Liber (Flickr) nuotrauka

Neseniai The New York Times paskelbė straipsnį „Lisabonos sutarčiai nepavyko iškelti ES į pasaulinę areną“. Jo autorius teigia, kad aštuonerius metus derinta, labai sunkiai ratifikuota Sąjungoje Lisabonos sutartis kol kas nedavė europiečiams jokios naudos, jei nepadarė žalos…

Straipsnio mintys:

• Pirmasis ES prezidentas ir pirmoji užsienio politikos vadovė yra neryškios asmenybės.
• Nuo naujos valdžios atsiradimo nesumažėjo disputų dėl užsienio politikos ir jos atstovų.
• Lisabonos sutartis nepadėjo išvengti krizės Graikijoje.
• Ispanijos siekis surengti ES-JAV aukščiausiojo lygio susitikimą įnešė dar daugiau painiavos į tarptautinius santykius. Galiausiai JAV prezidentas į Europą neatvyko.

Kaip manote jūs? Ar per anksti skaičiuojame viščiukus ir reikia palaukti, kol visos ES šalys suderins savo interesus su Lisabonos sutartyje numatyta naująja tvarka, ar, vis dėlto, ši sutartis jau pasmerkta? „Skeptikų ketvirtadienis“ ragina išsakyti visas nuomones: ir kritiškas, ir nuosaikias, ir entuziastingas.

Artūras Paulauskas važinėja po Lietuvą rinkdamas parašus peticijoje dėl referendumo, kuriuo siekiama suteikti “tautai” teisę paleisti Parlamentą. Žodis įdėtas į kabutes paprasčiausiai dėl to, kad tereikės nuomonę išreikšti mažai daliai rinkėjų ir bus organizuojami nauji rinkimai. Sakysit, 300 tūkstančių yra nemažai. Kad skaičiai nesusuktų galvos (atlikau šiek tiek matematinių veiksmų), parašysiu populiariai: pagal naująją tvarką tereikėtų teigiamai pasisakyti Socialdemokratų, Tvarkos ir teisingumo bei “Fronto” partijų palaikytojams ir sudarytajai daugumai tektų baigti pradėtus darbus(naudoti 2008 m. rinkimų rezultatai). Kitaip tariant, užtenka, kad vos kelios partijos, negavusios daugumos, suorganizuotų referendumą ir turėtų šansą bandyti antrą kartą. Ir nesvarbu, kad už daugumą balsavo kad ir du milijonai gyventojų – mažiau nei šeštadalis tokios sumos gali nuspręsti už juos. Daugiau…

Dažnai diskusijose apie tai kodėl Turkija turėtų/neturėtų priklausyti Europos sąjungai, kaip vienas iš pagrindinių
argumentų prieš yra naudojamas „bet juk Turkija nepriklauso Europai, ji yra Azijoje.“ Argumentas tikrai yra pakankamai rimtas. Tačiau  jį išgirdus kyla paprastas klausimas – o kaip tuomet atsitiko, kad EUROPOS krepšinio čempionate pirmąsias rungtynes mes pralaimėjome tai pačiai Turkijai?

Daugiau…

Žmogus. Paimta iš SalvationArmy.org.nz

Pastaruoju metu netyla kalbos apie neseną istoriją, kai nuo tilto buvo numestas šuo. Žmonės iš arti pamatę gyvulio tragediją sakytum atsitokėjo nuo svaigiai taikios kasdienybės ir unisonu pasmerkė jaunojo  sadisto poelgį. Visuomenės reakcija labai priminė ažiotažą, beveik prieš du mėnesius kilusį po Kauno mieste vykusių žudynių ir su jomis susijusio pedofilijos skandalo.

Suprantama, jog beprasmis smurtas prieš gyvūnus yra visiškai netoleruotinas. Kita vertus, neadekvatus liaudies susijaudinimas ir akivaizdus perteklinis dėmesys šuns atvejui apnuogino kitą sunerimti verčiančią socialinę tendenciją – visuotinį sulaukėjimą.

Jei šios tragedijos nebūtų buvę pirmuose laikraščių ir interneto portalų puslapiuose, tautiečiai, veikiausiai, net nebūtų atkreipę dėmesio. Be abejo, rašau ne apie tai, kad pastaroji istorija žiniasklaidoje turėjo būti nuslėpta. Teigiu, kad naujieną buvo galima pristatyti mažiau emociškai įkrautu tonu ir juo labiau ne kaip nacionalinį savaitės įvykį. Daugiau…