Šio įrašo autorė Monica yra JAV pilietė, pastaruosius 2 metus gilinanti žinias skirtinguose Europos Sąjungos taškuose (Italijoje, Lenkijoje), o šiuo metu pagal ERASMUS programą studijuoja politikos mokslus Kauno Vytauto Didžiojo universitete.

Kai gavau savo pirmąją užduotį – papasakoti, kas vieninga Europa (Europos Sąjunga) yra man – užsienietei, amerikietei, studijuojančiai ir gyvenančiai Lietuvoje, pamaniau, kad tai gali būti proga parodyti kitą požiūrį nei tas, su kuriuo susiduria daugelis europiečių.

Dar atvykdama iš Jungtinių Amerikos Valstijų, šalies su su plačiai paplitusiomis standartinėmis klišėmis apie Europą, stengiausi likti atvira ir priimti kiekvieną patirtį – gerą ar blogą – kaip galimybę išmokti kažko naujo.

Pamenu, kai jau nepriklausomoje Lietuvoje pirmą kartą atsirado bananai, ir kokios eilės prie jų nusitiesė. Tą pavasarį sirguliavau ir, norėdama pakelti man nuotaiką,  mama išėjo ryte ir grįžo tik vakare su keliais kilogramais bananų. Ji visą dieną praleido eilėje. Bananai tapo ir buvo svarbu Lietuvai. Tačiau dėl to, kad jie buvo svarbūs Vokietijai, jie darė įtaką ES užsienio prekybos politikai.

Ultimatumas vieningai Europai – bananai

Tačiau tik pradėjusi studijuoti ekonomiką sužinojau, kad jie itin svarbūs Europos Sąjungai (ES) ir istorinė individualių ES šalių patirtis suformuoja visą ES politiką banano atžvilgiu.

Zygmuntas Baumanas buvo labai teisus, sakydamas, kad madingiems žodžiams būdinga ta pati lemtis: kuo dažniau juos girdim, tuo jie tampa miglotesni. Be kitų terminų, kuriuos šiandien gausiai vartojame, taip atsitiko ir Europos Sąjungos (ES) pavadinimui. Jis, net ir gerai pagalvojus, asocijuojasi su keliais nelabai iškalbingais dalykais, į kuriuos dažnas pažįstamas pasakytų tuos pačius raktažodžius: kelionės be sienų, mėlyni stendai pakelėse ir Briuselis. Tai bendražodžis, po kuriuo galime paslėpti bet ką.

doug88888 nuotrauka (Flickr)

Jau ilgą laiką visos mano dienos prasideda taip pat: atlikusi rytams priskiriamus ritualus, prisėdu prie kompiuterio ir panyru į internetą, kur principas „klausk ir tau bus atsakyta“ kuo puikiausiai veikia. Paklaidžiojusi tarp interneto portalų skelbiamų naujienų (pradedant artėjančiu Europos krepšinio čempionatu ir baigiant jachta-sala – „pirmąja super jachta su vulkanu“) nepamirštu pasiskaityti apie bene daugiausiai žurnalistų dėmesio sulaukiančią aktualiją – euro krizę Europoje. Nors studijuoju visai ne ekonomiką ir net ne politikos mokslus, ši tema vis tiek kaskart traukia. Galbūt dėl savo mastų, o gal dėl trilerio elementų. Trilerio, nuo kurio neskiria kino ekranas ir saugus atstumas.