Pamenu, kai jau nepriklausomoje Lietuvoje pirmą kartą atsirado bananai, ir kokios eilės prie jų nusitiesė. Tą pavasarį sirguliavau ir, norėdama pakelti man nuotaiką, mama išėjo ryte ir grįžo tik vakare su keliais kilogramais bananų. Ji visą dieną praleido eilėje. Bananai tapo ir buvo svarbu Lietuvai. Tačiau dėl to, kad jie buvo svarbūs Vokietijai, jie darė įtaką ES užsienio prekybos politikai.
Ultimatumas vieningai Europai – bananai
Tačiau tik pradėjusi studijuoti ekonomiką sužinojau, kad jie itin svarbūs Europos Sąjungai (ES) ir istorinė individualių ES šalių patirtis suformuoja visą ES politiką banano atžvilgiu.
Vasara jau įsibėgėjo: nors oras ne visada lepina ištroškusius šilumos, žmonių užtvindytos ežerų pakrantės skelbia, kad šiltasis metų laikas – jau čia. Aišku, norisi ir prie jūros, kuri, deja, lietuvių nelepina. Tie, kuriems praėjusią savaitę teko lankytis pajūryje, žino, jog tuomet ji buvo įšilusi tik iki 17 laipsnių, kai, pavyzdžiui, Tirėnų jūroje Neapolio miesto gyventojai galėjo mėgautis net 25 laipsnius siekiančia vandens temperatūra. Galbūt dėl to dar žiemą daugelis jau kuria būsimus vasaros planus pirkdami lėktuvo bilietus į pietuose įsikūrusius Europos kurortus Turkijoje, Italijoje ar Kipre.
Visgi, ten, kur saulė šviečia kaitriau – ne visada geriau. Turistiniai lankstinukai dažnai apgauna ir visos tiesos nepasako – skaidrus smaragdinis vanduo gali maloniai atgaivinti, bet… Ar jis švarus ir tinkamas maudynėms? Tikriausiai tik nedaugelis apie tai pagalvoja nerdami tiesiai į gelmę, tačiau nešvarus vanduo gali būti daugelio susirgimų priežastimi – pavyzdžiui, ausies ar skrandžio uždegimo. O tokiais „malonumais“ savo atostogų, matyt, niekas nenori sugadinti. Ką jau bekalbėti apie savaitgalius prie ežero ar upės – reikia būti atsargiems, nes kartais vasaros metu vanduo juose toli gražu neatitinka kokybės normų. rinkdamiesi populiarias maudynių vietas, pavyzdžiui, sostinės gyventojų mėgstamą Salotės ežero ar pirmąjį Valakupių paplūdimį.
Vasara – poilsio metas. Jau gegužės mėnesį junti ore tvyrantį atostogų laukimą ir būsimų kelionių jaudulį, o aplinkui tik ir girdėti – „O kur šią vasarą vyksi Tu?“. Vieni su gimtaisiais kraštais atsisveikina savaitei ar dviem, kiti susikrauna kuprinę, net neįsigiję bilieto atgal. Tačiau visi tikisi svetur pelnytai pailsėti ir maloniai praleisti laiką.
Deja, sėkmė ne visada mūsų pusėje – net kruopščiai suplanavęs atostogas niekad nežinai, kas gali nutikti. Netikėtai beveik visą Europos erdvę užpildydami pelenų debesimis išsiveržia ugnikalniai, traukinių bėgius užpusto kalnai sniego, kažkur oro uostuose tarp Vokietijos ir Portugalijos pasimeta lagaminas su visais atostogoms skirtais drabužiais.
Siekiant skatinti Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečius aktyviau įsitraukti į visuomeninę veiklą, šie metai ES šalyse paskelbti savanorystės metais. Vakarų Europoje savanoriška veikla užsiima daugiau kaip penktadalis suaugusių asmenų, o Lietuvoje – mažiau nei kas dešimtas suaugęs šalies gyventojas. Iniciatyvinės grupės atlikta apklausa mūsų šalyje parodė, jog daugiau nei pusė apklaustųjų nežino, kur kreiptis norint savanoriauti. Lietuvos Respublikoje savanoriška veikla nekontroliuojama ir ji reglamentuojama tik bendrosiomis Civilinio kodekso nuostatomis, dažniausiai – organizacijos ir savanorio savanoriškos veiklos sutartimi.
Vasario 17 d. (ketvirtadienį) 16 val. „Litexpo“ parodų rūmuose vyksiančioje „Knygų mugėje 2011“ (Laisvės pr. 5, Vilnius), Rašytojų kampe kolektyvinis tinklaraštis Euroblogas.lt organizuoja ketvirtąją neformalią „Euroblogas GYVAI“ diskusiją tema „Ar tapsime savanoriaujančia visuomene?“. Diskusijoje, kurią filmuos ir rodys Lietuvos televizijos antrasis kanalas, dalyvaus nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas, susivienijimo „Kultūros savanoriai“ atstovė Agnė Vasiliauskaitė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas. Diskusijos metu aiškinsimės, kokia yra savanorystės situacija Lietuvoje, ar naudingas būtų jos teisinis reglamentavimas ir ar apskritai savanorystę reikia skatinti.
Jei esi smalsus, žingeidus ir mėgsti netikėtus atradimus, esi teisingoje vietoje. „Euroblogas“ – tai unikalus tinklaraštis jaunimui, kuriame savo mintimis apie Europą dalinasi po visą žemyną išsibarstę jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio šalių. Ines iš Vokietijos, Monica iš JAV, Darius iš Pasvalio ir kiti. Ką jie mano apie europietišką tapatybę ir klimato kaitą, finansų krizę ir kulinarijos tradicijas skirtingose ES šalyse? Kiekvieną savaitę „euroblogeriai“ gliaudys naują temą. Jaunatviškai, nenuobodžiai ir su ugnele.
Mano vardas Giorgi Gardava, bet draugai mane vadina Gio. Esu 29-erių metų gruzinas šiuo metu vis dar ieškantis savęs. Pastaruosius šešerius metus dirbau mano miesto, Zugdidžio, savivaldybėje, tačiau likimo karusėlė, pasisukiojusi tai į vieną tai į kitą pusę, atvedė mane į Vilnių. Šiuo metu savanoriauju pagal EST programą Visų šventųjų parapijos šeimos centre.
