Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Arūnas Mark
Į prieš savaitę paskelbtus debatus, kuriuose klausėme ką pasirinkti – studijas Lietuvoje ar užsienyje, atsako Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Arūnas Mark.
Studijos Lietuvoje ir užsienyje iš esmės smarkiai skiriasi, tačiau abu variantai turi savų pliusų ir minusų, todėl prieš apsisprendžiant, kurioje šalyje rinktis studijas rekomenduotina visapusiškai išnagrinėti skirtingose šalyse esančias sistemas.
Po LR Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo itin stipriai šoktelėjo valstybės nefinansuojamų studijų kainos, kurios gali būti nuo 4000 iki 18000 litų per metus, priklausomai nuo studijų srities, aukštosios mokyklos bei studijų formos. Europos aukštosiose mokyklose studijų kainos skiriasi taip pat ganėtinai stipriai, pradedant nuo Danijos, kur studijos Europos sąjungos šalių piliečiams yra nemokamos, iki pvz. Didžiosios Britanijos, kur studijų kaina yra apie 14000 litų metams, tačiau, nepaisant bauginančios kainos pastarosios šalies aukštosiose mokyklose, paskolų sistema garantuoja studijų prieinamumą, kadangi paskolos grąžinimas priklauso nuo studento pajamų baigus studijas (paskola pradedama grąžinti tada, kai metinis atlyginimas pasiekia nustatytą ribą). Lietuvoje taip pat galima gauti valstybės garantuojamą paskolą, tačiau paimtą sumą reikės pradėti grąžinti praėjus metams po studijų baigimo (galimas atidėjimas dar keliems metams, tačiau tokia galimybe galės pasinaudoti nedaugelis), be to, palūkanas teks mokėti jau studijų metu. Iš kitos pusės, jei abiturientas gerai išlaiko brandos egzaminus, tuomet dalyvaudamas bendrajame priėmime gali gauti valstybės finansavimą studijoms. Tokiu atveju pirmus dvejus metus (ištęstiniu studijų atveju – pusę studijų laiko) studentas gali būti ramus – mokėti už studijas jam nereikės, tačiau negali būti tikras, jog ši prievolė neatsiras po pusės studijų laikotarpio. Reikėtų nepamiršti, jog studentui, studijuojančiam valstybės finansuojamoje studijų vietoje, nusprendus nutraukti studijas, gali tekti grąžinti dalį studijų kainos.
Šįkart Skeptikų ketvirtadienio rubrikoje publikuojame svečio įrašą: savo mintimis apie studentų masinį išvykimą mokytis svetur dalijasi Vilija Naruškevič, VU magistrantūros studentė, ragavusi ir dar ateinančiais mokslo metais ragausianti studijų duonos užsienyje.
Farisyakob tinklaraščio nuotrauka
Bėda. Toks įspūdis, kad jeigu atsakai žmonėms, kad studijuoji Lietuvoje, tai veiduose, 90% atvejų, atsiranda gailesčio ir užuojautos išraiška. Šiuo metu vienintelis pateisinamas motyvas studijuoti Lietuvoje yra studijuoti “dėl popieriuko”, nes Lietuvoje studijų kokybė ir perspektyvos lygūs nuliui. Vadinasi ir tu esi tiesiog niekam neįdomus nevykėlis. Studijuoti Lietuvoje tiesiog GĖDA.
Situacija. Šių metų pavasarį pristatytas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros tyrimas rodo, jog abiturientų važiuotų studijuoti į užsienį, jeigu turėtų vienodas galimybes čia ir svetur. Šiemet išaugo abiturientų skaičius, kurie jau yra įstoję į aukštąsias mokyklas užsienyje. Reiktų atkreipti dėmesį, kad apklausos metu daugelis abiturientų, ko gero, dar nežinojo apie stojimo rezultatus (teko girdėti, jog kai kurie rezultatų nežinojo ir birželio pabaigoje). Ne ką geriau su baigusiais bakalauro studijas – apie . Situacija klaiki, ir mano galva, viešoji nuomonė turi potencialo įvaryti nepilnavertiškumo kompleksą nemažai daliai individų, kurie norėtų kurti savo gyvenimą Tėvynėje.
Štai čia yra mano kuklus graudus rezultatas. Pasirodo, labai menkai teišmanau Europos dalykus, nors ir rašau čia, Eurobloge. Iki kompiuterio (pagrindinio Europos egzamino prizo) man pritrūko daugiau nei pusės taškų. Galiu bent guostis, kad esu tarp trečdalio mažiau susimovusiųjų.
O patys ? Egzaminas vyks dar porą dienų, bet siūlau neatidėlioti – visas procesas netrunka nė 5 minučių. Kitas dalykas, kad negaliu padrąsinti, jog bus lengva. Klausimai keblūs, o kai kurių nė neaišku, kiek teisingų variantų yra. Aš rinkausi visur tik po vieną – matyt dėl to toks prastas rezultatas ir gavosi. Nors visiškai mane suglumino tik vienas klausimas – tą pažymėjau bele kur…
Tie, kas laikėte egzaminą, pasigirkite komentaruose savo skaičiais ir parašykite įspūdžius. Rimtai. Neturiu jokio prizo geriausiam iš Euroblogo, bet gal ką sugalvosiu? (Iš tiesų tai noriu pasitikrinti, ar tikrai blogiausiai išmanau Europą).
Ryt kartu su dešimtimis tūkstančių Lietuvos moksleivių turi progą patikrinti savo žinias apie savo namus, Europą. Egzaminas vyks 300 Lietuvos mokyklų, tačiau nebūtina sėsti į suolą tam, kad išbandytum savo žinias – jau nuo dabar iki pat gegužės 12 dienos egzaminą išlaikyti galėsi ir internete, .
Europos egzaminas padės geriau suprasti savo, kaip ES piliečių, teises, patikrinti Europos geografijos, istorijos faktus. Prieš egzaminą mokyklose visą savaitę vyko specialios istorijos, geografijos, politologijos pamokos, Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metams skirti debatai, esė ir fotografijų konkursai, teminės klasės valandėlės, viktorinos ir kitos jaunimui patrauklios iniciatyvos.
50 geriausiai Europos egzaminą mokyklose išlaikiusių moksleivių bus pakviesti į Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje, kur 2010 m. gegužės 14 d. įvyks finalinis turas. Jo dalyviams bus suorganizuota pažintinė programa ir seminaras, visi dalyviai bus apdovanoti vertingais prizais. Trys geriausiai Europos egzaminą finaliniame etape išsprendę moksleiviai bus pakviesti į pažintinį vizitą po Europos Sąjungos institucijas Briuselyje 2010 m. lapkričio mėnesį.
Jei esi smalsus, žingeidus ir mėgsti netikėtus atradimus, esi teisingoje vietoje. „Euroblogas“ – tai unikalus tinklaraštis jaunimui, kuriame savo mintimis apie Europą dalinasi po visą žemyną išsibarstę jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio šalių. Ines iš Vokietijos, Monica iš JAV, Darius iš Pasvalio ir kiti. Ką jie mano apie europietišką tapatybę ir klimato kaitą, finansų krizę ir kulinarijos tradicijas skirtingose ES šalyse? Kiekvieną savaitę „euroblogeriai“ gliaudys naują temą. Jaunatviškai, nenuobodžiai ir su ugnele.
Mano vardas Giorgi Gardava, bet draugai mane vadina Gio. Esu 29-erių metų gruzinas šiuo metu vis dar ieškantis savęs. Pastaruosius šešerius metus dirbau mano miesto, Zugdidžio, savivaldybėje, tačiau likimo karusėlė, pasisukiojusi tai į vieną tai į kitą pusę, atvedė mane į Vilnių. Šiuo metu savanoriauju pagal EST programą Visų šventųjų parapijos šeimos centre.