Prieš porą savaičių viešoje erdvėje netilo pasisakymai apie kilpą, neriamą ant ties nežinios slenksčiu atsidūrusių muzikos, meno, sporto mokyklų kaklo. Kaltininkė – darbo grupė, rengianti neformaliojo vaikų ir jaunimo ugdymo koncepciją. Šiandien baimė ir kaltinimai pritilo. Laukiama, kas bus toliau.
Neformaliojo ugdymo koncepcijos rengimas artėja prie pabaigos. Dar šį rudenį ji, sėkmės atveju – patvirtinta švietimo ir mokslo ministro, turėtų būti pristatyta visuomenei specialiai surengtoje konferencijoje.
Šiomis dienomis, vis dažniau nuskamba istorijų apie tai, kaip įvairios ES šalys sėkmingai „prisijaukina“ atviro kodo programinę įrangą ir džiaugiasi rezultatais. Būtent todėl ir norėčiau Jums papasakoti apie 3, labiausiai įsidėmėjusius atvejus.
Veronos universitetas operacinę sistemą į Linux. Nuo šiol Verona galės pasigirti, ne tik esanti Romeo ir Džiuljetos meilės istorijos vieta, bet ir inovatyvaus universiteto turėtoja. Visą perkėlimo programą jie pavadino OSA – Open Source di Ateneo, taip pat aiškinama, kad OSA itališkai reiškia drįsti. Šios programos vykdymas pradėtas jau 2009 sausį ir ketinama viską baigti iki 2011 metų. Programa yra vykdoma trimis etapais: 2009 metais, vyks darbuotojų mokymai ir pradėtos naudoti atviro kodo programos: Firefox,Thunderbird ir OpenOffice. 2010 bus pereita prie atvirų formatų, kurie nėra apriboti komercinėmis lincencijomis. 2011 visi kompiuteriai galutinai bus perkelti į Linux operacinę sistemą ir juose nebeliks uždaro kodo programų. Anot projekto koordinatorių darbuotojams nėra sunku pereiti prie naujos darbo aplinkos, taip pat buvo pastebėta, kad kai kurie darbuotojai patys puikiai sugeba pabrėžti darbo aplinkų skirtumus, tai padeda mokymuose susikoncentruoti ties didžiausiais neaiškumais.
Pagrindine distribucija darbuotojų kompiuteriams buvo pasirinkta Ubuntu, tuo tarpu serveriams parinkta Red Hat distribucija.
Prancūzijos policija Ši programa prasidėjo jau gerokai seniau. 2005 metais buvo nuspręsta perkelti policijos kompiuterius prie atvirojo kodo programinės įrangos. Kovo mėnesį buvo perkelti maždaug 5000 kompiuterių, o iki metų pabiagos ketinama iš viso 15 000 tūkstančių kompiuterių pradėti naudoti Linux operacinę sistemą. Galutinė numatoma šio projekto data yra 2015 metai, kurių pabaigoje visi 90 000 Prancūzijos policijos turimi kompiuteriai naudos tik Linux operacinę sistemą.
Anot Žandarmerijos leitenanto-pulkininko Xavier Guimard jiems pavyko sumažinti informacinių technologijų biudžetą 70%, visiškai nesumažinant galimybių. Kalbant tiksliais skaičiais, per visą programos vykdymo laiką, jau buvo sutaupyta apie 50 milijonų eurų.
Dar vienas atvejis Prancūzijoje: Puikiai matosi, kad šioje srityje ES lyderė yra Prancūzija. Prancūzijos parlamentas nusprendė 1100 parlamentarų ir jų padėjėjų kompiuterių perkelti į Linux operacinę sistemą. Šiuo metu ~80% žmonių džiaugiasi šiuo perėjimu ir nenori grįžti prie uždarojo kodo programų, tuo tarpu tik 14% darbuotojų vis dar svajoje apie grįžimą prie Windows. Manoma, kad dėka tokio perėjimo per artimiausius penkerius metus pavyks sutaupyti apie 500 000 eurų.
Suprantu, kad visos šios istorijos yra tik lašas jūroje. ~95 000 kompiuterių, palyginti su pasauline rinka nėra labai didelis skaičius. Tačiau vis tik šie Linux sėkmės pavyzdžiai parodo, kad ir valstybinės institucijos gali labia puikia idirbti su AK programomis, taip sutaupydami savo valstybei pinigų. Vis tik, dabar taip skelbiant taupymo bumą, turėtų susiamstyti visos valstybinės institucijos ir bendromis pajėgomis pereiti prie atvirų standartų. Aukščiau pateikti pavyzdžiai labai puikiai parodo, kad finansams tai tik į gerą, o darbuotojams ir darbui problemų tikrai nekylą.
P. S. Nepamirškim Lietuvos
Vos nepamiršau paminėti, kad minimaliso iniciatyvos yra buvę ir Lietuvoje. ir šitaip sutaupė ~50 000Lt. Ir tiek jie sugebėjo sutaupyti nusipirkę viso labo 41 kompiuterį. Ar nebūtų logiška su visais kompiuteriais pereiti prie Linux ir taip sutaupyti dar didesnes sumas? Tiesa, parlamentaras Petras Auštrevičius. Deja, tačiau jo žodžiai nebuvo pakankamai gerai išgirsti. Tikėkimės p. Auštrevičius nepamirš šios savo idėjos, ją vis primins, kol galų gale ji sulauks atitinkamo dėmesio. Juk tai ne tik sutaupyti pinigai, bet dar ir įrodymas, kad šalis yra pakankamai drasi ir inovatyvi.
Dažnai tarp įvairių profesijų žmonių vyksta įnirtingos diskusijos, kas nugalės – tradicinė popierinė ar skaitmeninė knyga. Pateikiami įvairūs argumentai (statistiką pasitelkti sunku, nes Lietuvoje skaitmeninė leidyba sudaro mikroskopinę dalį, nors JAV siekia apie 15 procentų), ginantys tradicinę: knyga turi kvapą, ją malonu liesti, patogu laikyti rankose, kompiuterio ekranas gadina regėjimą ir sunkina skaitymą. Tačiau ar tai nėra knygos, kaip turinio formos perteikimo patobulinimas? Molio lenteles keitė papirusas, šį pergamentas, o pastarąjį popierius – kodėl gi vystymasis turėtų sustoti? Jeigu spausdintas tekstas sugebėjo užimti rankraštinio vietą, tą patį gali padaryti ir knyga ekrane.
Pakalbėsiu apie knygas. Dabar vasara, o knygos skaitymas – puikus užsiėmimas besikaitinant prieš saulę, kai nesinori aktyvios veiklos. Taip pat tai puikus užsiėmimas ir kitais metų laikais dėl įvairių priežasčių, bet jų neminėsiu. Svarbiau yra tai, kas šiuo metu lietuvio, o kartu – ir europiečio sąmonėje yra tas daiktas knyga.
Jei esi smalsus, žingeidus ir mėgsti netikėtus atradimus, esi teisingoje vietoje. „Euroblogas“ – tai unikalus tinklaraštis jaunimui, kuriame savo mintimis apie Europą dalinasi po visą žemyną išsibarstę jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio šalių. Ines iš Vokietijos, Monica iš JAV, Darius iš Pasvalio ir kiti. Ką jie mano apie europietišką tapatybę ir klimato kaitą, finansų krizę ir kulinarijos tradicijas skirtingose ES šalyse? Kiekvieną savaitę „euroblogeriai“ gliaudys naują temą. Jaunatviškai, nenuobodžiai ir su ugnele.
Aš esu Polina Udre. Atvykau iš vos už 599 kilometrų esančios Estijos. Nors atvykau čia pagal Erasmus mainų programą, pagrindinė priežastis, atvedusi mane į šią šalį, yra čia gyvenantis mylimas žmogus. Vis dėl to, mano laimei, ir mokslai Lietuvoje pasirodė esantys labai naudingi. Esu patenkinta galėdama tęsti Estijoje pradėtas filmų kūrimo studijas, o taip pat turiu puikias galimybes gilinti savo žinias kalbų, fotografijos ir animacijos srityse.
Prieš porą savaičių viešoje erdvėje netilo pasisakymai apie kilpą, neriamą ant ties nežinios slenksčiu atsidūrusių muzikos, meno, sporto mokyklų kaklo. Kaltininkė – darbo grupė, rengianti neformaliojo vaikų ir jaunimo ugdymo koncepciją. Šiandien baimė ir kaltinimai pritilo. Laukiama, kas bus toliau.
Dažnai tarp įvairių profesijų žmonių vyksta įnirtingos diskusijos, kas nugalės – tradicinė popierinė ar skaitmeninė knyga. Pateikiami įvairūs argumentai (statistiką pasitelkti sunku, nes Lietuvoje skaitmeninė leidyba sudaro mikroskopinę dalį, nors JAV siekia apie 15 procentų), ginantys tradicinę: knyga turi kvapą, ją malonu liesti, patogu laikyti rankose, kompiuterio ekranas gadina regėjimą ir sunkina skaitymą. Tačiau ar tai nėra knygos, kaip turinio formos perteikimo patobulinimas? Molio lenteles keitė papirusas, šį pergamentas, o pastarąjį popierius – kodėl gi vystymasis turėtų sustoti? Jeigu spausdintas tekstas sugebėjo užimti rankraštinio vietą, tą patį gali padaryti ir knyga ekrane.
Pakalbėsiu apie knygas. Dabar vasara, o knygos skaitymas – puikus užsiėmimas besikaitinant prieš saulę, kai nesinori aktyvios veiklos. Taip pat tai puikus užsiėmimas ir kitais metų laikais dėl įvairių priežasčių, bet jų neminėsiu. Svarbiau yra tai, kas šiuo metu lietuvio, o kartu – ir europiečio sąmonėje yra tas daiktas knyga.