Laikraštis įvilktas į plastiką tam, kad blogi žmonės neapsinuodytų padorios žiniasklaidos bacilomis.
Sunku patikėti, bet Lietuvoje gali dėtis ir tokie baisūs dalykai. Kaip šiandieną skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“ pirmo puslapio straipsnyje , viena kovotoja už laisvą varškės valgymą visur ir bet kada buvo priversta išmesti varškę į šiukšliadėžę, nes jai nebuvo leista įsinešti jos į koncertą. Aš, kaip ir šimtai kitų lietuvių, esu pasibaisėjęs ir šoke išgirdęs tai. Tokie baisūs dalykai Lietuvoje neliks be atgarsio, jau dabar vis didėja pasipriešinimo šiam draudimui judėjimo gretos. Visi varškės mylėtojai, kylam į kovą, mes neturim ko prarasti, tik savo varškę !!!
Iš kairės Vengrijos premjeras Viktor Orbán, Kroatijos premjerė Jadranka Kosor, Europos komisijos prezidentas José Manuel Barroso, Europos vadovų tarybos prezidentas Herman Van Rompuy. (C) Straipsnio autorius
“Politinė sąjunga nebeveikia”, “euras nebegali egzistuoti ir žmonės pagaliau tai suprato’, “Europos sąjunga didžiausioje ekonomikos krizėje” – tokios ir panašios frazės skambėjo prieš šiandiena pasibaigusį dviejų dienų Europos Sąjungos Tarybą, stengiantis apibūdinti ją kaip vieną iš dramatiškiausių ir juodžiausių Europos sąjungos istorijoje momentų, kai bus sprendžiamos ES ekonominės problemos ir labiausiai žiniasklaidoje aptarinėjamai pagalbai Graikijai.
Tačiau jau pačią pirmą dieną Graikijos klausimas buvo baigtas svarstytas per trumpiau nei tris valandas, o viskas pasibaigė spaudos konferencijoje taip besišypsančiu Europos komisijos prezidentu José Manuel Barroso, kad net twitterio vartotojai pradėjo aptarinėti jog paskutinį kartą tokį laimingą J. Barroso matė tik kai buvo patvirtinti nauji ES vadovai – C. Ashton ir H. Rompuy. J.Barroso žino, kad nuo šiol visi Europos vadovai privalės labiau klausytis Europos komisijos, tad priežasčių jam šypsotis buvo. Šiandieną per pietus pasibaigusi Europos Sąjungos Taryba finišavo su dar viena teigiama žinia – oficialiai tapti nauja narė pakviesta Kroatija, kuri prie sąjungos prisijungs 2013 metų liepos 1 dieną. Tad visiems Europos sąjungos laidotojams tenka nusiminti ir kelt skandalus tik nebent dėl brangaus .
Britanijos, Prancūzijos, bei žinoma JAV ir kitų šalių karinės oro pajėgos gal net dabar jau ruošiasi pulti Gaddafi armiją Libijoje. Tokioje nežinioje ir laukime šiąnakt yra pasaulis, kai vos prieš kelias valandas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą priėmę rezoliuciją, kurioje patvirtinta ne tik, kad Libijos teritorija tampa neskraidymo zona, bet ir Įskaitant ir karines. 10 JT saugumo narių balsavo už, niekas nebalsavo prieš, penki atstovai (Kinija, Rusija, Vokietija, Brazilija, Indija) susilaikė ir tai ko niekas nesitikėjo, atsitiko.
Šeimoje dažnai kyla buitinių ginčų: kas rūpinsis skalbiniais, plaus indus, šluostys dulkes ir taip toliau. Nieko nuostabaus – taip jau šeimose būna. O jei Europą laikysime viena didele šeima, turbūt nereikėtų stebėtis tuo, kad ir čia kilo ginčas dėl kilimo. Ne dėl jo siurbimo, tiesa, o dėl to, kas jame pavaizduota.
Taigi Vengrija, šiemet pradėjusi pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, jos būstinėje paklojo 202 kvadratinių metrų . Pastarasis, vaizduojantis šalies istoriją, labiausiai užkliuvo dėl to, kad jame, šalia Vengrijos karalių, artistų ir mokslininkų pavaizduota ir „Didžioji Vengrija“ – 1848 metų žemėlapis, kuriame šalis apima kur kas didesnę teritoriją, nei šiandien. Nors Vengrija išsigynė, jog kilimas – viso labo tik istorijos atspindys, neturintis nieko bendro su šiandienine šalies politika, vienas iš Europos parlamentarų pareiškė, jog kilimas yra .
Jei esi smalsus, žingeidus ir mėgsti netikėtus atradimus, esi teisingoje vietoje. „Euroblogas“ – tai unikalus tinklaraštis jaunimui, kuriame savo mintimis apie Europą dalinasi po visą žemyną išsibarstę jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio šalių. Ines iš Vokietijos, Monica iš JAV, Darius iš Pasvalio ir kiti. Ką jie mano apie europietišką tapatybę ir klimato kaitą, finansų krizę ir kulinarijos tradicijas skirtingose ES šalyse? Kiekvieną savaitę „euroblogeriai“ gliaudys naują temą. Jaunatviškai, nenuobodžiai ir su ugnele.
Esu žurnalistas. Bet netikras. Nes mėgstu kelią, mėgstu ilgais vasaros vakarais rašyti dienoraštį, piešti, groti, žvejoti ir bendrauti su draugais iš įvairių šalių. Kiti sako, kad būtent dėl to ir esu pats tikriausias žurnalistas... Įtemptas, greitas, streso pilnas žurnalisto darbas - ne man, todėl tikslingai pastaruosius savo metus išnaudojau malonumą teikiančios veiklos paieškoms. Savanoriavau Afrikoje, organizavau renginius, dirbau socialinį darbą, gilinausi į literatūrinę žurnalistiką, kurią šiame greitų žinučių amžiuje mes visai pametėme. Ir štai po truputi, kaip kokiam archeologui iš po žemės ryškėja mano mėgstamo darbo griaučiai – kuriu kelionių pasakojimų rubriką nacionaliniame žinių portale ir svajoju apie redaktoriaus darbą keliaujant per Iraną, Kiniją ar motociklu važiuojant nuo Argentinos iki Aliaskos.
