Foto: iš asmeninio archyvo, Berlynas

Šiandieną yra ypatinga diena Vokietijai. 1990 metais oficialiai baigta suvienyti Vokietija, kai Vakarų Vokietiją absorbavo Rytų Vokietiją. Pirmadienį šią proga rengiami oficialūs renginiai, kuriuose dalyvaus ir Jerzy Buzek

Tą progą norėjau pasiūlyt paskaityt mano seną blogo įrašą apie šią šalį – Vokietija, nesugriuvusios Berlyno sienos istorija. Dar prieš kelias savaites vėl lankiausi šioje šalyje ir galiu pasakyti, kad viskas kas parašyta čia, vis dar aktualu ten.:

Kai buvau mažas ši šalis man asocijavosi su skaniais saldainiais, kuriuos iš čia parveždavo mano tėtis. Dar su drausmė ir tvarkingu futbolo žaidimu, nes tokie jie buvo animaciniame filme. Kai ūgtelėjau supratau, kad apie Vokietiją galima ir daugiau sužinoti..

Nepasakosiu kiek žmonių gyvena Vokietijoje ar koks jos plotis. Jei to nežinote lengvai tai rasite wikipedijoje. Papasakosiu tik ką pats ten savo vizitų metu mačiau ir iš kelių vokiečių išgirdau. Žinoma tai teliks apkalbų lygio šaltiniai, bet visada galite papildyti šias apkalbas

Keista, bet griežtumu ir tvarka iš išorės atrodanti šalis yra pasileidusi, kaip atsuktas ratas. Žinoma daug Vakarų Europos šalių yra daug laisvesnės sekso ir kitais katalikiškoje Lietuvoje dar tabu klausimais. Tačiau tik vokiečiai tokie genijai, kad Šv. Paulio skvere Hamburge pristatytų pilną sekso prekių, porno filmų parduotuvių, striptizo klubų ir padarytų šią vietą prostitučių ir šiaip degradų traukos centru. O Kyle vos keletą metrų netoli gražios bažnyčios įkurti brodelį. Prostitutės čia beje turi atskirą specialų statusą, t.y nėra lygios įprastam darbuotojui.
Didelė cigarečių industrija dar labiau atlaisvino šalį, beabejo būtent jų dėka pasiekta kad rūkyti buvo galima nuo 16 m., bet kur, net uždarose patalpose, cigarečių reklamos kas trečiame žingsnyje, o automatai kur galima nusipirkti cigaretės kas antrame žingsnyje.
Na taip dabar artėja pokyčiai dėl rūkymo – limitas nuo 18 metų ir draudimas rūkyti viešoje vietoje, bet dėl federalinės Vokietijos sistemos, kai kiekviena federacija turi patvirtint įstatymą tai vyksta ekstremaliai lėtai. Pabaigai socialdemokratų vienas iš rinkimų šūkių yra “mylėkite vienas kitą, mes pasirūpinsime kitko” Apie ką tai turbūt nereikia aiškinti, žinant kad Berlyno meras vienas iš jų.
Tai toks sugriuvęs griežtos ir santūros Vokietijos stereotipas. Kito stereotipo kad vokiečiai yra tikslūs kaip laikrodžiai ir tvarkingi klaidingumą man įrodė patys vokiečiai draugai. Savo vėlavimu ir betvarkė. Na bent jau meilė alui, futbolui ir dešrelėms nėra mitas.

Toliau kalbėti apie Vokietiją kaip apie vientisą valstybę neįmanoma, nes ji vis dar suskilusi. Įdomu būna stebėti kai susitinka du vokiečiai ir klausia vienas kito – Tu iš rytų ar vakarų Vokietijos? “Nors berlyno siena seniai sugriuvusi, bet ji vis dar mūsų galvoje – kartą Hamburge pasakė man Juliane. Vakarų Vokietija jaučia antipatiją rytams, nes jie per savo mokesčius moka rytams, kurie vis dar nesugeba savarankiškai kelti savo ekonomikos. Skirtumas jaučiasi ir elgesyje – po ilgos komunizmo kontrolės rytiečiai vis dar tikisi kad kažkas kitas atliks už juos darbus, vakariečiai tuo tarpu daug labiau organizuoti.

“Rytai išgyvena dabar sunkius laikus – leptelėjo Boserupe man Erik’as – nes vis daugiau jaunimo ir darbo jėgos emigruoja į vakarus.” Tuo pačiu ir kompanijas nevilioja investuoti čia, net ir vyriausybei sudarius palankias sąlygas tam. Būtent rytuose ir randasi daugiausiai emigrantų iš kitų šalių, bei kartu su jais vis labiau populiarėjantis neonacių judėjimas, kurie gauna ir legalios valdžios pasislėpė už nacionaldemokratų vardo.

Politika Vokietijoje pasikeitė kartu su nauja konservatorių kanclerė Angele Merkel. Griežta Karo Irake kritika pavirto proamerikietiškumu. Nors kareivių i Iraką vokiečiai ir nesiunčia, bet mielai padeda persikėlimo klausimais – t.y. amerikiečiai išsilaipina Vokietijoje ir iš čia skrenda gelbėti Irako.

Vokietija ir Lietuva Niekada nepamiršiu tos vienos nakties kelte, kai kajutėje kartu su manim susitiko du lietuviai verslininkai, važinėjantys mikroautobusais po Europą, pirkti prekes, kurias vėliau parduoda Lietuvoje. Jie pradėjo ilgą pokalbį apie tai kokia šūdina šalis yra Vokietija. – “jie laiko save svarbiausiais Europoje, niekada nesišypso, niekada neišgersi su jais normaliai, o pats blogiausias dalykas yra policija, kuri visada prie tavęs prikibs, kad tik paerzintų. Policija nemoka angliškai ir neketina išmokti, nors ir moku vokiškai, bet net nenoriu su jais bendrauti” “Jo jo – pritarė kitas – aš tai iškart siunčiu jos …, net nesigilinęs.” Jų nuomonė, kad Vokietija blogiausia Europos šalis sutapo kaip du vandens lašai, nors jie susitiko pirmą kartą.

Paklausęs ką apie tai galvoja Juliane nesulaukiau iš jos nuostabos – “bet policijos priekabumas nėra be pagrindo. Jūs iš rytų (lenkai ir lietuviai) vagiat mūsų mašinas. Mano sesuo kartą vyko atostogauti į Lietuvą ir neteko vienos mašinos. Toks yra jūsų įvaizdis čia – mašinų vagių. Jeigu tai būtų apie bet ką kitką, santykiai būtų geresni, bet dabar kalbam apie mašinas.Tai šventa. Vokietijoje galioja posakis kad vokiečiai savo mašinas myli labiau nei žmonas. ” Neturėjau ką ir bepridurti.

Šį kartą Skeptikų ketvirtadienio rudbrikoje publikuojame svečio – Jūratės B. – įrašą apie toleranciją ir jos apraiškas Lietuvoje bei ES.

enochLIEW nuotrauka (Deviantart)

Neseniai atidarytas Lyčių lygybės institutas sukėlė šypseną. Tikrai ne dėl to, kad abejočiau jo veikla ar tos veiklos reikalingumu ir reikšme – tikrai ne, labai palaikau ir skatinu tokią veiklą. Tik nusišypsoti mane privertė faktas, kad visoje Europoje atstovauti lygioms vyrų ir moterų teisėms pasirinkta šalis, kuri garsėja savo netolerancija. Aš iš tiesų myliu Lietuvą ir norėčiau, kad mano žodžiai būtų subjektyvi nuomonė, bet taip nėra. Pačiai yra tekę stebėti, kaip užsienietis, ramiai sėdintis kavinėje prie staliuko, „sportiškų“ vaikinų yra užsipuolamas. Tiesiog pasidarė labai įdomu, kodėl toks institutas atidarytas Lietuvoje, kur gėjų eisenos dalyvių keliagubai mažiau, nei tų, kurie veržiasi juos paauklėti?

Organizatorių nuotrauka.

Praėjusią savaitę Širvintose savo kelionę po Lietuvą pradėjo „Socialinė virtuvė“. Šį rudenį projektas dar aplankys Zarasus, Marijampolę ir Vilkaviškį ir tuomet kelionę pratęs pavasarį. Šio projekto metu pasitelkus 7 unikalius metodus (Gyvąją biblioteką, Forumo teatrą, Socialinį miesto žemėlapį, Nepatogų kiną, NVO kontaktų mugę, Neformalaus ugdymo, NVO finansinių galimybių seminarus) skatinamas aktyvus pilietinis dalyvavimas ir socialinis sąmoningumas. Projektu siekiama ugdyti žmogaus socialumą, atgaivinti pilietinę visuomenę ir taip skatinti aktyvesnę nevyriausybinių organizacijų veiklą, jų bendradarbiavimą, visuomenės įsitraukimą. Daugiau informacijos čia.

Šių metų Europos dienai „Saulės kliošas“ sukūrė dainą „Jei aš būčiau tu“. Pavadinimas ir dainos mintis sutampa su Europos dienos tema – siekiu mažinti socialinę atskirtį, skatinti toleranciją ir pagarbą vienas kitam. Dainos žodžius galite rasti čia, o pilnas jos klipas turėtų būti paskelbtas savaitės pabaigoje.