Adam Giles (Flickr) nuotrauka

Smulkusis verslas, darbas sau pačiam… geistinas dalykas? 45% europiečių naujoje Eurobarometro apklausoje (PDF ataskaita) sako „taip“, tačiau atotrūkis tarp norų ir realybės yra didelis – savarankiškai dirba vos 10% Europos Sąjungos gyventojų. Kas kliudo? Kas pririša prie samdinio darbo? Pabandykime žvilgelėti į konrečius duomenis, kurie juo labiau įdomūs, nes šį kartą į Eurobarometro apžvalgą įtraukti ir JAV bei kelių didžiųjų Azijos valstybių duomenys.

Jau minėjau, kad norinčių savarankiškai dirbti europiečių vidurkis yra 45%. Labiausiai šį skaičių į viršų tempia Kipro gyventojai, iš kurių net du trečdaliai bevelytų dirbti sau. Lietuva irgi lenkia ES vidurkį su 49%, tačiau nei viena ES šalis neprilygsta kinų verslumui – Kinijoje 71% apklaustųjų nurodė pageidaują savarankiško verslo. Beje, dar 2007-aisiais mes būtume buvę arčiau Kipro, o ne ES vidurkio – mūsų noras verslauti patiems siekė 58%, tačiau krizė atėmė norą leistis į „avantiūras“.

O kodėl žmonės apskritai norėtų dirbti savarankiškai? Pagrindiniai tokio darbo motyvai: asmeninė nepriklausomybė, saviraiška, įdomesnis darbas, darbo laiko ir vietos pasirinkimas bei potencialiai geresnis uždarbis. Nepageidaujantys taip dirbti nurodo samdinio privalumus – tai reguliarios ir fiksuotos įplaukos, stabilumas, fiksuotos darbo valandos ir socialinės garantijos.

Tačiau netgi tie, kas patys savo verslo nenori pradėti, paprastai apie verslininkus yra itin geros nuomonės, ypač Lietuvoje.

Pavyzdžiui, teigiamas verslininko kaip darbo vietų kūrėjo savybes lietuviai įvertino bene geriausiai – vos procentu nusileisdami suomiams. Verslininkų, kaip naujų produktų ir paslaugų kūrėjų įvaizdis Lietuvoje taip pat gerokai lenkia ES vidurkį. Lietuviai rečiau, nei kiti europiečiai, mano, kad verslininkų tikslas tėra prikimšti savo pinigines ar išnaudoti kitų darbą. Iš visų ES šalių esame mažiausiai tikintys pastaruoju teiginiu.

Tai jei jau verslininko įvaizdis mūsų šalyje yra toks pozityvus, kodėl tik trys procentai apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė maną, kad per penkeris artimiausius metus imsis savo verslo („gal būt“ nurodė 18%)? Atsakymas tikriausiai nesunkiai nuspėjamas: 45% apklaustųjų Lietuvoje nurodė stokoją lėšų savo verslo pradžiai; 31% mano, kad dabar yra blogas laikas imtis tokios veiklos; po 17% nurodė neturį pakankamai įgūdžių ir biją biurokratinių kliūčių. Jei ketvirčiui estų, čekų ar slovakų pradėti savo verslą trukdo idėjų stoka, tai tik devintadalis Lietuvos gyventojų pasiskundė išmonės trūkumu.

Jei norėtumėme išmatuoti realaus verslumo potencialą, turėtume iš norinčių skaičiaus atimti ketinančių skaičių. Lietuvoje šis indeksas yra su minuso ženklu (-23). Tai reiškia, kad asmeninis ir smulkus verslas greitai neaugs. Didžiausią verslumo potencialą tarp tirtų šalių turi Danija (+10), Suomija (+11), Švedija (+21), Norvegija (+3) ir Islandija (+33). Įdomu, kad visos iš vieno regiono…

Išeitų, kad mums trūksta tik pinigų startui. Tai iš dalies patvirtina atsakymas į klausimą „ką darytumėte, jei paveldėtumėte didelę pinigų sumą?“. Pagal atsakymą „pradėčiau verslą“ esame treti po rumunų ir bulgarų. Tai kur tie mūsų turtingi dėdės ir tetos?…

(rpongsaj/flickr nuotrauka)

Žmonės į privatumą internete žiūri atsainiai tol, kol nenuteka svetur jų duomenys (kaip pasitaikė ne vieną kartą) ar kas nors neįsilaužia į jų naudojamų tarnybų paskirtis. Nors aktyviai patys privatumo nuostatų internete netikriname, jei kyla klausimas iš esmės, dauguma norėtume, kad asmeniniai duomenys būtų saugomi kuo trumpiau. Firmos, teikiančios paslaugas internete, atvirkščiai – suinteresuotos kaip galima ilgiau saugoti asmeninę naršymo, pirkinių, lankomumo ir kitą istoriją, nes tai leidžia algoritmams parinkti labiau pritaikytus vartotojui produktus ir paslaugas.

Atsakydama į Europos Komisijos paklausimą dėl asmeninių duomenų panaudojimo, Google yra rašiusi, kad 9 mėnesius saugoma IP informacija ir 18 mėnesių saugoma slapukų informacija reikalinga tam, kad greičiau būtų kraunami paieškos rezultatai, jų turinys pritaikomas pagal tai, ko žmogus ieškojo anksčiau ir pan.

Europos Sąjungoje priimta griežtesnė asmeninių duomenų saugojimo tvarka, nei Jungtinėse Valstijose. Čia duomenys turi būti saugomi trumpiau ir saugyklose pagal juos neturėtų būti identifikuojami individualūs vartotojai.

Praėjusią savaitę EK išsiuntė pakartotinius laiškus JAV paieškos sistemų operatoriams, ragindama priimti su ES suderintą 6 mėnesių asmeninės informacijos saugojimo limitą ir panaikinti iš duomenų bazių IP informaciją, leidžiančią atpažinti vartotojus pagal jų interneto adresus. Google teigia trinanti iš savo duomenų bazių paskutinį IP adreso segmentą (pvz.: vietoje 127.245.0.12 lieka 127.24.0.—), tačiau Europos komisija tvirtina, kad to negana. Sudėjus šią informaciją ir slapukuose saugomus duomenis, esą galima identifikuoti žmones ir praėjus 6 mėnesiams nuo jų apsilankymo svetainėje.

Kadangi firmos griežtesnio privatumo režimo vengia, EK kreipėsi į JAV Federalinę prekybos komisiją (FTC) paaiškinimo, ar vartotojai Europoje gali traukti į teismą JAV bendroves, kurios nepaiso reikalavimo griežtinti interneto tarnybų privatumą. Jei tokia teisė būtų patvirtinta, Europos Sąjungos piliečiai galėtų paduoti į teismą JAV tarnybas dėl apgaulės.

wfabry (Flickr) nuotrauka

Dėmesio visiems, ką domina euras, Europos Sąjungos finansinės perspektyvos, Baltijos šalių santykiai su bendrąja ES valiuta ir kiti euroekonominiai dalykai! Birželio 10 dieną vyks Euroblogo susitikimas, kuriame laukiame svečių: finansų ekspertų Petro Kudaro ir Vilijos Tauraitės (SEB, Euro Team).

Šis susitikimas yra atviras – jame gali dalyvauti tiek Euroblogo autoriai, tiek ir jo skaitytojai, kuriuos domina euro perspektyvos. Jaukioje „Mano guru“ (Vilniaus g. 22) aplinkoje birželio 10 dieną, ketvirtadienį, nuo 18:00 pakalbėsime apie eurą iki šių metų krizės, ES veiksmus sustiprinti Europos valiutą ir galimus ateities scenarijus. Jau dalyvavę Euroblogo vakaruose žino, kad tai yra neformalūs, draugiški pašnekesiai ir idėjų mainai, iš kurių naudos gali turėti kiekvienas dalyvis.

Taigi junkitės pokalbiui! Tiesa, prašytume dalyvių užsiregistruoti el. paštu info@euroblogas.lt arba tiesiog šio įrašo komentaruose.

Suplanavote vasaros poilsį? Koks jis bus šiemet? Kuklus senelių sodyboje ar prabangus po palmėmis? Į šiuos klausimus galite atsakyti tik patys, o štai į klausimą, kaip apskritai atostogauja europiečiai, pabandė atsakyti vasario mėnesį atlikta Eurobarometro apklausa (PDF ataskaita). Joje buvo itin daug klausimų – visų čia niekaip neatpasakosiu, tačiau pasistengsiu parinkti įdomesnes vietas ir pateikti Lietuvos rezultatus kaimynų (latvių ir lenkų) kontekste.

Šiaip jau beveik du trečdaliai ES gyventojų yra linkę bent vieną kartą metuose asmeniniais (poilsio) tikslais iškeliauti į svečią šalį. Skirtumų tarp pernykščio turizmo ir šiųmetinio Eurobarometras neapibrėžė, nes vasario mėnesį daug apklaustųjų dar nieko konkretaus apie savo atostogų planus negalėjo pasakyti. Tačiau iš planuojančių atostogas savoje šalyje ketina jas praleisti 32% – panašiai kaip ankstesniais metais. Tarp planuojančių atostogauti užsienyje netikėtai išryškėjo lietuvių drąsa – kartu su vengrais, latviais, bulgarais ir rumunais mes manome, kad pinigų normaliam poilsiui užsienyje neužteks, bet vis tiek ketiname ten keliauti.

Šiaip jau mes nesame itin dideli keliautojai – apie 65% Lietuvos gyventojų nurodė bent vieną naktį 2009-aisiais praleidę užsienyje privačios atostogų kelionės metu. Tai tiek pat, kiek Lenkijos gyventojų ir 9% daugiau nei Latvijos. Užtat Latvijos gyventojai dažniau atostogauja – 54% nurodė išvykstą atostogų du ir daugiau kartų per metus. Lietuvoje šis skaičius yra 40%, Lenkijoje – 42%.

Nekeliavę po užsienį dažniausiai nurodė finansines kliūtis, tačiau, žinoma, ne visi vienodai. Pajamos visiškai neriboja norvegų ar olandų poilsio svetur, o štai bulgarams ar rumunams jis tebėra didelė prabanga.

Užsienio keliones finansine našta mūsų pietvakarių ar šiaurės kaimynai laiko dažniau, nei Lietuvos gyventojai. 50% apklaustų lenkų ir 49% latvių nurodė vengią kelionių dėl išlaidų. Mes taupome mažiau (44%). Kur kas mažesnė dalis (12% Lietuvoje) atideda keliones į užsienį dėl laiko stokos. Latvijoje ši dalis 2 procentais mažesnė, o Lenkijoje – 3% didesnė.

O jau kas išties nesame, tai namisėdos! Teiginį „nekeliausiu, nes būsiu su šeima/draugais“ Lietuvoje pasirinko vos 4 procentai. Norvegai, pavyzdžiui, dėl šios priežasties nekeliauja net 1 atveju iš penkių. Lenkijos gyventojai dvigubai „sėslesni“ už mus, latviai – pusantro karto.

Kas gi veja Europą atostogauti į užsienį? Įprasti motyvai:

Poilsį, kaip pagrindinę priežastį keliauti nurodė beveik visų šalių respondentai, išskyrus švedus, kurie per atostogas vaikosi šviesą ir šilumą (suprantama) ir latvius, kurie lanko draugus ar gimines. Regis, gyvename šalia, tačiau į svečius mus traukia daug, daug mažiau (15% prieš 38% Latvijoje).

Kelionių būdas iš esmės atitinka ekonominę situaciją ir sąlygas: 60% lietuvių keliauja automobiliais ir motociklais, kai tai daro tik 37% latvių – jie turi Air Baltic, mes neturime nieko. Nacionalinių avialinijų „skylę“ primena ir kelionių lėktuvu statistika: Latvija – 33%, Lietuva – 18%. Nors čia stebina vos 16 Lenkijos procentų. Ar LOT labai brangiai skraidina?..

Kaip kas ketina taupyti kelionėje, jei pinigų pasirodytų besą per mažai? Lietuvos turistai nevalgytų restoranuose (28%) ir bandytų susilaikyti nuo dalies pirkinių (16%). Panašūs ir latvių rezultatai, nors čia mes su kaimynais esame išskirtiniai – didžioji dauguma europiečių nurodė pirmiausiai taupysiantys grožio procedūrų sąskaita.

Jei žiūrėtume ne iš keliautojų perspektyvos, o iš šalių patrauklumo atvykstantiems, tai pirmiausiai turėtume reklamuoti Lietuvos gamtos grožį (32% jį laiko svarbiausiu), po to – kultūrinį ir istorinį paveldą (25%) ir galiausiai pramogas (16%). Nors dažnai tikimės daug lankytojų festivaliuose, muziejuose ar restoranuose, šie motyvai nė iš tolo nesilygina su šalies gamtos grožiu ir jo istorinėmis įdomybėmis.

Keletas įdomesnių skaičių pagal šalis: gamta labiausiai rūpi vokiečiams, tačiau ir mums tai svarbu – esame penkti iš 27 valstybių. Danus labiausiai vilioja istorija, mūsų kaimynus lenkus – santykinai mažai. Mūsų dėmesys praeičiai ir kultūrai atitinka ES vidurkį ir lenkia rodomą latvių ar jau minėtų lenkų. Pramogų labiausiai trokšta airiai, o štai norvegus suvilioti kazino ar vandens parkais kebliau.

Šiaip atostogų įpročius keisti žmonės nėra nusiteikę – 57% europiečių teigia atostogausią ten, kur atostogauja visada, įprastose vietose. Taigi ir mums prisišaukti naujų atvykėlių yra nelengva užduotis. O ir aš pats šiemet atostogausiu ten, kur jau kelis metus atostogauju iš eilės. Net ne užsienyje…