Paspauskite paveikslėlį ir pamatysite renginio videoklipą.

Renginio „Rugsėjo 1-oji“ idėja gimė daugiau nei prieš metus. Būta skeptikų, tačiau aktyvių studentų dėka šis renginys įvyko ir sulaukė daugybės jaunų žmonių susidomėjimo.

Praėjusių metų rugsėjo pirmąją Vilniaus Vingio parke sutiko minia jaunimo. Jie galėjo išgirsti vienus geriausių Lietuvos atlikėjų grojančius dvejose scenose, susipažinti su jaunimo organizacijų, įvairių socialinių ir meninių projektų veikla. Kaip ir praeitais metais renginio šūkis išlieka „Švęsk kitaip!“, jis kviečia jaunimą pabėgti nuo kasdienybės, atšvęsti didžiausią jaunimo šventę kartu.

Renginio organizatoriai pamatę didžiulį susidomėjimą nusprendė jog „Rugsėjo 1-oji“ turi tapti tradicija, taigi šiais metais šventė vėl įvyks. Nuspręsta atkreipti daugiau dėmesio į žmones turinčius specialių poreikių, pritaikyti Vingio parko teritoriją jiems, kad visas jaunimas galėtų švęsti kartu be jokių trukdžių. Siekiant didinti kultūrą, žmonės turintys renginio bilietus, dvi dienas po koncerto galės nemokamai patekti į Vilniaus muziejus.

Ieva Svitojūtė, viena iš „Rugsėjo 1-oji“ organizatorių, sutiko atsakyti į keletą klausimų apie šių metų koncertą:

Kodėl Jums gimė idėja suorganizuoti „Rugsėjo 1-osios“ koncertą?

Rugsėjo 1-oji – yra viena svarbiausių dienų metuose didžiajai daliai jaunų žmonių. Akivaizdu, kad ji privalo būti ypatinga. Tačiau neretai jaunimas jos visiškai nešvenčia, arba, jei visgi švenčia, tas paminėjimas niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito vakarėlio draugų kompanijoje ar klube.

Mūsų tikslas yra sukurti ypatingą erdvę, suburiančią tūkstančius jaunų žmonių švęsti kartu, vieningai ir kitaip nei įprasta.

Kaip manote, kas lėmė, jog neįgyvendinama laikyta idėja materializavosi?

Begalinis entuziazmas, tikėjimas idėja ir labai daug darbo.

Ko pasimokėte iš pirmojo „Rugsėjo 1-osios“ renginio?

Išmokome, kad tikėjimas idėja yra pats galingiausias variklis pasaulyje, padedantis nuversti kalnus.

Žinoma, išmokome ir daugybės organizacinių dalykų.

Kaip „Rugsėjo 1-oji“ pakeitė jūsų gyvenimą?

„Rugsėjo 1-oji“ mums visiems suteikė nepaprastai daug žinių ir įgūdžių, pakeitė požiūrį bei praplėtė akiratį. Tai neišvengiamai daro įtaką mums iki šiol.

Kuo šiemet organizuojamas renginys skirsis nuo kitų festivalių ir koncertų?

„Rugsėjo 1-oji“ – tai didžiausias renginys metuose skirtas būtent jaunimui. Todėl kviesdami atlikėjus, kultūrinius, socialinius ir meninius projektus, visų pirma pagalvojame, kuo jie bus įdomūs ir naudingi publikai. Siekiame, kad į renginį atėjęs žmogus ne tik paklausytų gero koncerto ir pašoktų pagal smagią muziką, bet kartu ir sužinotų ką nors naujo ir įdomaus, ką nors, kas jam ateityje gali praversti.

Taip pat norime iš tiesų suteikti galimybę švęsti visiems, todėl šiuo metu konsultuojamės su atitinkamomis organizacijomis ir rengiamės šventės teritoriją pritaikyti žmonėms su specialiaisiais poreikiais.

Ko norėtumėte palinkėti žmonėms apsilankysiantiems renginyje?

Švęskite kitaip ir gerai praleiskite laiką. Juk ši diena ypatinga.

Ačiū, už atsakymus.

Telegraph.co.uk nuotrauka

Sugriežtintos kelių eismo taisyklės ir padidintos taikomos baudos, socialinės reklamos, kelių kokybės gerinimas, ypatingai avaringų kelio ruožų priežiūra sumažino avarijų skaičių Lietuvos keliuose. Norėtųsi, jog nuo kelių horizonto avarijos būtų nušluotos taip, kaip vėtra pasidarbavo Varėnos ar Kauno rajonuose, bet atkaklių, girtų ir visokių erelių vis dar sutiksime plazdant vairuotojų faunos ir floros tarpe.

Susisiekimo ministerijos duomenimis 2009 metais lyginant su 2008-aisiais buvo užregistruota 26 proc. mažiau žuvusiųjų keliuose ir beveik 23 proc. mažiau sužeistų. Taip pat reikia pasidžiaugti tuo, jog beveik perpus sumažėjo eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai. Ko gero, neblaivių asmenų sėdančių už vairo vis dar išliko, tačiau dėl didžiulių baudų iš raumeningų ir nupešiotų erelių jie tampa ypatingai atsargiais viščiukais ir nebesukelia avarijų. Galime pasidžiauti ir dėl to. Juk keliuose maloniau matyti tuntą gyvų ir guvių viščiukų, nei vieną negyvą erelį. Paaiškėjo, jog per 2009 metus keliuose žuvo mažiausiai žmonių nuo 1965 metų. Tiesa, tuomet keliuose važinėjo vos keliasdešimt tūkstančių automobilių, o šiomis dienomis Lietuvos gatvėmis rieda, dunta ir švilpia apie 2 mln. transporto priemonių. Galime skaičius interpretuoti įvairiai, tačiau akivaizdu, jog progresas egiztuoja.

Daugiau…

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Arūnas Mark

Į prieš savaitę paskelbtus debatus, kuriuose klausėme ką pasirinkti – studijas Lietuvoje ar užsienyje, atsako Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Arūnas Mark.

Studijos Lietuvoje ir užsienyje iš esmės smarkiai skiriasi, tačiau abu variantai turi savų pliusų ir minusų, todėl prieš apsisprendžiant, kurioje šalyje rinktis studijas rekomenduotina visapusiškai išnagrinėti skirtingose šalyse esančias sistemas.

Po LR Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo itin stipriai šoktelėjo valstybės nefinansuojamų studijų kainos, kurios gali būti nuo 4000 iki 18000 litų per metus, priklausomai nuo studijų srities, aukštosios mokyklos bei studijų formos. Europos aukštosiose mokyklose studijų kainos skiriasi taip pat ganėtinai stipriai, pradedant nuo Danijos, kur studijos Europos sąjungos šalių piliečiams yra nemokamos, iki pvz. Didžiosios Britanijos, kur studijų kaina yra apie 14000 litų metams, tačiau, nepaisant bauginančios kainos pastarosios šalies aukštosiose mokyklose, paskolų sistema garantuoja studijų prieinamumą, kadangi paskolos grąžinimas priklauso nuo studento pajamų baigus studijas (paskola pradedama grąžinti tada, kai metinis atlyginimas pasiekia nustatytą ribą). Lietuvoje taip pat galima gauti valstybės garantuojamą paskolą, tačiau paimtą sumą reikės pradėti grąžinti praėjus metams po studijų baigimo (galimas atidėjimas dar keliems metams, tačiau tokia galimybe galės pasinaudoti nedaugelis), be to, palūkanas teks mokėti jau studijų metu. Iš kitos pusės, jei abiturientas gerai išlaiko brandos egzaminus, tuomet dalyvaudamas bendrajame priėmime gali gauti valstybės finansavimą studijoms. Tokiu atveju pirmus dvejus metus (ištęstiniu studijų atveju – pusę studijų laiko) studentas gali būti ramus – mokėti už studijas jam nereikės, tačiau negali būti tikras, jog ši prievolė neatsiras po pusės studijų laikotarpio. Reikėtų nepamiršti, jog studentui, studijuojančiam valstybės finansuojamoje studijų vietoje, nusprendus nutraukti studijas, gali tekti grąžinti dalį studijų kainos.

Daugiau…

Deviantart (MetalShadowOverlord) nuotrauka

Anksčiau kai kas nors paminėdavo žodžių junginį „kelionė traukiniu“ prieš akis iškildavo Vilniaus geležinkelio stoties ilgi tuneliai, vedantys iki peronų, kuriuos kirsdamas visuomet išgirsi žiurkių cypimą. Traukinys asocijuodavosi su senu raudonai nudažytu metaliniu gremėzdu, kurio viduje privalai įsitaisyti ant nepatogiausio pasaulyje medinio suoliuko. Pamenu, jog jie būdavo tokio nepatogumo, jog stovint aplankydavo nepaprastai geras jausmas. Anksčiau kelionių traukiniais įspūdžiai būdavo būtent tokie, bet pasitrankius po Europą ir išbandžius traukinius įvairiose šalyse nieko geriau už kelionę bildančiuose vagonuose net nešautų į galvą (ištiesų vagonai net nesiruošia bildėti, juose kvepia ir kėdės minkštesnės už lovą, kurioje kasnakt sapnuojate atostogas).

Tiesa, situacija Lietuvoje yra tik šiek tiek pagerėjusi ir nuo praeitų metų žiemos maršrutu Vilnius-Kaunas pradėjo kursuoti dviaukštis elektrinis greitaeigis traukinys. Šis traukinys panašus į likusios Europos (ypač Vakarų) darbinius žmonių kelionių draugus, o ir nuvykti iki Kauno ar atgal trunka mažiau nei vieną valandą. Taigi poslinkis, nors ir labai blusiškas, bet į gerąją pusę yra. Net galima pasijausti lyg sėdint traukinyje Italijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje. Įsėdi Milano stotyje į traukinį, kuris veža į Veneciją ir pamiršti apie viską, aplinkuje kalnai, prieš akis kavos puodelis, groja muzika ir visame traukinyje veikia belaidis internetas. Jei šalia gera kompanija – apie geresnį kelionės transportą net neverta galvoti.

Daugiau…