Šituos prancūzų rašytojo Anri Etjeno žodžius mėgdavo man kartoti mano senelis ir tėtis. Šituo principu šiemet vadovaujasi ir Europos Sąjungos valstybės skelbdamos 2012-uosius pagyvenusių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais.
Deja, nei mano senelio, nei mano tėčio seniai jau nebėra, o aš taip ir nepasinaudojau jų patarimais ir išmintimi. Juk dažnai mes, prisidengdami naujųjų laikų, globalizacijos ir technologijų amžiaus šūkiais, užmirštame, kad mūsų tėvai ir seneliai taip pat buvo jauni
Gal matėte „Drugelio efektas“ – menkiausias praeityje pakeistas dalykas sukelia neištaisomas ir dažnai siaubingas pasekmes . Panašiai, tik su mažiau dramos, vyksta ir išreiškiant ar neišreiškiant solidarumą tarp kartų.
Manau, pati svarbiausia solidarumo išraiška yra ne nemokamos kavos puodeliai, kelionės ar brošiūros. Ar tikrai vyresnio amžiaus žmogų pradžiugins nemokama kava, jeigu jis nevalgė pusryčių, o jo šildymo sąskaita didesnė už pensiją?
Tad solidarumas visu pirma yra rūpinimasis vyresniais savo šeimos nariais, antra – dirbančių žmonių mokesčių į socialinio draudimo fondą mokėjimas. Antruoju atveju rūpinamasi anoniminiais pensijų gavėjais, o ne šeimos nariais.
Pažadu, toks pavadinimas tikrai nėra aliuzija į mano viziją apie tolesnį gyvenimą; tuo labiau, nesiekiu perteikti jokios paslėptos minties, šitaip pavadindama straipsnį, kuris gvildens vyresnių žmonių užimtumo problemą ir poreikį juos aktyviau įtraukti į darbo rinką bei visuomeninį gyvenimą.
Kaip gimsta idėjos
Šiukšliadėžės modelis – pakankamai įdomi politikos mokslų teorija, kuri nagrinėja sprendimų priėmimų procesą. Vienas iš šio modelio elementų teigia, kad konkretus rezultatas gaunamas tada, kai tam tikru metu, susidarius vadinamajam galimybių langui, susijungia kelios santykinai nepriklausomos srovės.
Sovietmečiu duonos parduotuvėse šalia lentynų kabėdavo tokios dvispyglės šakutės, kuriomis galėdavome patikrinti, ar duona šviežia. Dabar šalia kiekvienos lentynos taip kabos akiniai toliaregiams, kad būtų lengviau įskaityti prekių etiketes. Prekybos centruose stovės daug suoliukų, krėslų, kad pirkėjai galėtų akimirką atsikvėpti ar skirti laiko apmąstyti pirkinius. Visos etiketės bus ne smulkiomis ir neįskaitomomis raidėmis kaip dabar, o plačiau ir aiškiau užrašytos, kaip ir meniu restoranuose. Mažose krautuvėlėse mus pasitiks ne laisvalaikiu uždarbiaujantys studentai, bet mūsų močiučių amžiaus besišypsančios pardavėjos. O šokių pamokose ar paskaitose dalyvausime kartu su septintą, aštuntą ar devintą dešimtmetį skaičiuojančiais senjorais. Tokią netolimą ateitį mums piešia verslo futuristai ir strategai.
Jei esi smalsus, žingeidus ir mėgsti netikėtus atradimus, esi teisingoje vietoje. „Euroblogas“ – tai unikalus tinklaraštis jaunimui, kuriame savo mintimis apie Europą dalinasi po visą žemyną išsibarstę jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio šalių. Ines iš Vokietijos, Monica iš JAV, Darius iš Pasvalio ir kiti. Ką jie mano apie europietišką tapatybę ir klimato kaitą, finansų krizę ir kulinarijos tradicijas skirtingose ES šalyse? Kiekvieną savaitę „euroblogeriai“ gliaudys naują temą. Jaunatviškai, nenuobodžiai ir su ugnele.
Esu abiturientas iš nedidelio miestelio Pasvalio. Labiausiai domiuosi istorija ir grožine literatūra, tačiau pro mano akis neprasprūsta ir publicistinės aktualijos. Tikiuosi, jog pasvalietiškas europinis siurrealizmas nešokiruos jūsų, o jei ir šokiruos - viliuosi, jog bent jau nebus nuobodu.
