Kiekvienais metais, kai Transparency International paskelbia savo pasaulinės , dalis vyriausybių kiek lengviau atsidūsta (tos, kurių rodiklis pagerėjo), kita dalis apsimeta, kad CPI yra nereikšmingas ir nesvarbus rodiklis.
Prie kurių šiemet mes? Prie truputėlį lengviau atsidususių – esame per patį vidurį su apvaliu penketu (10 yra geriausias galimas vertinimas, 0 – blogiausias). Jei laikysime, kad visos šalys, kurių CPI yra mažesnis už 5 yra labai korumpuotos, tai mes balansuojame ant pačios ribos. „Apačioje“ yra 3/4 pasaulio valstybių, „viršuje“ – lengvai nuspėjamos išsivysčiusios Vakarų šalys, Skandinavija, Japonija, Australija ir pan. Danijos, Naujosios Zelandijos ir Singapūro 9,3 balai iš mūsų pozicijos atrodo kaip kosmosas…
Vakarų Sacharos šiaurinė siena iki šiol yra pažymėta punktyru. (Google Maps)
Senų Europos karų žaizdos gal ir užsitraukė randais, tačiau kaip tikri sužeidimai kare, jos vis dar skauda ir dažnai neleidžia laisvai judėti. Istorija šiuolaikiniuose politiniuose santykiuose toli gražu nėra pamokantys pasakojimai apie praeitį – daugelis jos įvykių tebėra svarbūs šiandien. Seni randai gresia atsiverti naujomis žaisdomis.
Tokios mintys man kilo beskaitant . Dešimtmečius gyvenantys neapibrėžto statuso valstybėje, Vakarų Sacharos gyventojai pavargo nuo neoficialios Maroko okupacijos ir ketina imtis ginklo. Naujas karas Europos pakraštyje? Taip – ir Europos Sąjunga ko gero negalės taip paprastai jo išvengti…
Šiandieną yra ypatinga diena Vokietijai. 1990 metais oficialiai , kai Vakarų Vokietiją absorbavo Rytų Vokietiją. Pirmadienį šią proga rengiami oficialūs renginiai, kuriuose dalyvaus ir
Tą progą norėjau pasiūlyt paskaityt mano seną blogo įrašą apie šią šalį – . Dar prieš kelias savaites vėl lankiausi šioje šalyje ir galiu pasakyti, kad viskas kas parašyta čia, vis dar aktualu ten.:
Kai buvau mažas ši šalis man asocijavosi su skaniais saldainiais, kuriuos iš čia parveždavo mano tėtis. Dar su drausmė ir tvarkingu futbolo žaidimu, nes tokie jie buvo animaciniame filme. Kai ūgtelėjau supratau, kad apie Vokietiją galima ir daugiau sužinoti..
Nepasakosiu kiek žmonių gyvena Vokietijoje ar koks jos plotis. Jei to nežinote lengvai tai rasite . Papasakosiu tik ką pats ten savo vizitų metu mačiau ir iš kelių vokiečių išgirdau. Žinoma tai teliks apkalbų lygio šaltiniai, bet visada galite papildyti šias apkalbas
Keista, bet griežtumu ir tvarka iš išorės atrodanti šalis yra pasileidusi, kaip atsuktas ratas. Žinoma daug Vakarų Europos šalių yra daug laisvesnės sekso ir kitais katalikiškoje Lietuvoje dar tabu klausimais. Tačiau tik vokiečiai tokie genijai, kad Šv. Paulio skvere Hamburge pristatytų pilną sekso prekių, porno filmų parduotuvių, striptizo klubų ir padarytų šią vietą prostitučių ir šiaip degradų traukos centru. O Kyle vos keletą metrų netoli gražios bažnyčios įkurti brodelį. Prostitutės čia beje turi atskirą specialų statusą, t.y nėra lygios įprastam darbuotojui.
Didelė cigarečių industrija dar labiau atlaisvino šalį, beabejo būtent jų dėka pasiekta kad rūkyti buvo galima nuo 16 m., bet kur, net uždarose patalpose, cigarečių reklamos kas trečiame žingsnyje, o automatai kur galima nusipirkti cigaretės kas antrame žingsnyje.
Na taip dabar artėja pokyčiai dėl rūkymo – limitas nuo 18 metų ir draudimas rūkyti viešoje vietoje, bet dėl federalinės Vokietijos sistemos, kai kiekviena federacija turi patvirtint įstatymą tai vyksta ekstremaliai lėtai. Pabaigai socialdemokratų vienas iš rinkimų šūkių yra “mylėkite vienas kitą, mes pasirūpinsime kitko” Apie ką tai turbūt nereikia aiškinti, žinant kad Berlyno meras vienas iš jų.
Tai toks sugriuvęs griežtos ir santūros Vokietijos stereotipas. Kito stereotipo kad vokiečiai yra tikslūs kaip laikrodžiai ir tvarkingi klaidingumą man įrodė patys vokiečiai draugai. Savo vėlavimu ir betvarkė. Na bent jau meilė alui, futbolui ir dešrelėms nėra mitas.
Toliau kalbėti apie Vokietiją kaip apie vientisą valstybę neįmanoma, nes ji vis dar suskilusi. Įdomu būna stebėti kai susitinka du vokiečiai ir klausia vienas kito – Tu iš rytų ar vakarų Vokietijos? “Nors berlyno siena seniai sugriuvusi, bet ji vis dar mūsų galvoje – kartą Hamburge pasakė man Juliane. Vakarų Vokietija jaučia antipatiją rytams, nes jie per savo mokesčius moka rytams, kurie vis dar nesugeba savarankiškai kelti savo ekonomikos. Skirtumas jaučiasi ir elgesyje – po ilgos komunizmo kontrolės rytiečiai vis dar tikisi kad kažkas kitas atliks už juos darbus, vakariečiai tuo tarpu daug labiau organizuoti.
“Rytai išgyvena dabar sunkius laikus – leptelėjo Boserupe man Erik’as – nes vis daugiau jaunimo ir darbo jėgos emigruoja į vakarus.” Tuo pačiu ir kompanijas nevilioja investuoti čia, net ir vyriausybei sudarius palankias sąlygas tam. Būtent rytuose ir randasi daugiausiai emigrantų iš kitų šalių, bei kartu su jais vis labiau populiarėjantis neonacių judėjimas, kurie gauna ir legalios valdžios pasislėpė už nacionaldemokratų vardo.
Politika Vokietijoje pasikeitė kartu su nauja konservatorių kanclerė Angele Merkel. Griežta Karo Irake kritika pavirto proamerikietiškumu. Nors kareivių i Iraką vokiečiai ir nesiunčia, bet mielai padeda persikėlimo klausimais – t.y. amerikiečiai išsilaipina Vokietijoje ir iš čia skrenda gelbėti Irako.
Vokietija ir Lietuva Niekada nepamiršiu tos vienos nakties kelte, kai kajutėje kartu su manim susitiko du lietuviai verslininkai, važinėjantys mikroautobusais po Europą, pirkti prekes, kurias vėliau parduoda Lietuvoje. Jie pradėjo ilgą pokalbį apie tai kokia šūdina šalis yra Vokietija. – “jie laiko save svarbiausiais Europoje, niekada nesišypso, niekada neišgersi su jais normaliai, o pats blogiausias dalykas yra policija, kuri visada prie tavęs prikibs, kad tik paerzintų. Policija nemoka angliškai ir neketina išmokti, nors ir moku vokiškai, bet net nenoriu su jais bendrauti” “Jo jo – pritarė kitas – aš tai iškart siunčiu jos …, net nesigilinęs.” Jų nuomonė, kad Vokietija blogiausia Europos šalis sutapo kaip du vandens lašai, nors jie susitiko pirmą kartą.
Paklausęs ką apie tai galvoja Juliane nesulaukiau iš jos nuostabos – “bet policijos priekabumas nėra be pagrindo. Jūs iš rytų (lenkai ir lietuviai) vagiat mūsų mašinas. Mano sesuo kartą vyko atostogauti į Lietuvą ir neteko vienos mašinos. Toks yra jūsų įvaizdis čia – mašinų vagių. Jeigu tai būtų apie bet ką kitką, santykiai būtų geresni, bet dabar kalbam apie mašinas.Tai šventa. Vokietijoje galioja posakis kad vokiečiai savo mašinas myli labiau nei žmonas. ” Neturėjau ką ir bepridurti.
„Manchester United“ – Europos čempionai (2008 m.). Ar tai vienintelis kartas, kai JK gyventojai pripažįsta esą europiečiai? (Terry6082/Flickr nuotrauka)
Apie savo draugų, pažįstamų, bendradarbių euroentuziazmą, skepsį ar abejingumą žinau. Tačiau labai smalsu, kaip iš kasdienio bendravimo perspektyvos Europos Sąjunga ir bendri Europos reikalai atrodo kitose šalyse. Kas iš Sąjungos narių yra labiausiai „sąjunginiai“, o kas labiausiai „nesąjunginiai“? Kas jaučiasi esąs donoru, o kas pagalbos prašytoju? Kas tiki ateitimi, o kas ją labai aiškiai sieja tik su savo nacionalinės valstybės planais?
Visų ES šalių neapibėgsi, tačiau ėmiau ir paprašiau keleto pažįstamų tinklaraščių autorių ir Erasmus studentų pasidalinti įspūdžiais iš kitų Europos Sąjungos šalių. Kai tik gausiu jų laiškus, pasidalinsiu su jumis.
Pirmasis toks atėjo iš , kuris gyvena Jungtinėje Karalystėje. Taigi be ilgesnės įžangos – jo laiškas:
Anglijoje gyvenu jau beveik du metus. Išgyvenęs čia metus, savo tinklaraštyje , kuriame išdėsčiau savo nuomonę apie čiabuvius, jų kultūrą bei politiką. Keista, tačiau praėjus metams nuo įrašo paskelbimo, galėčiau drąsiai jį dėti iš naujo praktiškai nieko nekeitęs. Sakau „praktiškai“, nes artėjančių rinkimų proga kiek rimčiau pasidomėjęs politine situacija, supratau, kad vis tik ne socialistai nori imigraciją ribot, o konservatoriai. Tačiau apie viską iš pradžių…
Jei nesiruošiat skaityti viso mano minėto įrašo, štai ką jums reikia žinoti, kad suprastumėte apie ką kalbu:
* Jungtinė Karalystė (JK) — tai Šiaurės Airija, Škotija, Anglija ir Velsas
* Didžioji Britanija (DB) — tai viskas kas telpa į vieną salą, t.y. tas pats kaip ir JK, tik be Šiaurės Airijos
* Anglija — tai kas lieka iš DB atmetus škotus ir Velsą
Nors ir domiuosi visos Anglijos politine bei socialine situacija, pats gyvendamas Šiaurės Anglijoje, esu labiausiai paveiktas ir daugiausia žinau apie šioje šalies dalyje gyvenančius žmones. Kai kurie dalykai gali šiek tiek ar net labai skirtis jei paklaustumėte .
Grįžtant prie įrašo temos ir pavadinimo, nors Anglija, kaip ir visa Jungtinė Karalystė, yra Europos Sąjungos (ES) dalis, anglai ne tik savęs su ES neidentifikuoja, tačiau ir nelaiko savęs europiečiais. Kaip žinia, žiniasklaida formuoja visuomenės nuomonę, o ši čia nevengia ES vaizduoti kaip šalies pinigus čiulpiančio vampyro, kuris mainais į šalį atgal siunčia imigrantų armijas. Natūralu, kad dažnas vietinis paklaustas apie ES, turi gan stiprią priešišką nuomonę. Neduokdie koks „politiškai išprusęs“ tautietis pareiškia anglui apie vienodas teises, nes abu yra iš ES… Žinoma, per galvą niekas neduos ir greičiausiai išvis atvirai nesureaguos, tačiau patyliukais įtrauks nenaudėlį į juodąjį sąrašą ir daugiau į jo pusę nežiūrės. Jei norite puikaus pradžiamokslio kaip bendrauti su anglais, būtinai įsiklausykite į dainos .
Žodį Europa anglai naudoja lygiai taip pat kaip ir žodžius Amerika, Australija, ar Antarktida – t.y. kalbėdami apie tai, ko dalimi jie patys nėra. Artimiausias išsireiškimas, kuriuo anglas bent kiek pripažins, kad jis yra Europos dalis, tai pasakymas „žemyninė Europa“, kuris lyg ir daro prielaidą, kad Anglija yra Europa, tik ne žemyninė. Galbūt atrodo, kad apie visą tai rašau su šiokia tokia panieka, bet iš tiesų kažkiek žaviuosi tokiu britų užsispyrimu – dažnam lietuviui jo trūksta. O ir tas „užsispyrimas“ dažnai nėra sąmoningas. Greičiausiai tai tiesiog salos gyventojų savybė – jiems nelabai rūpi kas dedasi „anapus pelkės“. Būtent dėl to sakau juokais, nors iš tiesų visai rimtai manau, kad Didžioji Britanija galėtų būt paskelbta atskiru žemynu – jiems tai tiktų. Nemanau, kad velsiečiai ir škotai pyktų, nors pastarųjų nuomonė ES klausimu kiek šiltesnė.
Taigi, jei išsiruošėte į Angliją, įsiminkit bent vieną dalyką: europietis europiečiui nelygus, ypač kai tas europietis yra anglas. Europos Sąjunga nieko šioje situacijoje nekeičia.
Aš pats Jungtinėje Karalystėje nesu buvęs, bet apie britų išskirtinumo jausmą skaičiau dar tarybiniais laikais – vienu metu buvo labai populiaru leisti žurnalistų-tarptautininkų (dirbusių APN ir kitose naujienų tarnybose) knygas apie šalis, su kuriomis paprastas SSRS pilietis neturėjo galimybės susipažinti gyvai. Dabar visi esame pasklidę po Europą. Gal tarp šių eilučių skaitytojų yra stebinčių italų, portugalų, slovėnų ar airių gyvenimą? Parašykite Euroblogui, kaip Europa ir jos bendri reikalai atrodo iš šalies, su kurios žmonėmis kasdien bendraujate. Jei nenorite jungtis prie nuolatinių Euroblogo autorių, tai tiesiog atsiųskite man laišką adresu vienastoks@nezinau.lt.
Jei esi smalsus, žingeidus ir mėgsti netikėtus atradimus, esi teisingoje vietoje. „Euroblogas“ – tai unikalus tinklaraštis jaunimui, kuriame savo mintimis apie Europą dalinasi po visą žemyną išsibarstę jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio šalių. Ines iš Vokietijos, Monica iš JAV, Darius iš Pasvalio ir kiti. Ką jie mano apie europietišką tapatybę ir klimato kaitą, finansų krizę ir kulinarijos tradicijas skirtingose ES šalyse? Kiekvieną savaitę „euroblogeriai“ gliaudys naują temą. Jaunatviškai, nenuobodžiai ir su ugnele.
Esu abiturientas iš nedidelio miestelio Pasvalio. Labiausiai domiuosi istorija ir grožine literatūra, tačiau pro mano akis neprasprūsta ir publicistinės aktualijos. Tikiuosi, jog pasvalietiškas europinis siurrealizmas nešokiruos jūsų, o jei ir šokiruos - viliuosi, jog bent jau nebus nuobodu.
