Kiekvienais metais, kai Transparency International paskelbia savo pasaulinės , dalis vyriausybių kiek lengviau atsidūsta (tos, kurių rodiklis pagerėjo), kita dalis apsimeta, kad CPI yra nereikšmingas ir nesvarbus rodiklis.
Prie kurių šiemet mes? Prie truputėlį lengviau atsidususių – esame per patį vidurį su apvaliu penketu (10 yra geriausias galimas vertinimas, 0 – blogiausias). Jei laikysime, kad visos šalys, kurių CPI yra mažesnis už 5 yra labai korumpuotos, tai mes balansuojame ant pačios ribos. „Apačioje“ yra 3/4 pasaulio valstybių, „viršuje“ – lengvai nuspėjamos išsivysčiusios Vakarų šalys, Skandinavija, Japonija, Australija ir pan. Danijos, Naujosios Zelandijos ir Singapūro 9,3 balai iš mūsų pozicijos atrodo kaip kosmosas…
Šiomis dienomis daugelyje Europos šalių vykstantys dirbančiųjų protestai prieš vyriausybių pradedamas „diržo suveržimo“ priemones atrodo kaip dar viena nepasitenkinimo ekonomine politika ir krizės padariniais banga, tačiau labiau įsigilinus į valdžios veiksmų planus kyla klausimas, ar tikrai pasirinktos priemonės yra gerai apgalvotos. Ar socialinių išmokų biudžeto mažinimas ir pensijinio amžiaus nukėlimas, pavyzdžiui, nėra trumpalaikio efekto siekimas ateityje turėsiantis labai skaudžių pasekmių?
Protestuotojų ir streikuotojų šūkiai garsūs ir nirtūs, bet tai nereiškia, kad juose nėra gelmės. Imkime, pavyzdžiui, socialines išmokas. Neseniai . Pagal juos išeitų, kad kas dešimtas Lietuvos gyventojas yra remiamas vien šioje srityje. Ar tiek pašalpų reikia? Ne, nereikia – dalis jas gaunančių tikrai neatitiktų šalpos reikalingumo patikrinimo pagal griežtesnius kriterijus. Tačiau sumažinus paramos vaikų auginimui biudžetą šelpiamųjų skaičius nepakistų, sumažėtų tik gaunamos paramos suma. Tie, kam ji iš tikrųjų reikalinga, labai skaudžiai nukentėtų vien todėl, kad vyriausybė vengia imtis efektyvesnio ir sąžiningesnio administravimo, problemą spręsdama lengviausiomis (tegu ir ne populiariausiomis) priemonėmis.
Lietuvai lemtingai nesiseka su skrydžių bendrovėmis. Nacionalinės oro linijos žlugo, jų pakaitalas – irgi. Pigių skrydžių bendrovės devalvavo sostinės oro uostą iki remonto dirbtuvių lygio, o kai kurios jų, kaip parodė praeitos savaitės įvykiai, nesugeba parskraidinti keleivių iš Europos oro uostų namo. Vos per vieną savaitę apie 200 keleivių iš Lietuvos liko „robinzonauti“ ir oro uostose. Nors lygiai į tokią situaciją pats nesu patekęs, kadaise vietoje Vilniaus iš Kopenhagos nuskridau į Varšuvą. Pernakvojęs geležinkelio stotyje be normalaus poilsio ir su finansiniais nuostoliais para pavėlavęs šiaip taip grįžau namo. Todėl labai užjaučiu visus, kuriuos „Star1“ pametė Airijoje ir Ispanijoje.
Tačiau asmeninė užuojauta – menka paguoda. Kas gali užtikrinti, kad ryt tas pats neatsitiks su kitu skrydžiu? Žmonės taupo kelionėms pas giminaičius ar atostogoms užsienyje ištisus metus ir retai kada turi pakankamai lėšų be streso nusipirkti kitus bilietus ir grįžti namo. Užsienyje įstrigę keleiviai „Delfi“ korespondentams guodėsi turį skolintis pinigų, ieškoti, kas pagelbės sugrįžti…
Šiandien Europa susiduria su vis didėjančiu energijos vartojimu ir galimu jos trūkumu. Auganti priklausomybė nuo energijos importo verčia vis intensyviau mąstyti apie galimybes padidinti produkcijos kiekį ir užtikrinti saugų bei nenutrūkstamą energijos tiekimą vartotojams, todėl nenuostabu, kad J. M. Barroso savo metinėje kalboje apie Europos Sąjungos padėtį įvardijo energetikos sritį kaip vieną svarbiausių veiklos prioritetų, o tuo tarpu bendros ES rinkos sukūrimas yra būdas šiems tikslams pasiekti. “Su energija turime padaryti tą patį, ką padarėme su mobiliaisiais telefonais” – sakė Barroso. Klausimas tik, kokiu būdu ir kaip greitai mes sugebėsime tai padaryti.
Jei esi smalsus, žingeidus ir mėgsti netikėtus atradimus, esi teisingoje vietoje. „Euroblogas“ – tai unikalus tinklaraštis jaunimui, kuriame savo mintimis apie Europą dalinasi po visą žemyną išsibarstę jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio šalių. Ines iš Vokietijos, Monica iš JAV, Darius iš Pasvalio ir kiti. Ką jie mano apie europietišką tapatybę ir klimato kaitą, finansų krizę ir kulinarijos tradicijas skirtingose ES šalyse? Kiekvieną savaitę „euroblogeriai“ gliaudys naują temą. Jaunatviškai, nenuobodžiai ir su ugnele.
Esu Evelina Kvartūnaitė. Tikiu stebuklais, gerais žmonėmis ir geromis pabaigomis. Iš Lietuvos išvažiavau į Daniją mokytis pagal "Erasmus" programą. Aplinkybėms dėkingai susiklosčius, ten ir baigiau universitetą. Pastaruosius kelerius metus mokausi atrasti vis naujus stebuklus Amsterdame, net jei kartais pašėlusiai pasiilgstu Lietuvos
