Šiandien norime su Jumis pasidalinti mūsų skaitytojos Agnės mintimis apie etninių mažumų įtaką Lietuvoje.

nomad_soul (Flickr) nuotrauka

Nurimus sausio 13-osios šventinėms kalboms, istorinėms laidoms ir prisiminimams, nori nenori tenka ir pažvelgti, kokią Lietuvą turime šiandien. Ne ekonominiu, stiliaus, pop muzikos ar dar kitu aspektu, bet, mano nuomone, pačiu svarbiausiu – lietuviškumo aspektu. Kiek kiekviename iš mūsų yra lietuviškumo ir ar mes jį giname? Ar bent jau gintume?

Ne, čia klausimas ne ar stotumei prieš tankus vardan tėvynės. Klausimas daug paprastesnis – ar darai ką nors, kad tavo Lietuva būtų lietuviška. Galbūt nereikėtų leistis į tokias smulkmenas, kaip SMS žinučių rašymas lietuviškomis raidėmis, tačiau pavojus lietuviškumui pačioje mūsų šalyje egzistuoja. Jei tuo netikite – paviešėkite mūsų sostinėje keletą dienų. Neabejoju, jog belaukiant stotelėje rusiški klausimai, ar autobusas jau pravažiavo, sukels keistą jausmą (tai kokioje šalyje aš iš tiesų esu?). Na, o jei tai irgi atrodo smulkmena, tai jau tikrai reikėtų nuvykti į Šalčininkus, kuriuose yra akivaizdžiai diskriminuojamos lietuviškos mokyklos, nes savivaldybės tarybą sudaranti absoliuti dauguma lenkų įvairiais būdais daro spaudimą šeimoms, norinčioms, kad jų vaikai mokytųsi gimtąja –  lietuvių – kalba.

Europoje darbo nuolat ieško 5 mln. jaunimo. Žinia, neturint tinkamos kvalifikacijos ar bent minimalios patirties, sėkmė gali ir neaplankyti. Taigi Europos Komisija pradeda vykdyti iniciatyvą “Judus jaunimas”, kuria norima padėti jaunuoliams įgyti žinių, įgūdžių ir patirties, reikalingų pirmam darbui gauti. Įdomu, kokių priemonių bus imamasi.

Paspauskite paveikslėlį ir pamatysite renginio videoklipą.

Renginio „Rugsėjo 1-oji“ idėja gimė daugiau nei prieš metus. Būta skeptikų, tačiau aktyvių studentų dėka šis renginys įvyko ir sulaukė daugybės jaunų žmonių susidomėjimo.

Praėjusių metų rugsėjo pirmąją Vilniaus Vingio parke sutiko minia jaunimo. Jie galėjo išgirsti vienus geriausių Lietuvos atlikėjų grojančius dvejose scenose, susipažinti su jaunimo organizacijų, įvairių socialinių ir meninių projektų veikla. Kaip ir praeitais metais renginio šūkis išlieka „Švęsk kitaip!“, jis kviečia jaunimą pabėgti nuo kasdienybės, atšvęsti didžiausią jaunimo šventę kartu.

Renginio organizatoriai pamatę didžiulį susidomėjimą nusprendė jog „Rugsėjo 1-oji“ turi tapti tradicija, taigi šiais metais šventė vėl įvyks. Nuspręsta atkreipti daugiau dėmesio į žmones turinčius specialių poreikių, pritaikyti Vingio parko teritoriją jiems, kad visas jaunimas galėtų švęsti kartu be jokių trukdžių. Siekiant didinti kultūrą, žmonės turintys renginio bilietus, dvi dienas po koncerto galės nemokamai patekti į Vilniaus muziejus.

Ieva Svitojūtė, viena iš „Rugsėjo 1-oji“ organizatorių, sutiko atsakyti į keletą klausimų apie šių metų koncertą:

Kodėl Jums gimė idėja suorganizuoti „Rugsėjo 1-osios“ koncertą?

Rugsėjo 1-oji – yra viena svarbiausių dienų metuose didžiajai daliai jaunų žmonių. Akivaizdu, kad ji privalo būti ypatinga. Tačiau neretai jaunimas jos visiškai nešvenčia, arba, jei visgi švenčia, tas paminėjimas niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito vakarėlio draugų kompanijoje ar klube.

Mūsų tikslas yra sukurti ypatingą erdvę, suburiančią tūkstančius jaunų žmonių švęsti kartu, vieningai ir kitaip nei įprasta.

Kaip manote, kas lėmė, jog neįgyvendinama laikyta idėja materializavosi?

Begalinis entuziazmas, tikėjimas idėja ir labai daug darbo.

Ko pasimokėte iš pirmojo „Rugsėjo 1-osios“ renginio?

Išmokome, kad tikėjimas idėja yra pats galingiausias variklis pasaulyje, padedantis nuversti kalnus.

Žinoma, išmokome ir daugybės organizacinių dalykų.

Kaip „Rugsėjo 1-oji“ pakeitė jūsų gyvenimą?

„Rugsėjo 1-oji“ mums visiems suteikė nepaprastai daug žinių ir įgūdžių, pakeitė požiūrį bei praplėtė akiratį. Tai neišvengiamai daro įtaką mums iki šiol.

Kuo šiemet organizuojamas renginys skirsis nuo kitų festivalių ir koncertų?

„Rugsėjo 1-oji“ – tai didžiausias renginys metuose skirtas būtent jaunimui. Todėl kviesdami atlikėjus, kultūrinius, socialinius ir meninius projektus, visų pirma pagalvojame, kuo jie bus įdomūs ir naudingi publikai. Siekiame, kad į renginį atėjęs žmogus ne tik paklausytų gero koncerto ir pašoktų pagal smagią muziką, bet kartu ir sužinotų ką nors naujo ir įdomaus, ką nors, kas jam ateityje gali praversti.

Taip pat norime iš tiesų suteikti galimybę švęsti visiems, todėl šiuo metu konsultuojamės su atitinkamomis organizacijomis ir rengiamės šventės teritoriją pritaikyti žmonėms su specialiaisiais poreikiais.

Ko norėtumėte palinkėti žmonėms apsilankysiantiems renginyje?

Švęskite kitaip ir gerai praleiskite laiką. Juk ši diena ypatinga.

Ačiū, už atsakymus.

Telegraph.co.uk nuotrauka

Sugriežtintos kelių eismo taisyklės ir padidintos taikomos baudos, socialinės reklamos, kelių kokybės gerinimas, ypatingai avaringų kelio ruožų priežiūra sumažino avarijų skaičių Lietuvos keliuose. Norėtųsi, jog nuo kelių horizonto avarijos būtų nušluotos taip, kaip vėtra pasidarbavo Varėnos ar Kauno rajonuose, bet atkaklių, girtų ir visokių erelių vis dar sutiksime plazdant vairuotojų faunos ir floros tarpe.

Susisiekimo ministerijos duomenimis 2009 metais lyginant su 2008-aisiais buvo užregistruota 26 proc. mažiau žuvusiųjų keliuose ir beveik 23 proc. mažiau sužeistų. Taip pat reikia pasidžiaugti tuo, jog beveik perpus sumažėjo eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai. Ko gero, neblaivių asmenų sėdančių už vairo vis dar išliko, tačiau dėl didžiulių baudų iš raumeningų ir nupešiotų erelių jie tampa ypatingai atsargiais viščiukais ir nebesukelia avarijų. Galime pasidžiauti ir dėl to. Juk keliuose maloniau matyti tuntą gyvų ir guvių viščiukų, nei vieną negyvą erelį. Paaiškėjo, jog per 2009 metus keliuose žuvo mažiausiai žmonių nuo 1965 metų. Tiesa, tuomet keliuose važinėjo vos keliasdešimt tūkstančių automobilių, o šiomis dienomis Lietuvos gatvėmis rieda, dunta ir švilpia apie 2 mln. transporto priemonių. Galime skaičius interpretuoti įvairiai, tačiau akivaizdu, jog progresas egiztuoja.