Euroblogas – apie ES be blizgučių!
Europos Parlamentas pradeda darbą. Kas vadovaus?
1Liepos 14 dieną, antradienį europarlamentarai rinks EP vadovausiantį pirmininką ir jo pavaduotojus. Nors kandidatus dar galima kelti iki šios dienos vakaro, bet jau dabar aišku, kad dėl vadovo posto varžysis šiuo metu tokį norą jau pareiškę du kandidatai.
Įdomiausia intriga yra dėl to, kad didžiausia EP Europos liaudies partijos frakcija į EP pirmininko postą siūlo buvusį Lenkijos ministrą pirmininką Jerzy Buzek. Gera tai ar bloga žinia Lietuvai? Paklauskime, kokie Lietuvos politikų santykiai su šiuo politiku?
Štai dar 1998 metais su J. Buzek susitikęs Prezidentas Valdas Adamkus kalbėjo apie ES reikalus, sienų apsaugos aktualijas. Tuo pačiu nepamirštas ir beveik “amžinas” klausimas – tautinių mažumų reikalai. tai reiškia, lietuvių lenkijoje ir lenkų Lietuvoje. tada oficialiai skelbta, kad “V.Adamkus atkreipė dėmesį į tai, jog abiejų valstybių paregūnai, įgalioti spręsti tautinių mažumų klausimus, turi aktyviau konsultuotis su tautinių mažumų atstovais prieš priimdami atitinkamus sprendimus”. Kaip manote, ar pakankamai konsultuojamasi?
Europos miestų kūrybiškumas internete
1Internetas – be galo lanksti ir kūrybiškas idėjas mylinti erdvė. Užtenka sugalvoti kažką crazy ir žmonės žinutę perdavinės iš lūpų į lūpas (gal labiau tiktų „iš ekrano į ekraną“). Štai keli pavyzdžiai, kaip įdomias idėjas pasigauna ir išplatina interneto vartotojai, taip papasakodami ir apie jas įgyvendinusius miestus:
Drachten mieste (Nyderlandai) viena gatvė buvo nudažyta mėlynai. Paprasčiausiai kaip skulptūra mūsų gyvybę planetoje palaikančiam stebuklui – vandeniui. Paprasta ir genialu!
Kas laukia lietuvių tautos? Blogos žinios
3Nesu pesimistas. Nemėgstu graudinti savęs ir kitų. Tikiu, kad aktyviai dirbant galima nuveikti labai daug. Todėl šis komentaras skirtas tiems, kas mąsto apie lietuvių tautos išlikimą. Kitaip tariant, apie savo išlikimą.
Norėčiau, kad žiūrėdami šį trumpą vaizdo kūrinį vertintume jį tik kaip peną pamąstymui. Tik kaip medžiagą savo vertinimams. Jei kas tai suprastų kaip tautinės ar kitokios neapykantos kurstymą, būtų labai graudu ir liūdna. Tai rodytų labai žemą mąstymo kultūrą.
Tačiau faktai ir jų pateikimas gali iššaukti dvi aiškias reakcijas. Visų pirma, jokios. Arba kokią nors negerą. Pvz., pyktį ant lietuvių, kad jie tik plepa, o ne vaikus gimdo.
O svarbus tėra vienas ir vienintelis dalykas – jei galvojame tik apie savo pilvą, o ne apie vaikus, kurie pratęstų mūsų tautos ir kultūros gyvavimą, tuomet ateitis liūdna. Ir mums svarbus faktas yra tik vienas – kiekviena lietuvių šeima turėtų vidutiniškai turėti bent tris vaikus. Jei bus mažiau – gamta mūsų nepagailės. ir nereikės jokios sveikatos apsaugos sistemos. ir švietimo sistema mums nebus reikalinga.
O dabar Seime svarstomas klausimas, kokie bus mokami pinigai vaikus auginantiems tėvams. Kuo jie čia dėti? Kitose tautose ir kultūrose ne pinigai lemia vaikų atsiradimą. O vien finansinis išskaičiavimas pasmerkia tautą pavydui, godumui, vergystei ir… Pražūčiai.
O dabar žiūrėkite, klausykite ir mąstykite. O tada jau galvokite apie vaikus.
Knygos istorija (II) Ateitis
2
Dažnai tarp įvairių profesijų žmonių vyksta įnirtingos diskusijos, kas nugalės – tradicinė popierinė ar skaitmeninė knyga. Pateikiami įvairūs argumentai (statistiką pasitelkti sunku, nes Lietuvoje skaitmeninė leidyba sudaro mikroskopinę dalį, nors JAV siekia apie 15 procentų), ginantys tradicinę: knyga turi kvapą, ją malonu liesti, patogu laikyti rankose, kompiuterio ekranas gadina regėjimą ir sunkina skaitymą. Tačiau ar tai nėra knygos, kaip turinio formos perteikimo patobulinimas? Molio lenteles keitė papirusas, šį pergamentas, o pastarąjį popierius – kodėl gi vystymasis turėtų sustoti? Jeigu spausdintas tekstas sugebėjo užimti rankraštinio vietą, tą patį gali padaryti ir knyga ekrane.
Knygos istorija (I) Praeitis
1
Pakalbėsiu apie knygas. Dabar vasara, o knygos skaitymas – puikus užsiėmimas besikaitinant prieš saulę, kai nesinori aktyvios veiklos. Taip pat tai puikus užsiėmimas ir kitais metų laikais dėl įvairių priežasčių, bet jų neminėsiu. Svarbiau yra tai, kas šiuo metu lietuvio, o kartu – ir europiečio sąmonėje yra tas daiktas knyga. plačiau >
TURKIJA – SU PRETENZIJOMIS
6
Neseniai paskelbta, kad pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) perimosios Švedijos premjeras sieks progreso derybose dėl Turkijos narystės. Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas pasistengė sužadinti naujas turkų viltis, tačiau taip pat priminė, kad Turkijos narystės klausimas šiuo metu bene labiausiai skiria 27 Bendrijos nares.
Iki šiol derybose su Turkija buvo atidaryta vos 10 derybinių punktų iš 35, ir tik vienas buvo sėkmingai uždarytas. 2005 metais oficialiai prasidėjusias derybas labiausiai stabdo nesutarimai dėl žmogaus teisių užtikrinimo problemų, Ankaros pareigūnų nenoro pripažinti ES priklausantį Kiprą bei atverti savo uostų Kipro laivams ir lėktuvams. Ne mažesnė kliūtis yra ir daugelio Bendrijos valstybių nenoras įsileisti į savo gretas didelę ir gausią gyventojų musulmonišką šalį.
LEISIME ARBA NELEISIME…KURIĄ KORTĄ RINKTIS?
1
Pradundėjus sausio mėnesio riaušėms, Vilniaus miesto savivaldybė aktyviai mojuoja dvejomis kortomis „leisti“ ir „neleisti“, t.y. leisti Lietuvos piliečiams susirinkti viešoje vietoje ir pareikšti savo nuomonę ar neleisti. Pastarasis „ginklas“ kartais atrodo pavojingesnis už atominį ginklą, nes jis naikina valstybę iš vidaus: po truputį kiekvieną jos ląstelę – pilietį. Šio ginklo padarinius neįmanoma pastebėti po 60 sekundžių, įvertinti aukų skaičių po 60 minučių, o būtinosios pagalbos priemones po 60 valandų, tačiau po 60 metų galime pamatyti, kad valstybė nebeturi savo realaus pamato – piliečio, liko tik vardas, pavardė, gimimo data bei įrašas pase prie tautybės: lietuvis/ė.
Bandoma uždrausti ES prekiauti rūkalais
9Rekomenduoju perskaityti šį straipsnį.
Tikrai įdomi idėja 2025 m. ES uždrausti prekiauti rūkalais. Aišku iki tol teks nueiti tikrai nelegvą kelią. Jau dabar stengdamiesi riboti tabako gaminių prekybą ir jų pasiekiamumą matome su kokiu stipriu pasipriešinimu tenka susidurti. Pirmiausia tenka įveikti tabako gamintojų korporacijų ir jų lobistų pastangas, o po to ateina laikas ir rūkančių piliečių pasipriešinimui. Pirmąją barikadą įveikti nėra labai sunku, nors tam reikia politinio pasiryžimo, tačiau tabako kompanijos turi nedidelę įtaką rinkimų rezultatams. Dėl šios priežasties politikams lengviau apsispręsti dėl didesnių akcizų ar kitų ribojimų. Štai įveikti visuomenės pasipriešinimą yra žymiai sunkiau. Nors nerūkančioji rinkėjų dalis be abejo pasisako pireš tabako gaminių prekybą, tačiau rūkančiąją dalį tokie veiksmai stumia susivienijimo linka, kas gali paskatinti įvairius socialinių neramumus, jei juos tokiais galima laikyti. Taip pat, ne paslaptis, jog tuos, kurie kovoja už rūkymą, gerai finansuoja tabako gamintojai.
Norint uždrausti prekiauti “vėžio dozėmis” ES reikės didelės politinės valios ir užsispyrimo įveikti įvairius lobistus ir judėjimus, kurie stengsis pateikti argumentą, jog uždraudus pardavinėti rūkalus bus pažeistos žmonių teisės. Tačiau jiems teks nusivilti, nes nėra “teisės į rūkymą”. Atvirkščiai rūkymas, kaip tik, pažeidžia teisę gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje.
Sveikam protui – taip
6
sveikam protui - taip
Atrodo šiais laikais EU teritorijoje kažkaip keista kalbėti apie žodžio laisvę. Vis dėlto taip jau nutiko, kad planuojama birželio 26 dieną eiti į taikų mitingą “Sveikam protui – taip”.
Apie šio mitingo ištakas galima paskaityti čia:
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=345108
Protingus pamąstymus apie tai, štai čia:
http://www.ore.lt/article.php?action=get&id=1016986
O dabar info visiems, kas nėra abejingi ir tingi spausti nuorodas.
Birželio 26 d. 12 val. prie LR Prezidentūros jaunimas, nevyriausybinės organizacijos ir kitos visuomenės grupės susirinks taikiam protestui „Sveikam protui – taip!“. Šio protesto tikslas – paraginti Respublikos Prezidentą Valdą Adamkų atkreipti dėmesį į valstybėje pažeidinėjamas žmogaus teises ir vetuoti Seimo priimtą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą.
Protesto akcija prie Lietuvos prezidentūros bus teatralizuota. Organizatoriai kviečia jaunus žmones ateiti persirengus ir inscenizuoti kurį nors iš absurdiškų draudimų, tarkime, „baisias“ pasakas, kurios neva pavojingos vaikams. Suvaidinti galima vaikus gąsdinantį slibiną, idealizuotą Dostojevskio ar kito rašytojo nusikaltėlį, medicinos seselę, propaguojančią vaikus būti homoseksualiais, paranormalų reiškinį (ateivį, religinės literatūros veikėją), hipnotizuojantį Froidą ir pan.
Renginys truks iki 13 val. Jo pabaigoje susirinkimo dalyviai įteiks kreipimąsi Respublikos Prezidentui ar jo atstovui.
Taikaus susirinkimo iniciatoriai solidarizuojasi su Lietuvos žmogaus teisių ir kitomis, tarp jų ir jaunimo bei tarptautinėmis organizacijomis, jau pareiškusiomis pasipiktinimą skandalinguoju „cenzūros“ įstatymu: Nobelio premiją pelniusia „Amnesty international“, demokratinę Europą vienijančia Europos Taryba, IGLYO, ILGA, Europos parlamento grupėmis.
Taikiame susibūrime prie prezidentūros Lietuvos gyventojai parodys, kad jiems taip pat rūpi laisvos, tolerantiškos ir
demokratinės Lietuvos ateitis, kurioje neliktų vietos neetiškam teisiniam nihilizmui.
info: www.ore.lt
EUROVISKAS
8
Eurodešra -- mūsų pasididžiavimas ir vienybės simbolis
Kai tapau Euroblogo bendra- autoriumi, iš kart susimąsčiau apie jau seniai kamavusį mane EUROVISKO pojūtį. Euro-tas, euro-anas… . Tyčia “pagūglinau” keletą vietoj susigalvotų abrakadabrų kaip antai “euro-everything”, “euro-nonsense” ir iš karto iš šimtų ir tūkstančių rezultatų pamačiau kažką lyg “eurosausage”, “euronothing” ir “euroshame”.
Čia aš apie ką — manau šitas mūsų euroBLOGAS ar euroGERAS iš tikro turėtų pasistengti nuimti visą šitą stingdantį, Vilniaus “Akropolį” penktadienio vakare primenantį “EURONESĄMONĖS” šydą nuo dalykų, kurie tikrai mums ne tik “gali būti” svarbūs, bet jau yra.
Geras pavyzdys antai yra šviežia istorija apie tai, kad dvi EUROPRAMONĖS galiūnės — vokiečių Siemens AG ir suomių Nokia AS pernai tiekė Iranui “giluminio sekimo” technologiją visų tenykščių interneto, mobilaus ryšio ir dar bet ko panašaus vartotojų veiksmams ir turiniui stebėti. Nesu kompiuterastas, bet supratau, kad ajatola su savo chebra gali prisijungti prie bet ko bet kada be jokių pėdsakų ir sužinoti kas su kuo bei ką aptarinėjo.
Nenuostabu, kad toks drąsus drausti pilietinį pasipriešinimą savo teatraliniams rinkimams, tas žilabarzdis “Dievo veidrodis” (atsiprašau brolių-seserų musulmonų, bet, jei jis — “veidrodis”, tai aš — Brazauskas). Tai juk akivaizdu, kad tas senelis ir jo draugai yra valdingi psichopatai, kad tokia technologija ne vaikų pornografijai stabdyti bus skiriama, o politinei ir įsitikinimų cenzūrai.
Atleiskite, bet Nokia produktų artimiausią dešimtį metų vartoti nebenoriu. Tai būtų EUROŽALA ir EUROGĖDA kartu paėmus!
{įdomu, ar panašią į Siemens-Nokia-Irano technologiją naudoja mūsų VSD arba STT?}
{{dar įdomiau pamąstyti, kas Lietuvoje/ES IŠ TIKRO galėtų mobiliai-internetizuotus piliečius apginti nuo nuolatinio slapto sekimo BE TEISMO leidimo, kaip antai?}}







