 20.000
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (TV laidų ciklo scenarijaus sukūrimo ir laidų organizavimo paslaugos) – 12.800,00
UAB „Anykštos redakcija“ (informacinės medžiagos publikavimo žurnale „Aukštaitiškas formatas“ paslaugos) -10.491,50
UAB „Znad Wilii radijo stotis“ (Informacinės sklaidos radijo stoties „Znad Wilii“ trensliuojamoje laidoje „Žemės gražinimas“ paslaugos) – 40.000
VšĮ „Pajautos studija“ (Televizijos siužetų ciklo apie maisto įtaką žmogaus sveikatai rengimo ir transliavimo Baltijos TV laidoje „Sveikatai ir laimei“ paslaugos) – 25.000
UAB „Valstiečių laikraštis“ (informacinės sklaidos apie konkursą „Lietuvos kaimo spindulys 2008“ paslaugos „Valstiečių laikraštyje“) -95.500
UAB „Valstiečių laikraštis“ (informacinės-reprezentacinės knygos lietuvių kalba, skirtos Žemės ūkio ministerijos 90-čiui, parengimo spausdinimo ir pristatymo paslaugos) – 46.020
UAB „Delfi“ (informacinės medžiagos talpinimo ir palaikymo Delfi naujienų portalo infobloke paslaugos) -159.300
UAB „Mūsų rytojus“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje ,,MŪSŲ RYTOJUS“ paslaugos) – 390.000

O dabar įspūdingiausia suma. Laikykitės !!!

Pagal jungtinės veiklos sutartį: VšĮ ,,Vizualinių komunikacijų studija”, UAB ,,Vilmorus”, UAB ,,Respublikos spaustuvė”, UAB ,,Mūsų rytojus” laimėjo atvirą projekto konkursą ,,Informacijos sklaidos ir viešinimo paslaugų pirkimo, įgyvendinant Kaimo plėtros programos pirmojo 2007-2009 m. informavimo ir viešinimo etapo strategijos uždavinius“ laimėjusio projekto ,,LIETUVA BE KAIMO – LIETUVA BE ATEITIES“ įgyvendinimo paslaugos” – 9.370.000

Šiandien Delfi.lt skelbima, kad “Dvigubai didesnis atlyginimas „į rankas“, bet ir dukart brangesnės bulvės, ruginė duona, maždaug perpus daugiau kainuojanti kiauliena, degtinė, kiaušiniai, sviestas. Tai – penkerius metus Europos Sąjungoje (ES) esančio statistinio lietuvio kišenės situacija. Profesorius Jonas Čičinskas mano, kad šalis išlošė daug, tačiau ES pragyvenimo lygio vidurkį vytis teks maždaug 15 metų.”

Perskaičiau ir nusivyliau mūsų mąstymu. Negi tik vienodos bulvių ir duonos kainos mus su kitais ES gyventojais sulygins? Aš manau, kad kol iš bulvių ir duonos lygmens nepakilsime, tol Europa mums apskritai nesišviečia. Negi taip galime mąstyti? Jei galvosime, kad ES – tai bulvių ir duonos sąjunga, tuomet viskas gerai. Tačiau juk esame ne tik bulvėmis sotūs? O gal iš tiesų bandome lenktyniauti tik kainomis? Man dėl to žiauriai liūdna. Nors esu “dūšioje” europietis, bet po tokių publikacijų jaučiuosi kaip “runkelis”.

Delfi.lt gegužės 1-ąją paskelbė, kad ES lietuvių neprivertė gerbti nei moterų, nei mylinčių tą pačią lytį. Kai įstojome į ES, taip pat žengta žingsnių – įsigaliojo Lygių galimybių įstatymas, numatęs draudimą diskriminuoti asmenis dėl įvairiausių kitokių pagrindų. Lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės teigimu, priiminėjant minėtą įstatymą politikai buvo pakankamai apsisprendę, nekėlė didelių diskusijų, kad būtina uždrausti bet kokią žmogaus diskriminaciją dėl įvairiausių pagrindų.

D.Radzevičius: Šiandien gera proga pakalbėti iš esmės apie kitą dalyką. Kodėl mes (ir ypač žurnalistai) vis dar mąstome, kad ES ar kažkas kitas gali PRIVERSTI ką nors gerbti? Tai taip primena vieną rusišką posakį, kai iki žemės graibymo prigėrę du sugėrovai vienas kito klausia: “Ar tu mane gerbi? Tada išgeriam!”. Bet juk nei ES, nei sugėrovas realiai niekada neprivers ko nors gerbti. O Lietuvoje tą pagarbą ne kartą bandyta skiepyti būtent prievarta. Panašiai kaip ir Jogaila krikštijo Lietuvą. Karaliui Mindaugui krikštas ir kiti nesutarimai baigėsi labai liūdnai. Nes jei skiepiji naujoves ir svetimybes be diskusijų, be išaiškinimo – tuomet reakcija būna paprasta. Žmonės ją priima kaip neišvengiamybę. Bet ne daugiau. Taip ir atsitiko. Skubėjome į ES. Geresnio gyvenimo. Bet kad turtingiau gyventume, reikėjo kuo greičiau atitikti ES “standartus”. Tai ir ėmėme visus juos iš eilės. Tiksliau sakant, ėme politikai ir juos įdieginėjo įstatymuose. Laiko patikrinti tas nuostatas praktikoje nebuvo. Ir diskusijoms laiko buvo labai nedaug arba kartais ir visai nebuvo. Buvo dažnai argumentuojama, kad jei norime į ES – turime suderinti viską ir visur su ES teise. O realus gyvenimas liko kitoks. Štai dabar ir jaučiame pasekmes. Ir pirmasis narystės ES penkmetis primena seną patarlę – norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada. Todėl gal politikai šia proga prisimins vieną svarbų dalyką – neskubėk, ir būsi pirmutinis. O skubos darbą velnias renka. Panašu, kad kai kurias nuostatas dėl lygių galimybių turime ir vėl iš naujo aptarinėti. Vien represinėmis priemonėmis didėjančių problemų tikrai neišspręsime.