Europos Sąjungos institucijų sprendimai ir nutarimai, formuojantys ES kontrolės bei reguliavimo mechanizmą dažnai kelia klausimus apie jo įtakos sferos ribas. Dalis bendrijos narių piliečių prieštarauja tokiai akivaizdžiai ES kontrolei jų vidiniame gyvenime. Kita dalis džiaugiasi galėdama ramiai gyventi šalyje, kurią valdo ne tik vietiniai politikai, bet ir kompetentingos ES institucijos. Todėl šią savaitę Jūsų klausiame, koks vaidmuo turėtų tekti ES institucijoms, kai sprendžiami ne tik bendri Europos reikalai, bet ir vidiniai šalių klausimai. Ar Europos Sąjunga apskritai, turi teisę reguliuoti šalių narių vidinį gyvenimą?

Kaip manote Jūs?

2002-aisiais pasirodė pirmieji euro banknotai dvylikoje Europos Sąjungos valstybių. Dar visai neseniai Europos Sąjunga džiaugėsi pirmąja istorijoje bendra Europos valiuta, turėjusia sustiprinti šalių ekonominį stabilumą ir padėti pasaulyje tapti viena iš konkurencingiausių rinkų. Tačiau šiandieniniai finansiniai sunkumai priminė, kad buvimas euro zonoje turi savų įsipareigojimų. Todėl šią savaitę jūsų klausiame: Ar Europai vis dar reikalingas Euras? Balsuokite ir komentaruose išsakykite savo nuomonę.

Vis ilgiau gyvenantys žmonės ir mažėjantis gimstamumas Europoje paskatino diskusijas apie tai, kada turėtume baigti darbingą gyvenimo tarpsnį ir išeiti į pensiją. Dalis Europos Sąjungos šalių jau priėmė tokias reformas, kitose, tarp jų ir Lietuvoje, jos karštai svarstomos. Norime išgirsti Jūsų nuomonę – ar manote, kad pensijinis amžius turėtų būti ilginamas?

Nuomonę „už“ palaiko Socialinių reikalų ir darbo viceministras Audrius Bitinas. Jo manymu, pensinio amžiaus ilginimas, kaip viena iš priemonių, gali padėti išvengti nemalonių socialinių pasekmių, pavyzdžiui, išmokų mažinimo.  Prieštarauja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva. Jos teigimu, šia reforma būtų padedama tik „Sodrai“, bet ne gyventojams, o finansiniai reformos lūkesčiai gali ir nepasiteisinti.

O kurią pusę palaikote Jūs?

Paskutinįjį žiemos mėnesį, vasarį, “Vilniaus Knygų mugėje 2011″ vyko ketvirtoji Euroblogas GYVAI diskusija “Ar tapsime savanoriaujančia visuomene?”. Tęsdami tradiciją po diskusijos rengti ir debatus, klausiame Jūsų – ar sutinkate, jog savanoriška veikla turėtų užsiimti kiekvienas?

Nuomonę “už” palaiko psichologas ir emocinės paramos telefonu ir internetu tarnybos “Jaunimo linija” direktorius Paulius Skruibis. Pasak jo, kiekvienas mūsų turėtų atrasti ir išbandyti kokią nors savanorystės formą ir atrasti šios veiklos privalumus. Kiek kitaip mano Akvilė Budreckytė, Europos savanorių tarnybos asociacijos “Saltes” prezidentė. Nors Akvilė pati savanoriauja jau daugiau kaip dešimtmetį ir neabejotinai norėtų, kad savanoriautų visi, bet patirtis sako, jog ne kiekvienas tam sutvertas. Jei žmogus mano, kad savanorystė – ne jam, tai ir nereikėtų jos imtis prievarta, dėl mados ir panašiai.

O kurią nuomonę palaikote Jūs – ar sutinkate, jog savanoriška veikla turėtų užsiimti kiekvienas?