Martin Burns (Flickr) nuotrauka

Praėjusią savaitę viešėjau Berlyne, ten dalyvavau keletoje įdomių diskusijų ir renginių, tad mintis, kokios temos imtis Eurobloge, atėjo lengvai. Bendrai tariant, planavau pasidalinti pačios sudarytu aktualių socio-kultūrinių tarptautinės gyvensenos europiečių veiklų žemėlapiu, o konkrečiai pasirinkau kalbėti apie architektūros kritiką. Šią temą būčiau įvilkusi į tam tikrą formą, būtent, prisimindama, koks rašymo žanras, mano manymu, yra vystomas Eurobloge, kaip jis veikia, ir kodėl aš apskritai ėmiausi šiam portalui rašyti.

European Parliament (Flickr) nuotrauka

Šiandien vis dažniau diskutuojama apie ES ateities vystymosi scenarijus. Galima išskirti tris pagrindinius. Anot vieno iš jų, pesimistinio, ES pasiekė integracijos ribą ir suprato, kad yra daugiau šalis nares skiriančių dalykų nei vienijančių. Taigi nuo čia bus judama dezintegracijos keliu, kol vėl gyvensime Europoje, aiškiai padalintoje į nacionalines valstybes.

Antrasis scenarijus kalba apie stagnaciją. Pagal jį ES nejudės nei dezintegracijos keliu,  nei didesnės integracijos keliu, artimiausiu metu neatsiras naujų politikos sričių, nevyks Sąjungos plėtra.

Lafayette College (Flickr) nuotrauka

Kroatija jau kitais metais taps dar viena ES nare,  Serbija gavo kandidatės statusą, o savaite vėliau tarp oficialių diskusijų, kažkur paraštėse paskendo keli svarbūs dalykai: Prancūzijos vadovas pasakė, kad tų užsieniečių jo šaliai gal jau gana, o Europos Komisija sulaukė kritikos, kad plėtrą turėjęs reklamuoti video klipas pritraukė per daug ksenofobų dėmesio.

Vienas, gal ir nepraslydusių, bet per mažai sureikšmintų pareiškimų praėjusią savaitę nuskambėjo iš Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy lūpų, kad jo šalyje – per daug užsieniečių. Taip pasakė imigranto iš Vengrijos sūnus, siekiantis dar vienos kadencijos šalies vadovo poste. Kai kurie politologai neabejoja, kad tai buvo skirta rinkėjams,  pavargusiems nuo sunkmečio, kaip jau rašyta ne kartą, dėl darbo vietų stygiaus kaltinantiems atvykėlius.

Cemre (Flickr) nuotrauka

Sausio pabaigoje vykusiame ES  sąskrydyje visi žiūrėjo, ką apie fiskalinės drausmės sutartį pasakys Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, bet didžiausia naujiena tapo Čekijos premjero Petro Nečo „ne, nepasirašysiu“.Kitaip nei Didžioji Britanija, kuri nuo pernai gruodžio aiškiai rodė, kad ir neketino pasirašyti pakto, čekai, anot žiniasklaidos, „tiesiog“ netikėtai atsisakė nepateikę jokių svarių argumentų.

P. Nečas savo poelgį iš pradžių aiškino tuo, kad pasirašius sutartį šalyje turbūt vyktų sudėtingas ratifikavimo procesas, ir kad euroskeptikas prezidentas Vaclavas Klausas neslepia, kad jis neužbaigtų ratifikavimo.