Pavyzdžiai visiems Europos miestams – Žaliosios Europos sostinės

David Cornwell (Flickr) nuotrauka

David Cornwell (Flickr) nuotrauka

Žaliuojantys plotai dideliuose ir gausiai apgyvendintuose miestuose – vaizdas, kurį galima išvysti ne taip jau dažnai. O gaila – urbanizuotose vietovėse jie svarbūs ne tik todėl, kad džiugintų praeivių akis, bet ir tam, kad mažintų miesto užterštumą bei suteiktų gyventojams galimybę sportuoti gryname ore. Be to, žaliosios miesto erdvės reikalingos miestiečiams ir tam, kad šie po darbų radę laisvą minutę galėtų pailsėti ir pabėgti nuo kartais taip varginančio miesto triukšmo…

Net 80 % europiečių gyvena miesteliuose bei miestuose, todėl žalios erdvės juose – būtinybė. Tam, kad tokių plotų gausiai urbanizuotose vietovėse būtų kuo daugiau, nuo 2010 m. Europos Komisijos iniciatyva renkama Žalioji Europos sostinė. Galbūt teko lankytis Stokholme, Hamburge, Nante ar Ispanijoje įsikūrusiame Vitorijoje – Gasteise? Jei ne, kraukitės kuprinę atostogoms ir ieškokite lėktuvo bilieto būtent šiomis kryptimis – šie miestai iškovojo 2010 – 2013 m. Žaliųjų Europos sostinių titulus.

Skaityti daugiau...

Šiukšlės ir rūšiavimas – ar verta stengtis?

Chio Restelli

Chio Restelli (Flickr) nuotrauka

Plastmasiniai buteliai – į vieną dėžę, stiklainėlis nuo medaus – į kitą, nebereikalingi popieriai – į trečią. Prisipažinsiu, skirtingos dėželės skirtingoms šiukšlėms sunkiai telpa spintelėje po kriaukle. Kaskart, keliaudama su keliais maišais šiukšlių spalvotų konteinerių link (visa laimė, kad jie nėra toli nuo namų), viliuosi, kad  nors kiek prisidedu prie aplinkos išsaugojimo. Nesitikiu pasiekti lygio, kai per metus pripildysiu tik vieną šiukšlių dėžę, bet nuo kažko pradėti juk reikia…

Pasaulis į šią problemą bando pažvelgti netradiciškai: kuria šiukšlių viešbučius ar ant sąvartyno stato parkus. Tačiau nemažai šalių imasi realią naudą nešančių veiksmų. Pavyzdžiui, Italija, daugiausiai Pietų Europoje sunaudojanti plastikinių maišelių, nuo šių metų prekybininkams juos apskritai uždraudė pardavinėti. Airijoje 2002 metais maišeliams buvo pritaikyta keliolikos euro centų rinkliava, per savaitę jų naudojimą sumažinusi 90 proc.

Skaityti daugiau...

Genetiškai modifikuotas maistas: tai pamaitins ar numarins?

„Apelkiwi“? Iliustracija iš „Kit Seng's world“ tinklaraščio.

Žmonės labai įvairiai supranta ir vertina genetiškai modifikuotus organizmus (toliau GMO). Vieniems tai eilinis „E“, kitiems – žmogaus rankomis sukurtas išsigimėlis, galintis jį suvalgiusį paversti kukurūzu ar gyva bulve. Retas kuris skiria pakankamai laiko pasidomėti šią biotechnologijų sritimi giliau. O vertėtų. Mat politikai, neturėdami pakankamai svarių tyrimų, rodančių viena kryptimi ar kita, dažniausiai yra linkę „pasitarti su visuomene“. Kaip mes jiems patarsime, jei patys mažai težinome?

Neseniai buvo gera proga sužinoti apie GMO problemas ir perspektyvas tiesiogiai. „Euroblogas gyvai“ į diskusiją apie GMO pakvietė Seimo narį, dr. Gediminą Navaitį ir Vytauto Didžiojo universiteto gamtos mokslų fakulteto dekaną, profesorių dr. Algimantą Paulauską. Na, ir, žinoma, visus, norinčius tos diskusijos pasiklausyti.

Skaityti daugiau...

Ar pažabosime vėją?

Šaltinis: Washington State Department of National Resources

Šaltinis: Washington State Department of National Resources

Neseniai spaudoje pasirodė prognozės, jog iki 2030 metų net penktadalis visos žmonijai reikalingos elektros energijos galės būti pagaminta pasitelkus vėjo energiją. Šis skaičius atrodo dar įspūdingiau, žinant, kad didžioji šios energijos dalis bus pagaminta vadinamosiose išsivysčiusiose šalyse, o tai reiškia, jog pasitelkusios vien tik vėją savo ūkius jos bus pajėgios aprūpinti milžiniškais energijos kiekiais, kai kuriose iš jų net patenkinančiais beveik visą elektros energijos poreikį. Lietuvos Vyriausybė, atrodo, užburta atominės energetikos idėjos, galėtų kiek atidžiau apsvarstyti vėjo įdarbinimo galimybes.

Skaityti daugiau...

Kas yra Euroblogas?

Jei esi smalsus, žingeidus ir mėgsti netikėtus atradimus, esi teisingoje vietoje. „Euroblogas“ – tai unikalus tinklaraštis jaunimui, kuriame savo mintimis apie Europą dalinasi po visą žemyną išsibarstę jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio šalių. Ines iš Vokietijos, Monica iš JAV, Darius iš Pasvalio ir kiti. Ką jie mano apie europietišką tapatybę ir klimato kaitą, finansų krizę ir kulinarijos tradicijas skirtingose ES šalyse? Kiekvieną savaitę „euroblogeriai“ gliaudys naują temą. Jaunatviškai, nenuobodžiai ir su ugnele.

Autoriai

Monica yra Bolonijos universiteto magistrantė, šiuo metu pagal ERASMUS programą studijuojanti Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Prieš tai ji studijavo Rodo salos dizaino mokykloje, vėliau iškeliavo į Lenkiją imtis nepriklausomo tyrimo pagal JAV Fulbright stipendiją. Dabar Monica gilinasi į Lenkijos ir Rusijos santykius regioninio energetinio saugumo srityje.

Studentams ir moksleiviams

Projekto partneris

 

You need to log in to vote

The blog owner requires users to be logged in to be able to vote for this post.

Alternatively, if you do not have an account yet you can create one here.

Powered by Vote It Up