Šįkart Skeptikų ketvirtadienio rubrikoje publikuojame svečio įrašą: savo mintimis apie studentų masinį išvykimą mokytis svetur dalijasi Vilija Naruškevič, VU magistrantūros studentė, ragavusi ir dar ateinančiais mokslo metais ragausianti studijų duonos užsienyje.

Farisyakob tinklaraščio nuotrauka

Bėda. Toks įspūdis, kad jeigu atsakai žmonėms, kad studijuoji Lietuvoje, tai veiduose, 90% atvejų, atsiranda gailesčio ir užuojautos išraiška. Šiuo metu vienintelis pateisinamas motyvas studijuoti Lietuvoje yra studijuoti “dėl popieriuko”, nes Lietuvoje studijų kokybė ir perspektyvos lygūs nuliui. Vadinasi ir tu esi tiesiog niekam neįdomus nevykėlis. Studijuoti Lietuvoje tiesiog GĖDA.

Situacija. Šių metų pavasarį pristatytas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros tyrimas „Lietuvos 12 klasių moksleivių apklausa apie jų ateities planus, susijusius su studijomis“ rodo, jog 41 proc. abiturientų važiuotų studijuoti į užsienį, jeigu turėtų vienodas galimybes čia ir svetur. Šiemet 3 kartus išaugo abiturientų skaičius, kurie jau yra įstoję į aukštąsias mokyklas užsienyje. Reiktų atkreipti dėmesį, kad apklausos metu daugelis abiturientų, ko gero, dar nežinojo apie stojimo rezultatus (teko girdėti, jog kai kurie rezultatų nežinojo ir birželio pabaigoje). Ne ką geriau su baigusiais bakalauro studijas – apie 20 proc. ketina kelti sparnus ir toliau mokytis užsienyje. Situacija klaiki, ir mano galva, viešoji nuomonė turi potencialo įvaryti nepilnavertiškumo kompleksą nemažai daliai individų, kurie norėtų kurti savo gyvenimą Tėvynėje.

Evakuacijos priežastys. Būtinai reikia paieškoti kaltų. Gal Europos Sąjunga? Oficialios statistikos apie populiariausias studijų vietas nėra, tačiau net keliuose šaltiniuose radau, jog tarp lietuvių vis pirmauja Jungtinė Karalystė, nepaisant gana brangiai kainuojančių mokslų. Vis dažniau renkamasi studijas ir kitose ES šalyse – ypač Danijoje, Olandijoje, Švedijoje, Norvegijoje. Jų privalumas – dažnai nemokamos studijos arba nedidelė jų kaina ES piliečiams. Palyginimui pavyzdys iš Olandijos: pusantrų metų magistro studijų standartinė kaina ES nariams yra apie 1500 eurų, tuo tarpu Lietuvos aukštosiose mokyklose ši kaina yra lygi arba net kelis kartus didesnė (ypač muzikos studijos). Žinoma, jeigu nebūtume ES nariais ir tektų įvairiuose Europos universitetuose pakloti iki 10 kart didesnes sumas, tai gal Lietuvos aukštosios ir išliktų konkurencingos…

Žodžiu, sąlygos didžiajai evakuacijai iš Lietuvos aukštojo mokslo yra sudarytos ir motyvas nuolat kaišiojamas į akis – studijų kokybė. Gal čia ir yra didžioji bėda?

Išrišimas. Viena didžiausių problemų, mano galva, studijų kokybės gerinime yra pačių studentų požiūris. Gauni tiek, kiek nori pasiimti. Dauguma išvažiavusių džiaugiasi savo studijomis, nes pagaliau TIKRAI pradeda studijuoti. Išvažiuodami jie tikisi, daug investuoja ir žūt būt privalo gauti kažką labai gero.  Jeigu taip uoliai ruoštųsi visoms paskaitoms ir seminarams, kaip išvažiavę į užsienį, tai tikrai dar neaišku, kur daugiau žinių įgytų…

Nors aš labai pritariu jaunimo akiračio plėtimui tarptautinėje aplinkoje, tačiau nesuprantu šitos masinės „bėgimo“ psichozės ir gėdos studijuoti Lietuvoje. Mūsų universitetai ir ŠMPF siūlo krūvas mainų, stažuočių, praktikų programų. Tai paprasta ir dažnai net finansiškai naudinga – tereikia noro jomis pasinaudoti. Jeigu tik daugiau studentų grįžę objektyviai ir garsiai vertintų studijas kitur…

Receptas. Gali pagelbėti netikintiems lietuviškais universitetais: paimkite šiek tiek savo entuziazmo, kurį taip taupote studijoms svetur ir sumaišykite su kitų kursiokų, kuriems, vis dar rūpi, ką jie mokosi; parodykite, ką gavote savo dėstytojams ir palikite iškilti. Patys pajusite, kai mišinys bus gatavas ir tinkamas naudoti.

Kokybę kuriame patys. Daugelis mūsų universitetų specialistų yra puikiai vertinami tarptautinėje aplinkoje, bibliotekų lentynos nelūžta, tačiau nėra nieko, ko nepataisytų visagalis internetas ir kopijavimo aparatas.

Skiriu tiems, kurie pasiryžę mokytis ne tik TEN, bet ir ČIA. Už Lietuvos ateitį be gėdų!

Štai čia yra mano kuklus graudus rezultatas. Pasirodo, labai menkai teišmanau Europos dalykus, nors ir rašau čia, Eurobloge. Iki kompiuterio (pagrindinio Europos egzamino prizo) man pritrūko daugiau nei pusės taškų. Galiu bent guostis, kad esu tarp trečdalio mažiau susimovusiųjų.

O patys ar bandėte? Egzaminas vyks dar porą dienų, bet siūlau neatidėlioti – visas procesas netrunka nė 5 minučių. Kitas dalykas, kad negaliu padrąsinti, jog bus lengva. Klausimai keblūs, o kai kurių nė neaišku, kiek teisingų variantų yra. Aš rinkausi visur tik po vieną – matyt dėl to toks prastas rezultatas ir gavosi. Nors visiškai mane suglumino tik vienas klausimas – tą pažymėjau bele kur…

Tie, kas laikėte egzaminą, pasigirkite komentaruose savo skaičiais ir parašykite įspūdžius. Rimtai. Neturiu jokio prizo geriausiam iš Euroblogo, bet gal ką sugalvosiu? (Iš tiesų tai noriu pasitikrinti, ar tikrai blogiausiai išmanau Europą).

Ryt kartu su dešimtimis tūkstančių Lietuvos moksleivių turi progą patikrinti savo žinias apie savo namus, Europą. Egzaminas vyks 300 Lietuvos mokyklų, tačiau nebūtina sėsti į suolą tam, kad išbandytum savo žinias – jau nuo dabar iki pat gegužės 12 dienos egzaminą išlaikyti galėsi ir internete, „Facebook“ socialiniame tinkle.

Europos egzaminas padės geriau suprasti savo, kaip ES piliečių, teises, patikrinti Europos geografijos, istorijos faktus. Prieš egzaminą mokyklose visą savaitę vyko specialios istorijos, geografijos, politologijos pamokos, Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metams skirti debatai, esė ir fotografijų konkursai, teminės klasės valandėlės, viktorinos ir kitos jaunimui patrauklios iniciatyvos.

50 geriausiai Europos egzaminą mokyklose išlaikiusių moksleivių bus pakviesti į Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje, kur 2010 m. gegužės 14 d. įvyks finalinis turas. Jo dalyviams bus suorganizuota pažintinė programa ir seminaras, visi dalyviai bus apdovanoti vertingais prizais. Trys geriausiai Europos egzaminą finaliniame etape išsprendę moksleiviai bus pakviesti į pažintinį vizitą po Europos Sąjungos institucijas Briuselyje 2010 m. lapkričio mėnesį.

Daugiau informacijos: Europa.eu ir „Drąsinkime ateitį“ svetainėse.

Carpe Diem - lotynų sentencija sakanti "panaudok dieną prasmingai". Paveislėlis iš www.wikipedia.org

Mintys kaip dulkės. Ieškai – nerandi. Apsiniaukusią dieną tik gerai susikaupęs ir turėdamas pedantiškumo polinkių gali pastebėti vieną kitą. O žiū – pavasarinei saulei pažadinus jos tokiomis kolonomis nuo komodų, nuo lentynų, tokiais spiečiais nuo veidrodžių kyla. Jaučiuosi kaip beginklė su viena pašluoste prieš armiją. Pastebėjau, kad mintys vadovaujasi ta pačia veikimo logika. Ieškai – nerandi. O po emocijų griūties – nespėji rikiuoti. Pastebėjau, kad tokią emocijų liūtį sukelia didesnis žmonių susibūrimas. Paskutiniame tokiame dalyvavau praeitą penktadienį – nacionaliniame kolegijų verslumo konkurso finale.

Mintis apie jį nusprendžiau padėlioti ir ant popieriaus. Pamaniau, vertos pasidalinti, nors gal  “po laiko”, bet tai turbūt ir yra didžioji ironija, kad reikalingos mintys ateina kaip tik po to, kai jų labai reikėjo.

Tiesa, ši rašliava skirta tiems, kurie tikiu, kad kitais metais turės drąsos kurti verslo idėjas, turės drąsos jas įgyvendinti. Ir gal rašau tik saujelei. Mat dauguma mano pažįstamų jaučiu, jog stebi tekstą ir mano, jog  turi pakankamai patirties, kad nereiktų rašyti verslo planų. O kartais tai rodo, jog jie turi ir mažiau tikėjimo savo svajonėmis. Pastarieji, galite spuspelti paskesnę nuorodą, nuvesiančią į kitą raidžių rinkinį (įrašą).

Taigi, konkurso (reikšmingu pavadinimu PROFAS) finalo metu kaip priimta buvo išrinkti nugalėtojai. Verslo patirties turinčių asmenų grupė (tarp kurių Aurelijus Katkevičius, Artūras Račas, Laimutė Velionaitė, Emilis Ruželė, Jonas Ragauskas), pripažino, kad geriausiai pristatyta idėja – deguonies kokteilių baras. Jos sėkmės paslaptis – išskirtinumas. Ir neskubėkite – ne produkto – kuris iš prigimties atitinka vartotojų elgsenos tendencijas arba paprasčiau – skatina sveiką gyvenimo būdą. Merginos stovėdamos prieš 120 galvų ir dvigubai akių auditoriją tikino, kad deguonies prisotintas skystis spartina smegenų veiklą, stiprina imunitetą. Nuo savęs pridurčiau, kad būtina sąlyga pozityviam poveikiui – tikėti jo galia. Taigi, pagrindinis komandos pranašumas – merginų tikėjimo virsmas idėja, idėjos virsmas rezultatu.

Merginos pristatė idėją, kuri jau veikia. Baras įkurtas prekybos centre „Gedimino 9“ sulaukia virš 800 lankytojų per mėnesį. Tai daug. Vertinant, baro lokaciją – traukiančių akį parduotuvių tame centre yra tik viena. Etiškumo vedama neminėsiu jos pavadinimo. Nueikite – įvertinkite.

Merginų gražaus pavyzdžio vedina turiu jums palinkėjimą. Jei jau atradote, ką mėgstate daryti – šukuosenas papūgoms, ieškote pasimetusių pudelių, restauruojate senovines monetas ar užsiimate su meile kitais „dienos karpymo“ (pagal Lotynų sentenciją „Carpe diem) būdais, sustokite. Ar esate kada klausę savęs- ar galiu surasti pudelį ne tik senmergei mokytojai, bet ir kitame mikrorajone gyvenančiam draugui, ar galiu šukuoseną sukurti ne tik mažosios sesės pagūgai bet ir kitoms čiauškalėms? Tokie klausimai, o greičiau atsakymai ir veiksmai, bičiuliai, atves jus prie didžiausio malonumo – kurti, daryti tai, ką mylite, ne tik savo malonumui, bet kitų džiaugsmui. Jausmas neįkainuojamas ir vertas pastangų.

Šis malonumo suteikimas kitiems visuomenėse, kuriose viskas, kas materialu matuojama pinigine išraiška, vadinamas verslu. Ir, jei, tai yra tai, ką jaučiate, galvojate – nustokite, nelaukite. Žmones netampa kirpėjais, jei nekerpa, kaip ir netampa šokėjais jei nešoka. Nelaukite įkvėpimo, kuris gali ir neateiti. Tad visiems jaučiantiems, kad norite pradėti: “DARYKITE”. Pradėti verta nuo idėjų, kurios mielos sau pačiam – kurios gimsta iš jūsų mėgstamo užsiėmimo, darykite, kurkite.