Neabejingi klimato kaitos problemai ir mėgstantys rašyti suskubkite – dar turite savaitę laiko dalyvauti konkurse, kuriame galite laimėti kelionę į Kankuną (Meksika).
Spalio 4 d. Europos žurnalistikos centras pradėjo Europos Komisijos remiamą .
Geriausiems autoriams bus išdalinta 18 prizų, iš kurių – 15 bilietų į Meksikos miestą Kankuną, kur laimėtojai 2010 m. gruodžio 5–10 dienomis galės dalyvauti COP16 konferencijoje. Pati konferencija vyks nuo lapkričio 29 d. iki gruodžio 10 d.
Dalyvauti kviečiami žurnalistai, studentai ir blogeriai. Norint dalyvauti konkurse dėl kelionės į Kankuną, reikia iki 2010 m. lapkričio 1 d. užsiregistruoti ir pateikti vieną blogo įrašą. Visa info .
Užsukus į degalinę ir šiek tiek papildžius transporto priemonės skrandį, piniginė kaip mat paplonėja ir likusią savaitę atidarant ją, su priekaištu žvelgia tiesiai į akis. Ko gero, tai yra daugeliui pažįstama situacija. Šiandien vidutiniškai vienas litras populiariausio A95 benzino kainuoja 4 litus ir 12 centų. Atrodo daug, tačiau net 19-oje Europos Sąjungos šalių šio kuro kaina yra didesnė ir tik 8 šalyse kuras yra pigesnis. Kaip bepažiūrėsi, regis, gyvenam visai neblogai ir kuras nėra brangiausias Europoje,ir BVP kyla, ir vasara šilta pasitaikė, tik .
Kadangi šiuo metu automobiliai sunaudoja 61,2 proc. išgaunamų naftos produktų, reikia pradėti galvoti apie kitokias transporto priemonių pasotinimo galimybes. Apie ekologišką ir pigesnį transportą jau kalbama ilgą laiką, ir ne tik kalbama, bet jau ir šis tas daroma. Geriausia šių dienų alternatyva vidaus degimo varikliui – elektros variklis. Elektriniu varikliu varomas automobilis neteršia gamtos, jo eksploatacija yra pigesnė ir taip vienu žingsiu priartėjame prie kitokio gyvenimo būdo propagavimo.
O ką? Rimtai! Skaitau štai anadien, kad . Manote koks nors politinis susitarimas ar net aukščiausiojo lygio ES vadovų sprendimai galėtų per porą metų 30 procentų sumažinti pavojingų anglies junginių išmetimą į atmosferą? Pakeliui prisiminiau ir „Verslo klasėje“ skaitytus Aurelijaus Katkevičiaus žodžius: „… Kaip laisvalaikio užsiėmimas populiarėja dekupažas ir važinėjimasis dviračiais, o ne naujų automobilių išperkamoji nuoma kas pusmetį ar perlų kolekcionavimas…“ Ar pasiteisins viltis, kad krizė mus pamokys būti apdairesnius, taupesnius, bet kartu ir nuoširdesnius?
Bus matyti – iki šiol buvusios krizės baigdavosi naujų burbulų pūtimu. Beskaitydamas Niallo Fergusono Pasaulio finansų istoriją („The Ascent of Money“) radau tai kiekviename skyriuje – nuo Venecijos pirklių laikų iki brolių Lehmannų imperijos griuvimo.
Tačiau jei krizės nekeičia rinkos institucijų principų ir nestabdo principinio kapitalistinio smagračio, tai paprastų žmonių galvose, manau, pėdsaką jos palieka. Tegu ir ne fiskalinės atsakomybės pavidalu.
Ši pastaroji krizė man kol kas buvo skaudžiausia. Gal amžius artėja prie „jautraus“, o gal tiesiog daugiau apie tai domėjausi. Nors iš tiesų tai akys iš baimės plečiasi ne dėl šiandienos, o dėl minčių, kad po kokių 20-ies metų būsiu nepalyginti labiau pažeidžiamas tokių ekonominių svyravimų ir turėsiu kur kas mažiau energijos juos kompensuoti. Tokiais atvejais santykinai užtikrinta „skandinaviška“ senatvė atrodo tikrasis „rojaus Žemėje“ apibrėžimas. Kur mums iki jo…
Ak, bet ketinau rašyti apie gera!
Šiandien rašiau punktus, kuriuos galima būtų laikyti kompensacija krizės metu:
Atradau galįs dirbti tris kartus daugiau, nei anksčiau. Gal įsibėgėję taip „arti“ paskui ir BVP kilstelėsime? Sunku, bet galima įprasti.
Skanėstas yra ne tai, ką ryji kasdien neskaičiuodamas (nors tai ir būtų laikoma delikatesu), o tai ką sau leidi tik kartą per savaitę.
Vilnius yra smarkokai kalvotas miestas – antraip sutaupyčiau daugiau kaip 100 litų už transportą. Užtat žmonės troleibusuose dabar nebe tokie pikti, kaip būdavo prieš 10 ar 20 metų. Ir (gal) šiek tiek mažiau šneka telefonu.
Internetas gali pakeisti daug pramogų ir sutaupyti daug išlaidų. „Monitorius – vienintelis draugas“ nėra gerai, bet gerai bent tai, kad gali šviestis, bendrauti ir kurti tuo pačiu įrankiu. Kažkas minėjo, kad krizės metas – pats geriausias laikas mokytis naujų dalykų. Ir nuo depresijos mintis gena, ir ateičiai kapitalą krauna.
Tapau visiškai atsparus daiktų blizgesiui. Ir anksčiau niekam smarkiai žaislų nepavydėjau, bet dabar tai patikimumas ir funkcionalumas – tikrai svarbiausi kriterijai.
Mano šlamštas – kito džiaugsmas. Ir atvirkščiai. Nenauji daiktai irgi geri, jei praverčia. Dažnai ir pradžiugina. Yra toks dalykas, kaip „žmogiškasis antrinis panaudojimas“. Geriausiai tinka knygoms, bet galima mainytis ir kitais daiktais.
Vingio parkas yra iškart už namų slenksčio. 30 metų čia gyvenu, o ne taip seniai pastebėjau…
Esu tikras, kad ir jums krizė ne vien nuoskaudas ir nerimą atnešė. Gal, sekdami ta pačia dvasia, imsite ir pasidalinsite kuo praturtėjote?
Kopenhagoje įvyko klimato kaitos konferencija . Jungtinių Tautų narės susirinko ir apsvarstė, kaip reiktų gyventi po 2012, kad kuo mažiau kenktume savo aplinkai. Priimta daug įsipareigojimų ir nutarimų. Štai Lietuva, kartu su visa ES, savo išmetamų dujų kiekį sumažinti bent 20%.
Globalūs veiksmai ir susitarimai, žinoma, yra puiku, bet kaip sako think global, act local. štai keli įdomūs dalykai, įvykę pačioje Kopenhagoje, konferencijos metu:
Jei esi smalsus, žingeidus ir mėgsti netikėtus atradimus, esi teisingoje vietoje. „Euroblogas“ – tai unikalus tinklaraštis jaunimui, kuriame savo mintimis apie Europą dalinasi po visą žemyną išsibarstę jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio šalių. Ines iš Vokietijos, Monica iš JAV, Darius iš Pasvalio ir kiti. Ką jie mano apie europietišką tapatybę ir klimato kaitą, finansų krizę ir kulinarijos tradicijas skirtingose ES šalyse? Kiekvieną savaitę „euroblogeriai“ gliaudys naują temą. Jaunatviškai, nenuobodžiai ir su ugnele.
Esu Evelina Kvartūnaitė. Tikiu stebuklais, gerais žmonėmis ir geromis pabaigomis. Iš Lietuvos išvažiavau į Daniją mokytis pagal "Erasmus" programą. Aplinkybėms dėkingai susiklosčius, ten ir baigiau universitetą. Pastaruosius kelerius metus mokausi atrasti vis naujus stebuklus Amsterdame, net jei kartais pašėlusiai pasiilgstu Lietuvos
