Lietuvos ryšiai su Azerbaidžano Respublika. Kam rūpi žmogaus teisės?

Šiandien gavau kolegos Gedo Soročkos laišką apie vakarykštę jo deportaciją iš Azerbaidžano. Mane šokiravo ne tik pats faktas, bet ir aplinkybės, kurioms tai buvo padaryta.

Mūsų kolegos žurnalistai nėra politikai. Todėl vizitai į kitas šalis, kuriose siekiama pabendrauti su kolegomis, niekaip nesusiję su politiniais konfliktais ar jų eskalavimais. Ir tai tikrai nereiškia, kad žurnalistai atstovauja valstybės kokią nors politinę poziciją.

Nors Gedas Soročka nėra LŽS narys, visgi atsižvelgdamas į šią situaciją šiandien faksu kaip LŽS pirmininkas jau kreipiausi į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją, kad būtų gauta detali informacija iš Azerbaidžano valdžios institucijų paaiškinanti situaciją ir pateikianti įvertinimus tų pareigūnų veiksmų, kurie priėmė sprendimą deportuoti G. Soročką.

Beje, gegužės mėnesį Armėnijoje lankėsi žurnalistų delegacija, kurioje buvo ir LŽS nariai. Todėl gali būti, jog jiems taip pat gali ateityje tekti susidurti su žmogaus ir žurnalisto teisių pažeidimais Azerbaidžane. Lietuvos Respublika ir valdžios institucijos pagal Konstituciją privalo ginti savo piliečius ir jų teises. Todėl belieka laukti Lietuvos URM pajėgumų išbandymo – apgins ar ne savo pilietį. O gal viską nulems tik noras prekiauti ir kurti vien ekonominius santykius? Tuomet galima tarti sudie “žmogaus teisėms” ir valstybės pagarbai savo piliečiui.

plačiau >

Ar iš tiesų rinkėjams trūko informacijos apie Europos Parlamentą ir rinkimus?

Šį antradienį (birželio 9 d.) 10.10 val. tiesioginėje Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ vyks diskusija apie Lietuvos rinkėjų ignoruotus Europos Parlamento rinkimus, rinkimų nušvietimą žiniasklaidoje ir informacijos trūkumą apie ES bei jos institucijų reikšmę mūsų gyvenimui.

Tik ką praslinkę Europos Parlamento rinkimai pernelyg nesudomino Lietuvos rinkėjų. Daugelis politikų, politologų ir net žiniaslaidos atstovų pastebi, kad visuomenė vangiai dalyvavo rinkimuose dėl keleto priežasčių. Vieni kaltina orus, kiti informacijos apie rinkimus žiniasklaidoje trūkumą. Dar kalbama, kad trūksta pilietiškumo, visuomenės brandos ir pan.

Todėl „Žiniasklaidos anatomija“ klausia, kokios ir kiek informacijos trūko rinkėjams, kad jie galėtų išsirinkti tinkamus atstovus Europos Parlamente ir būtų atėję prie balsadėžių? Ar žurnalistai pakankamai dėmesio skiria Europos Sąjungos temai?

Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis mano, kad visuomenei trūksta informacijos

Apie visa tai pokalbis tiesioginėje radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“, kurią bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Laidoje dalyvauja, 2004-2009 metų kadencijos Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis, Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Pavelas Kujalis, „Lietuvos ryto“ televizijos direktorius Edmundas Jakilaitis. Studijos tel. 8-5-2431431.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Laidą veda Dainius Radzevičius.

EP rinkimai: Lietuviai – europiečiai, lenkų rinkėjai – patriotai

Vakar buvau balsuoti. Nesutrukdė nei lietus, nei išvyka į užmiestį. Su vaikais nuvažiavome apie 18 valandą ir spėjome atiduoti savo balsus už politikus, kuriais pasitikėjome daugiausiai. Bet vakaras prie televizoriaus ir rezultatai, sakyčiau, sukėlė keistus jausmus…

Renkiesi tu! Toks šūkis puošia EP rūmus Strasbūre

APIE ŽINIASKLAIDOS DARBĄ

Visų pirma, maloniai nustebino Lietuvos ryto televizija. Net vidurnaktį sužinojau ir apie Prezidento Valdo Adamkaus sveikatos problemas, ir Vytauto Landsbergio požiūrį apie preliminarius rinkimų rezultatus. Net apie būsimą bendradarbiavimą su savo kolegomis Briuselyje. Ačiū Edmundui Jakilaičiui.

LRT buvo kaip visada – nei priekyje, nei gale. Norėjosi, kad būtų geresni už Lietuvos ryto televiziją, bet…

O štai LNK ir TV3 – žemiau kritikos ribų. Jie gyveno su savo blykstėmis ir kitomis programomis, kurios akivaizdžiai daro gėdą dviems didžiausiems televizijos kanalams. Tokios žiniasklaidos priemonės ne tik nenusipelno jokių mokesčių lengvatų. Jos žurnalistikai apskritai turi būti tokia gėda, kad reikia slėptis kur nors toliau.

O štai vartydamas rytinius leidinius, pamaniau, kad bent jau “Lietuvos rytas” šiandien pataikė į dešimtuką. Pagrindinė dienraščio tema net ne rinkimai. Kalbama apie knygas ir skaitymą, todėl sutinku – ši tema ir yra svarbiausia šiomis dienomis. Juk visi nuo pat ryto kalba, kad mažai buvo informacijos apie Europos Parlamentą, mažai buvo diskusijų ir tos dar buvo prastos. Bet juk informacijos pilna internete. Skaitykite, kiek norite. Kodėl neskaito žmonės? Kodėl jiems neįdomu? Čia jau rimtos ir labai diskusijos tema. Bet kuriuo atveju, valdžia turi labai rimtai galvoti, ar ji dar vis rūpinasi tautos švietimu ir pilietiniu ugdymu, ar palieka viską savieigai.

RINKOME KAIP IR VISI, BET…

Rinkimai ir rinkėjai manęs beveik nenustebino. Kaip ir buvo galima įtarti, lietuviai rinkėjai buvo vangūs. Tik Lenkų rinkimų akcijos rinkėjai buvo aktyvūs. Gal ir dėl to, kad seniūnai juos ragino. Gal dar kažkaip jie buvo mobilizuoti. Gal net ir neteisėtai. Bet… Šis pavyzdys tik įrodo, kad jei labi labai norima, administraciniais ar kitais metodais galima žmones prie balsavimo urnų atvesti. O kodėl kitos savivaldybės nebuvo tokios pat aktyvios? Kodėl tik Vilniaus ir Šalčininkų rajono? Todėl kad lenkų bendruomenės politikai ir dalis rinkėjų labai jau norėjo savo atstovą EP turėti. Nors vieną.

Beje, apie tai dar gegužės 27 dieną savo bloge rašė ir vienas kandidatų į EP narius, Seimo narys Saulius Stoma.

Rinkėjų ateis, ko gero, dvigubai mažiau, ir tai užtikrins pergalę konservatoriams, socdemams ir vienam, o gal ir dviems, lenkams. Greičiausiai barjerą peržengs dar ir Paksas su Uspaskichu.

O kitiems rinkėjams net ir 12 atrodo mažai. Vis verkiam, ką mes galime, ko pasieksime, kas bus išgirs ir t.t.

Dar geresnis pavyzdys lietuvaičiams galėtų būti maža ES valstybė Malta. Jie apskritai turi tik vieną Europos Parlamento narį. Bet pažiūrėkite, kiek ten žmonių balsavo! Maža ir drąsi šalis. Ir dar pilietiška.

Kita vertus, net jei būtų atėję 95 procentai Lietuvos rinkėjų, ar būtų labai stipriai pasikeitę balsavimo rezultatai? manau, kad nelabai. Juk bendra tendencija parodė, kad didžiosios konkuruojančios partijos gavo daugumą balsų. Tokie politikos prašalaičiai kaip Tautos prisikėlimo partja atsidūrė užribyje. Ir aišku kodėl. Kitaip net būti negalėjo. Valstiečiai-liaudininkai taip pat iš dugno dar negali pakilti, nes K.D. Prunskienės veikla ir sukurtos partijos “vertybės” dar ilgai gali neleisti šiai partijai surasti rinkėjų simpatijų.

O štai bendra tendencija, kad Lietuvoje nugalėjo konservatyvios jėgos, o antrieji liko socialistai – tai visiškai europietiškas rezultatas. Juk ES būtent šios dvi jėgos panašiai ir gavo pasitikėjimo iš daugelio valstybių gyventojų. Todėl esame tikri europiečiai, nes balsavimo rezultatais esame panašūs į kitus ES klubo gyventojus.

Tačiau man tenka nuoširdžiai pavydėti Lenkų rinkimų akcijos įkūrėjams ir jų rinkėjams. Nei lietus, nei informacijos trūkumas jų nesulaikė. O gal kada nors tokias pat ambicijas turės ir kitų Lietuvos partijų rinkėjai?

Savaitgalio viltis – Lietuvos pergalė futbole ir rinkimuose

Europos Paralmento rinkimai – mūsų pareiga

Jau suplanavau savo savaitgalį. Rytoj su kolegomis važiuojame svarstyti Lietuvos žurnalistų sąjungos reikalų, o šeštadienį niekaip negaliu atsisakyti kelionės į Marijampolę. Juk futbolas! Juk Lietuva!

Esame drąsi šalis. Tą jau tikrai įrodė mūsų futbolo rinktinė. Sugebėjo rumunus įveikti stulbinančiu rezultatu jų teritorijoje. Šeštadienį mes dar kartą iššūkį Lietuvos žemėje. Bet ar tik jei vieni? Neeee. Tikiuosi, kad Marijampolės stadionas bus pilnutėlis viltingai nusiteikusių lietuvaičių. O juk taip norisi patikėti, kad ir mes galime laimėti. Ir ne tik sporte. Galėtume (turėtume) juk ir sekmadienį nepamiršti, kad mūsų laukia svarbus darbas – rinksime savo atstovus Europos Parlamente. Tikiuosi bažnyčios atstovai neužpyks, kad šventą dieną atliksime labai sunkų darbą. Juk tai ne mažiau sudėtingas dalykas nei keletą valandų skanduoti stadione “Lietuva, Lietuva!”. Taip norisi, kad savos šalies likimas rūpėtų visiems ir kiekviename žingsnyje. Ir sporte, ir politikoje, ir visur kitur.

Todėl reikia važiuoti į Marijampolę. Palaikyti savus ir save. Reikia ateiti sekmadienį prie balsavimo urnų. Palaikyti savus ir padėti sau. Už Lietuvą !!!

Kiek kainuoja “Mūsų rytojus” ir “Kaimo spinduliai”? Milijonus

Visuomenės informavimo įstatymas Lietuvoje draudžia valdžios institucijoms turėti savo žiniasklaidos priemones. Yra numatytos išimtys, bet jos gali būti tik įstatymo keliu nustatytos. galima tik priminti, kad tokias nuostata įstatyme atsirado dar 1996 metais, kuomet buvo suprasta, jog valdžia neturėtų tiesiogiai įtakoti žurnalistų darbo ir viso žiniasklaidos turinio. Kitaip gresia grįžti į sovietmetį ir cenzūros laikus.

Tačiau valdžios kontoros tokias įstatymo nuostatas suprato savaip. Jei negali turėtį savo, tai nusipirksime bent jau dalį turinio. Gero turinio. Juk žurnalistai tik blogai kalba apie valdžią. O kaip žmonėms papasakosi apie šviesų MŪSŲ RYTOJŲ ir parodysi tautai KAIMO SPINDULIUS? Juk to daryti nedraudžiama. Štai ir perka plotus spaudoje. Už milijonus ir šimtus tūkstančių. Net ministerijos jubiliejui skirtoje reprezentacinėje knygelėje sudėti dešimtys tūkstančių litų. Gal kokią poeto knygelę galima buvo paremti? o kam to reikia? Juk apie žemės ūkį mūsų poetai nerašo.

Kodėl apie šią temą vėl prabilau? Ogi todėl, kad noriu viešai ir nuoširdžiai padėkoti dabartinei Vyriausybei, kuri tikrai ne tik pakalbėjo bet ir realiai įgyvendino vieną svarbiausių skaidrumo ir viešumo projektų. Tiesiog privertė ministerijas viešai paskelbti viešųjų pirkimų rezultatus ir detales, susijusias su žiniakslaidos turinio ir ploto pirkimu. Galėsite detaliau žaiūrėje į sumas ir žiniakslaidos priemonių pavadinimus pamąstyti, kaip ir keik jie 2008 metais kritiškai žvelgė į valdžią. Nes tokia yra žiniakslaidos funkcija. Beje, siūlau atkreipti dėmesį, kad žemės ūkio tema buvo svarbi visai tautai. Net “Medikų žiniose” ir žurnale “Geras skonis” ŽŪM užsakė pliotus pranešti apie žemės ūkio politiką iki 2013 metų. Gal paklauskime medikų, ar jiems tai rūpi?

Pabandžiau pasižiūrėti, kaip ir kokiomis sumomis ministerija gali įsiteikti žiniasklaidai. Pradedu nuo Žemės ūkio ministerijos, nes jos sumos – įspūdingos. Matyt tai rodo tik viena – valstybėje svarbiausia tema yra žemės ūkis ir jo šviesi ateitis. Štai Jums ir skaičiai:

AB „ELTA“ (naujienų agentūros ELTA teikiamos informacinės paslaugos) – 69.469,65
UAB „Ekstra“ žurnalas (Informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo žurnale ,,Ekstra” paslaugos) – 236.000
VšĮ „Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos fil. Žurnalo „Mano ūkis“ (informacinės medžiagos publikavimo žurnale „Mano ūkis“ paslaugos) -72.000
UAB „Verslo žinios“ (informacinės medžiagos publikavimo laikraštyje „Verslo žinios“ paslaugos) – 60.000
UAB „Ūkininko patarėjas“ (informacinės medžiagos publikavimo laikraštyje „Talka Kooperacijai“ paslaugos) – 60.000
UAB „Ūkininko patarėjas“ (informacinės medžiagos publikavimo laikraštyje „Valstietis“ paslaugos) – 40.000
UAB „Ūkininko patarėjas“ (Informacinės sklaidos apie konkursą „Kaimo spindulys 2008“ paslaugos) – 40.000
VšĮ „Terra Publica“ (informacinės medžiagos publikavimo žurnale „Ferma“ paslaugos) -10.000
Lietuvos žemės ūkio universiteto žurnalo „Žemės ūkis“ (informacinės medžiagos publikavimo žurnale „Žemės ūkis“ paslaugos) – 60.000
UAB „Trakų spaustuvė“ (informacinės medžiagos publikavimo laikraštyje „Lietuvos aidas“ paslaugos) – 10.000
VšĮ „Demokratijos plėtros fondas“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo žurnale „Valstybė“ paslaugos) – 20.000
UAB „Būsto studija“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo žurnale „Geras skonis“ paslaugos) -10.000
UAB „Statyba ir architektūra“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo žurnale „Statyba ir architektūra“ paslaugos) – 80.000
Verslo iniciatyvų skatinimo asociacija (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje „Kontrastai“ paslaugos) – 50.000
UAB „Medikų žinios“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje „Lietuvos sveikata“ paslaugos) – 70.000
UAB „Litovskij kurjer“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo leidinyje „Litovskij kurjer“ paslaugos) – 20.000
UAB „Savaitės ekspresas“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo savaitraštyje „Ekspress nedelia“ paslaugos) – 40.000
UAB „Flobis“ (informacinės medžiagos alijas rengimo ir publikavimo laikraštyje „Obzor“ paslaugos) – 45.000
UAB „Laisvas laikraštis“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje „Laisvas laikraštis“ paslaugos) – 15.000
UAB „Goruva“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje „Karštas komentaras“ paslaugos) – 15.000
UAB „ABO“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje „Tėviškės gamta“ paslaugos) – 20.000
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (TV laidų ciklo scenarijaus sukūrimo ir laidų organizavimo paslaugos) – 12.800,00
UAB „Anykštos redakcija“ (informacinės medžiagos publikavimo žurnale „Aukštaitiškas formatas“ paslaugos) -10.491,50
UAB „Znad Wilii radijo stotis“ (Informacinės sklaidos radijo stoties „Znad Wilii“ trensliuojamoje laidoje „Žemės gražinimas“ paslaugos) – 40.000
VšĮ „Pajautos studija“ (Televizijos siužetų ciklo apie maisto įtaką žmogaus sveikatai rengimo ir transliavimo Baltijos TV laidoje „Sveikatai ir laimei“ paslaugos) – 25.000
UAB „Valstiečių laikraštis“ (informacinės sklaidos apie konkursą „Lietuvos kaimo spindulys 2008“ paslaugos „Valstiečių laikraštyje“) -95.500
UAB „Valstiečių laikraštis“ (informacinės-reprezentacinės knygos lietuvių kalba, skirtos Žemės ūkio ministerijos 90-čiui, parengimo spausdinimo ir pristatymo paslaugos) – 46.020
UAB „Delfi“ (informacinės medžiagos talpinimo ir palaikymo Delfi naujienų portalo infobloke paslaugos) -159.300
UAB „Mūsų rytojus“ (informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje ,,MŪSŲ RYTOJUS“ paslaugos) – 390.000

O dabar įspūdingiausia suma. Laikykitės !!!

Pagal jungtinės veiklos sutartį: VšĮ ,,Vizualinių komunikacijų studija”, UAB ,,Vilmorus”, UAB ,,Respublikos spaustuvė”, UAB ,,Mūsų rytojus” laimėjo atvirą projekto konkursą ,,Informacijos sklaidos ir viešinimo paslaugų pirkimo, įgyvendinant Kaimo plėtros programos pirmojo 2007-2009 m. informavimo ir viešinimo etapo strategijos uždavinius“ laimėjusio projekto ,,LIETUVA BE KAIMO – LIETUVA BE ATEITIES“ įgyvendinimo paslaugos” – 9.370.000

Nebūsime europiečiai, kol galvosime tik apie pinigus

Šiandien Delfi.lt skelbima, kad “Dvigubai didesnis atlyginimas „į rankas“, bet ir dukart brangesnės bulvės, ruginė duona, maždaug perpus daugiau kainuojanti kiauliena, degtinė, kiaušiniai, sviestas. Tai – penkerius metus Europos Sąjungoje (ES) esančio statistinio lietuvio kišenės situacija. Profesorius Jonas Čičinskas mano, kad šalis išlošė daug, tačiau ES pragyvenimo lygio vidurkį vytis teks maždaug 15 metų.”

Perskaičiau ir nusivyliau mūsų mąstymu. Negi tik vienodos bulvių ir duonos kainos mus su kitais ES gyventojais sulygins? Aš manau, kad kol iš bulvių ir duonos lygmens nepakilsime, tol Europa mums apskritai nesišviečia. Negi taip galime mąstyti? Jei galvosime, kad ES – tai bulvių ir duonos sąjunga, tuomet viskas gerai. Tačiau juk esame ne tik bulvėmis sotūs? O gal iš tiesų bandome lenktyniauti tik kainomis? Man dėl to žiauriai liūdna. Nors esu “dūšioje” europietis, bet po tokių publikacijų jaučiuosi kaip “runkelis”.

Ar gali ES priversti gerbti moteris ir mylinčius tą pačią lytį? Manau, kad NE

Delfi.lt gegužės 1-ąją paskelbė, kad ES lietuvių neprivertė gerbti nei moterų, nei mylinčių tą pačią lytį. Kai įstojome į ES, taip pat žengta žingsnių – įsigaliojo Lygių galimybių įstatymas, numatęs draudimą diskriminuoti asmenis dėl įvairiausių kitokių pagrindų. Lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės teigimu, priiminėjant minėtą įstatymą politikai buvo pakankamai apsisprendę, nekėlė didelių diskusijų, kad būtina uždrausti bet kokią žmogaus diskriminaciją dėl įvairiausių pagrindų.

D.Radzevičius: Šiandien gera proga pakalbėti iš esmės apie kitą dalyką. Kodėl mes (ir ypač žurnalistai) vis dar mąstome, kad ES ar kažkas kitas gali PRIVERSTI ką nors gerbti? Tai taip primena vieną rusišką posakį, kai iki žemės graibymo prigėrę du sugėrovai vienas kito klausia: “Ar tu mane gerbi? Tada išgeriam!”. Bet juk nei ES, nei sugėrovas realiai niekada neprivers ko nors gerbti. O Lietuvoje tą pagarbą ne kartą bandyta skiepyti būtent prievarta. Panašiai kaip ir Jogaila krikštijo Lietuvą. Karaliui Mindaugui krikštas ir kiti nesutarimai baigėsi labai liūdnai. Nes jei skiepiji naujoves ir svetimybes be diskusijų, be išaiškinimo – tuomet reakcija būna paprasta. Žmonės ją priima kaip neišvengiamybę. Bet ne daugiau. Taip ir atsitiko. Skubėjome į ES. Geresnio gyvenimo. Bet kad turtingiau gyventume, reikėjo kuo greičiau atitikti ES “standartus”. Tai ir ėmėme visus juos iš eilės. Tiksliau sakant, ėme politikai ir juos įdieginėjo įstatymuose. Laiko patikrinti tas nuostatas praktikoje nebuvo. Ir diskusijoms laiko buvo labai nedaug arba kartais ir visai nebuvo. Buvo dažnai argumentuojama, kad jei norime į ES – turime suderinti viską ir visur su ES teise. O realus gyvenimas liko kitoks. Štai dabar ir jaučiame pasekmes. Ir pirmasis narystės ES penkmetis primena seną patarlę – norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada. Todėl gal politikai šia proga prisimins vieną svarbų dalyką – neskubėk, ir būsi pirmutinis. O skubos darbą velnias renka. Panašu, kad kai kurias nuostatas dėl lygių galimybių turime ir vėl iš naujo aptarinėti. Vien represinėmis priemonėmis didėjančių problemų tikrai neišspręsime.