Asteroid (Flickr) nuotrauka

110 milijardų eurų. Nesu tikras, ar kada nors mačiau tokį skaičių – net ant popieriaus ar kompiuterio ekrane užrašytą. Tačiau nuo šiandien jis bus dažnai kartojamas – mat tokio dydžio gelbėjimo ratas skolų liūne grimstančiai Graikijai mestas Europos Sąjungos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo sutarimu. Iš šios sumos 80 milijardų surinks euro zonos šalys, o dar 30 – TVF.

Žinoma, „gelbėjimo ratu“ šiuos pinigus galima laikyti tik tuo atveju, jei vienintelė alternatyva būtų valstybės nemokumas. Juk tai ne dovana, o paskola, kurią Graikijai reikės grąžinti. Negana to, grąžinti, ne ieškant palankiausio ekonominio kelio laisva valia, o karpant ir lopant šalies biudžetą ir pinigų srautus griežtai pagal kreditorių reikalavimus.

„The Guardian“ numatomas taupymo ir biudžeto pertvarkymo priemones vadina beprecedentėmis. Dviem procentais didės PVM, didinamas akcizas už tabaką, alkoholį, degalus, drastiškai mažinamos viešojo sektoriaus darbuotojų algos, didinamas pensijinis amžius, įšaldoma numatytų socialinių programų plėtra. Nedarbas, dabar siekiantis 18%, netrukus gali pavyti ir pralenkti rekordinius Ispanijos 20%.

Ir net nepaisant to, kad ES euro zonos valstybių vadovai ketina skubiai patvirtinti pažadėtą sumą, neaišku, ar sumanytas pagalbos planas bus įgyvendintas. Graikijoje prasideda krizė 2.0, dar nepasibaigus krizei 1.0. Antroji gali būti gerokai gilesnė ir dėl to, kad beveik pusė apklaustų šiomis dienomis graikų ketina streikuoti. Kukliausiai gyvenantys žmonės nejaučia gavę ką nors iš tų skolų, kurias taip beatodairiškai ėmė ankstesnės šalies vyriausybės, tad ir grąžinti jų nenori, ypač su tokiomis skaudžiomis palūkanomis. Apžvalgininkai šalyje ir užsienyje nerimauja dėl galimos streikų ir riaušių bangos.

Žiūrint optimistiškai, Graikija labai vargingai gyvens bent penkerius artimiausius metus. Žiūrint pesimistiškai, 110 milijardų yra tik pirmos pakuros krosnyje, kuri sudegins dar daugybę milijardų – tiek pačioje Graikijoje, tiek ir kitose „silpnosiose euro grandyse“ – Portugalijoje, Ispanijoje, gal dar Italijoje ir Airijoje. Krizės skeveldros pasieks ir naujas ES nares: kas abejoja, kad naujų euro zonos narių priėmimas bus kelis kartus sunkesnis, jei išvis įmanomas?

Europos Sąjungai dabar apskritai niūrus laikas. Regimai dūžta visos viltys, kad dabartiniai sąjungos principai yra tinkami šalims su viena valiuta, tačiau labai skirtinga politika, ekonomikos lygiu ir valdymo principais. Ne kartą teko skaityti, kad „vienintelė išeitis“ yra vadinamosios Jungtinės Europos Valstijos. Lisabonos sutartis, pasak finansų ekspertų, nėra pakankamas žingsnis didinant ES integraciją. Tačiau ar ryžtųsi ES narės prarasti labai didelę suverenumo dalį mainais į teoriškai stabilesnę ekonominę ateitį?

Beskaitydamas apie Graikijos bėdas mūsų „diržo susiveržimą“ Lietuvoje laikyčiau pakankamai neskausmingu – jei tik, žinoma, jo pakaks atsigauti. Užsienio apžvalgininkai, dar neseniai nurašę Latviją ir kiek švelnesniais, bet ne mažiau skaudžiais žodžiais įvertinę Lietuvos perspektyvas, dabar jau ima girti Baltijos šalis už racionalius, laiku padarytus žingsnius. Netgi siūlo mokytis iš mūsų. Duokdie, kad to pakaktų…

Kadangi nesu ekonomistas, man visą laiką neduoda ramybės paiki klausimai, į kuriuos niekur nerandu atsakymų, nors, regis, šiuo metu jie turėtų rūpėti daugeliui:

1. Kodėl, žinodamos galimas pasekmes, valstybės tiek daug skolinasi?
2. Ar įmanomas subalansuotas valstybės gyvenimas be išorinių skolų? Ar yra taip gyvenančių valstybių? Jei taip – ar galima iš jų nusirašyti receptą? (naftos ir dujų išteklių nesiūlyti)
3. Kaip skurdžiai gyventume, jei nebūtume prasiskolinę? T.y. kiek ūkio gerovės Lietuvoje pridėjo skolos užsieniui?
4. (konspiracinis klausimas) Ar valstybės nepatiria spaudimo skolintis? Jei taip, tai kas tą spaudimą daro?

Tikiuosi, kad Euroblogą skaito šviesios galvos, kurios sugebės atsakyti…

Šių metų Europos dienai „Saulės kliošas“ sukūrė dainą „Jei aš būčiau tu“. Pavadinimas ir dainos mintis sutampa su Europos dienos tema – siekiu mažinti socialinę atskirtį, skatinti toleranciją ir pagarbą vienas kitam. Dainos žodžius galite rasti čia, o pilnas jos klipas turėtų būti paskelbtas savaitės pabaigoje.

„Manchester United“ – Europos čempionai (2008 m.). Ar tai vienintelis kartas, kai JK gyventojai pripažįsta esą europiečiai? (Terry6082/Flickr nuotrauka)

Apie savo draugų, pažįstamų, bendradarbių euroentuziazmą, skepsį ar abejingumą žinau. Tačiau labai smalsu, kaip iš kasdienio bendravimo perspektyvos Europos Sąjunga ir bendri Europos reikalai atrodo kitose šalyse. Kas iš Sąjungos narių yra labiausiai „sąjunginiai“, o kas labiausiai „nesąjunginiai“? Kas jaučiasi esąs donoru, o kas pagalbos prašytoju? Kas tiki ateitimi, o kas ją labai aiškiai sieja tik su savo nacionalinės valstybės planais?

Visų ES šalių neapibėgsi, tačiau ėmiau ir paprašiau keleto pažįstamų tinklaraščių autorių ir Erasmus studentų pasidalinti įspūdžiais iš kitų Europos Sąjungos šalių. Kai tik gausiu jų laiškus, pasidalinsiu su jumis.

Pirmasis toks atėjo iš Karolio, kuris gyvena Jungtinėje Karalystėje. Taigi be ilgesnės įžangos – jo laiškas:

Anglijoje gyvenu jau beveik du metus. Išgyvenęs čia metus, savo tinklaraštyje parašiau įrašą, kuriame išdėsčiau savo nuomonę apie čiabuvius, jų kultūrą bei politiką. Keista, tačiau praėjus metams nuo įrašo paskelbimo, galėčiau drąsiai jį dėti iš naujo praktiškai nieko nekeitęs. Sakau „praktiškai“, nes artėjančių rinkimų proga kiek rimčiau pasidomėjęs politine situacija, supratau, kad vis tik ne socialistai nori imigraciją ribot, o konservatoriai. Tačiau apie viską iš pradžių…

Jei nesiruošiat skaityti viso mano minėto įrašo, štai ką jums reikia žinoti, kad suprastumėte apie ką kalbu:

* Jungtinė Karalystė (JK) — tai Šiaurės Airija, Škotija, Anglija ir Velsas

* Didžioji Britanija (DB) — tai viskas kas telpa į vieną salą, t.y. tas pats kaip ir JK, tik be Šiaurės Airijos

* Anglija — tai kas lieka iš DB atmetus škotus ir Velsą

Nors ir domiuosi visos Anglijos politine bei socialine situacija, pats gyvendamas Šiaurės Anglijoje, esu labiausiai paveiktas ir daugiausia žinau apie šioje šalies dalyje gyvenančius žmones. Kai kurie dalykai gali šiek tiek ar net labai skirtis jei paklaustumėte Pietuose gyvenančio tautiečio.

Grįžtant prie įrašo temos ir pavadinimo, nors Anglija, kaip ir visa Jungtinė Karalystė, yra Europos Sąjungos (ES) dalis, anglai ne tik savęs su ES neidentifikuoja, tačiau ir nelaiko savęs europiečiais. Kaip žinia, žiniasklaida formuoja visuomenės nuomonę, o ši čia nevengia ES vaizduoti kaip šalies pinigus čiulpiančio vampyro, kuris mainais į šalį atgal siunčia imigrantų armijas. Natūralu, kad dažnas vietinis paklaustas apie ES, turi gan stiprią priešišką nuomonę. Neduokdie koks „politiškai išprusęs“ tautietis pareiškia anglui apie vienodas teises, nes abu yra iš ES… Žinoma, per galvą niekas neduos ir greičiausiai išvis atvirai nesureaguos, tačiau patyliukais įtrauks nenaudėlį į juodąjį sąrašą ir daugiau į jo pusę nežiūrės. Jei norite puikaus pradžiamokslio kaip bendrauti su anglais, būtinai įsiklausykite į InCulto — Eastern European Funk dainos žodžius.

Žodį Europa anglai naudoja lygiai taip pat kaip ir žodžius Amerika, Australija, ar Antarktida – t.y. kalbėdami apie tai, ko dalimi jie patys nėra. Artimiausias išsireiškimas, kuriuo anglas bent kiek pripažins, kad jis yra Europos dalis, tai pasakymas „žemyninė Europa“, kuris lyg ir daro prielaidą, kad Anglija yra Europa, tik ne žemyninė. Galbūt atrodo, kad apie visą tai rašau su šiokia tokia panieka, bet iš tiesų kažkiek žaviuosi tokiu britų užsispyrimu – dažnam lietuviui jo trūksta. O ir tas „užsispyrimas“ dažnai nėra sąmoningas. Greičiausiai tai tiesiog salos gyventojų savybė – jiems nelabai rūpi kas dedasi „anapus pelkės“. Būtent dėl to sakau juokais, nors iš tiesų visai rimtai manau, kad Didžioji Britanija galėtų būt paskelbta atskiru žemynu – jiems tai tiktų. Nemanau, kad velsiečiai ir škotai pyktų, nors pastarųjų nuomonė ES klausimu kiek šiltesnė.

Taigi, jei išsiruošėte į Angliją, įsiminkit bent vieną dalyką: europietis europiečiui nelygus, ypač kai tas europietis yra anglas. Europos Sąjunga nieko šioje situacijoje nekeičia.

Aš pats Jungtinėje Karalystėje nesu buvęs, bet apie britų išskirtinumo jausmą skaičiau dar tarybiniais laikais – vienu metu buvo labai populiaru leisti žurnalistų-tarptautininkų (dirbusių APN ir kitose naujienų tarnybose) knygas apie šalis, su kuriomis paprastas SSRS pilietis neturėjo galimybės susipažinti gyvai. Dabar visi esame pasklidę po Europą. Gal tarp šių eilučių skaitytojų yra stebinčių italų, portugalų, slovėnų ar airių gyvenimą? Parašykite Euroblogui, kaip Europa ir jos bendri reikalai atrodo iš šalies, su kurios žmonėmis kasdien bendraujate. Jei nenorite jungtis prie nuolatinių Euroblogo autorių, tai tiesiog atsiųskite man laišką adresu vienastoks@nezinau.lt.

NASA nuotrauka

Europos Komisija išplatino dokumentą (DOC), kuriame atsako į dažniausiai EK užduodamus klausimus, susijusius su ugnikalnio išsiveržimu Islandijoje ir dėl jo į atmosferą išmestų pelenų sutrikdyto oro transporto Europos Sąjungos šalių teritorijoje. Kadangi ne vienas Lietuvos pilietis dėl sulaikytų skrydžių pateko į keblią padėtį, žemiau pateikiamos kai kurios (sutrumpintos) ištraukos iš Europos Komisijos dokumento.

1. Kas priėmė sprendimą stabdyti lėktuvų skrydžius?

Nacionalinės skrydžių valdymo tarnybos, bendradarbiaujančios per nepriklausomą agentūrą EuroControl. Europos Komisija ir Europos Parlamentas nesikiša į valstybių sprendimus dėl skrydžių valdymo.

2. Ar Europos Komisija bandė padėti spręsti problemą?

Taip, EuroControl centre vyko specialus susitikimas, kuriame Europos Komisijos atstovai, atsižvelgdami į meteorologijos tarnybų duomenis paragino ES šalių transporto ministrus skatinti bendradarbiavimą tarp Sąjungos narių. Pragmatiškas problemos sprendimas padidino skrydžių kiekį nuo 9000 (balandžio 19 d.) iki 14500 (balandžio 20 d.).

3. Kokios yra į skrydžių krizę patekusių ES piliečių teisės?

Jos yra trys: 1. Jūs turite teisę rinktis ar atgauti pinigus už bilietus, ar skristi nukreiptu maršrutu (tai jūsų pasirinkimas!). 2. Jūs turite teisę gauti tikslią ir operatyvią informaciją apie visus skrydžių pakeitimus ar atidėjimus. 3. Jūs turite teisę būti aprūpinti pastoge, maistu ir gėrimais iki skrydžio atnaujinimo. Taigi galioja visos įprastos teisės, išskyrus papildomos kompensacijos už uždelstą/neįvykusį reisą, nes šį kartą jie neįvyko dėl force majeure.

4. Kas turi grąžinti pinigus už neįvykusį skrydį?

Skrydžių bendrovė, kurios lėktuvu turėjote skristi.

5. Ką daryti, jei skrydžių bendrovė nenori grąžinti pinigų?

Skųskitės. EK ir ES šalių vyriausybės nuolat stebi aviakompanijų veiklą krizės metu. Iškilus keblumams ar disputams dėl keleivių teisių, apsilankykite Europos Vartotojų Centro svetainėje.

6. Ar ES padės skrydžių bendrovėms padengti dalį patirtų nuostolių?

Šiuo metu Europos Komisijos prezidentas Barroso yra subūręs grupę ekspertų, tiriančių pelenų krizės poveikį oro transporto rinkai Europos Sąjungos šalyse. ES sutartis leidžia šalims suteikti valstybinę pagalbą nukentėjusioms oro linijoms, tačiau kol kas tokių paraiškų iš ES narių negauta. Tikrojo ekonominės žalos įvertinimo teks palaukti, kol visi ekspertai pateiks savo duomenis ir vertinimus.