Europos Sąjunga derasi dėl Energetikos efektyvumo direktyvos. Kokią įtaką mums padarytų ši direktyva? Šiuo metu Lietuvai pavojinga labai rimtai prisirišti prie įsipareigojimų mažinti absoliutų energijos suvartojimą, nes energijos suvartojimas vienodai auga kartu su visa ekonomika.

Europos Komisiją priimti šią direktyvą pasiūlė pernai vasarą.

Dokumentas turi padėti Europos Sąjungai iki 2020 metų (po aštuonerių metų nuo dabar) sumažinti pirminės energijos suvartojimą 20 procentų. Direktyvą Komisija pasiūlė, kai paskaičiavo, kad, atsižvelgus į energijos efektyvumą šalyse narėse Sąjunga 2020 metais pasieks tik pusę to (sumažins energijos sąnaudas tik 9 procentais).

Antra pagal dydį Europos Sąjungos ekonomika yra pačiame Prezidento rinkimų įkarštyje. Šie rinkimai įdomūs ne tik Prancūzijos piliečiams bet ir kitų ES šalių, galbūt ypač Vokietijos, gyventojams. Pagrindinė to priežastis – niekaip iš ekonominių problemų neišbrendanti euro zona. Du pagrindiniai kandidatai į Prezidento postą, šiuo metu Eliziejaus rūmuose gyvenantis dešinysis Nicolas Sarkozy ir socialistas Francois Hollande, turi skirtingus požiūrius į tai, kokia kryptimi ES ir ypač jos ekonomika turėtų vystytis ateityje. Šiame straipsnyje apžvelgsiu, ką ES siūlo abu pirmaujantys kandidatai ir kokias pasekmes ES funkcionavimui galėtų turėti vieno ar kito išrinkimas.

Galima sakyti, kad maiste – gastronomijoje, pramonėje, vartojime – kaip ir visur kitur, veikia tam tikros mados. Kartais jos formuojamos geografijos, klimato, istorinių aplinkybių (tarkime, karai, ekonominiai pakilimai ir kita), tačiau bene labiausiai – mokslo. Gaiviųjų gėrimų atradimas kažkurioje laboratorijoje turėjo būti vienas svarbesnių maisto pramonės mokslininkų pasiekimų. Vėliau žmonės išmoko „kepti“ duoną, kurios galiojimo laikas – džiuginančiai ilgas, „auginti“ vaisius ir daržoves, kurie nepūva ir yra nuostabiai ryškių spalvų bei tobulos formos, kepti karštus sumuštinius, kurių mėsai naudoti viščiukai per trigubai trumpesnį laiką užaugdavo trigubai didesni nei anksčiau.

Kintantis mąstymas

Tuo metu atrodė, kad laimi visi: laboratorijose kiekvienas atradimas skatindavo siekti kito, o žmonės pamažu įsisuko į tokį gyvenimo ritmą, kad net pagalvoti apie maisto gaminimą nebūdavo kada – ir jų išsigelbėjimu tapo pusfabrikačiai, mėsainiai ir maisto valgymas iš popierinių maišelių bėgant iš vieno susitikimo į kitą ar neatsitraukiant nuo darbų prie kompiuterio.

Greičiau nei per mėnesį Graikijos žmonės turėtų atiduoti valdžios vairą į naujas rankas. Tuo pačiu metu Europos Komisija bando nusiųsti žinią graikams, kad ES nėra tik ta piktoji rykštė, kuri verčia taupyti ir kol kas negailestingai nutolinti atsigavimo viltis. Atrodo, kad pavargo abi pusės, todėl reikia trečios – mūsų visų.

Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso savo kalba Graikijos žmonėms išsiuntė žinią, kad ši kovoje su skolų mokėjimu ir atsitiesimo viltimi nėra vieniša.  Tai buvo pasakyta kartu paviešinus ir kelių dešimčių puslapių dokumentą apie Graikijos padėtį ir priemones, kurių šalis vis dar privalo imtis. Bet graikai iš tiesų pavargo. Prie parlamento žudosi pensininkai, vaikai alpsta mokyklose dėl maisto stygiaus, bedarbiai, buvę mokytojais ir advokatais, dabar stovi eilėje prie sriubos.