Insidestory (Flickr) nuotrauka

O ką? Rimtai! Skaitau štai anadien, kad ekonominis nuosmukis Europos Sąjungoje užderėjo gaivesniu oru ir mažesne aplinkos tarša. Manote koks nors politinis susitarimas ar net aukščiausiojo lygio ES vadovų sprendimai galėtų per porą metų 30 procentų sumažinti pavojingų anglies junginių išmetimą į atmosferą? Pakeliui prisiminiau ir „Verslo klasėje“ skaitytus Aurelijaus Katkevičiaus žodžius: „… Kaip laisvalaikio užsiėmimas populiarėja dekupažas ir važinėjimasis dviračiais, o ne naujų automobilių išperkamoji nuoma kas pusmetį ar perlų kolekcionavimas…“ Ar pasiteisins viltis, kad krizė mus pamokys būti apdairesnius, taupesnius, bet kartu ir nuoširdesnius?

Bus matyti – iki šiol buvusios krizės baigdavosi naujų burbulų pūtimu. Beskaitydamas Niallo Fergusono Pasaulio finansų istoriją („The Ascent of Money“) radau tai kiekviename skyriuje – nuo Venecijos pirklių laikų iki brolių Lehmannų imperijos griuvimo.

Tačiau jei krizės nekeičia rinkos institucijų principų ir nestabdo principinio kapitalistinio smagračio, tai paprastų žmonių galvose, manau, pėdsaką jos palieka. Tegu ir ne fiskalinės atsakomybės pavidalu.

Ši pastaroji krizė man kol kas buvo skaudžiausia. Gal amžius artėja prie „jautraus“, o gal tiesiog daugiau apie tai domėjausi. Nors iš tiesų tai akys iš baimės plečiasi ne dėl šiandienos, o dėl minčių, kad po kokių 20-ies metų būsiu nepalyginti labiau pažeidžiamas tokių ekonominių svyravimų ir turėsiu kur kas mažiau energijos juos kompensuoti. Tokiais atvejais santykinai užtikrinta „skandinaviška“ senatvė atrodo tikrasis „rojaus Žemėje“ apibrėžimas. Kur mums iki jo…

Ak, bet ketinau rašyti apie gera!

Šiandien rašiau punktus, kuriuos galima būtų laikyti kompensacija krizės metu:

• Atradau galįs dirbti tris kartus daugiau, nei anksčiau. Gal įsibėgėję taip „arti“ paskui ir BVP kilstelėsime? Sunku, bet galima įprasti.
• Skanėstas yra ne tai, ką ryji kasdien neskaičiuodamas (nors tai ir būtų laikoma delikatesu), o tai ką sau leidi tik kartą per savaitę.
• Vilnius yra smarkokai kalvotas miestas – antraip sutaupyčiau daugiau kaip 100 litų už transportą. Užtat žmonės troleibusuose dabar nebe tokie pikti, kaip būdavo prieš 10 ar 20 metų. Ir (gal) šiek tiek mažiau šneka telefonu.
• Internetas gali pakeisti daug pramogų ir sutaupyti daug išlaidų. „Monitorius – vienintelis draugas“ nėra gerai, bet gerai bent tai, kad gali šviestis, bendrauti ir kurti tuo pačiu įrankiu. Kažkas minėjo, kad krizės metas – pats geriausias laikas mokytis naujų dalykų. Ir nuo depresijos mintis gena, ir ateičiai kapitalą krauna.
• Tapau visiškai atsparus daiktų blizgesiui. Ir anksčiau niekam smarkiai žaislų nepavydėjau, bet dabar tai patikimumas ir funkcionalumas – tikrai svarbiausi kriterijai.
• Mano šlamštas – kito džiaugsmas. Ir atvirkščiai. Nenauji daiktai irgi geri, jei praverčia. Dažnai ir pradžiugina. Yra toks dalykas, kaip „žmogiškasis antrinis panaudojimas“. Geriausiai tinka knygoms, bet galima mainytis ir kitais daiktais.
• Vingio parkas yra iškart už namų slenksčio. 30 metų čia gyvenu, o ne taip seniai pastebėjau…

Esu tikras, kad ir jums krizė ne vien nuoskaudas ir nerimą atnešė. Gal, sekdami ta pačia dvasia, imsite ir pasidalinsite kuo praturtėjote?

Kopenhagoje įvyko klimato kaitos konferencija COP15. Jungtinių Tautų narės susirinko ir apsvarstė, kaip reiktų gyventi po 2012, kad kuo mažiau kenktume savo aplinkai. Priimta daug įsipareigojimų ir nutarimų. Štai Lietuva, kartu su visa ES, nusprendė savo išmetamų dujų kiekį sumažinti bent 20%.

Globalūs veiksmai ir susitarimai, žinoma, yra puiku, bet kaip sako think global, act local. štai keli įdomūs dalykai, įvykę pačioje Kopenhagoje, konferencijos metu:

Daugiau…

Jau kelias dienas kolegoms zirziau, jog labai norėčiau dviejų dalykų (išskyrus didesnę algą, žinoma). Mano skrandis jau kurį laiką šaukte šaukiasi silkės su bulvėmis ir… čeburekų. Tiesa, pastarųjų poreikį šiaip ne taip nuslopinau, bet nerimastingas silkės šauksmas vis aidi galvoje.

Ką gi, šiandien uždaręs savo kabineto duris patraukiau lyg prekybos centro. Mėgstu juos didelius, todėl paėjau iki tikros apsipirkimo Mekos miesto centre. Šiaip jau aš įnoringas pirkėjas. Todėl po gerų 15 minučių žuvies skyriuje išsirinkau dūmo skonio silkutės, jau buvau ją bededąs į krepšį, kai mano akis užkliuvo už pragaištingos kombinacijos E621.

Tai jau galutinai pakirto mano silkės išsiilgusį kūną. “Ką gi”, – pamaniau aš “būna ir blogiau”. Pasirodo – nė velnio! Peržiūrėjęs 19 skirtingų silkių pakuočių neradau nė vienos be maisto priedo E621. Va čia ir užkibau it koks kilbukas ant musės lervos. Laiko turėjau, todėl nukulniavau į greta esantį DIDELĮ prekybos centrą, kuriame apžiūrėjęs VISAS fasuotas silkes taip ir neradau nė vienos be fatališkojo E621. O kas man jaunam? Sėdau į troleibusą ir nuvažiavau į kitą miesto pusę. Trečias prekybos tinklas, trečias didžiulis prekybos centras ir trečia nesėkmė.

Jei dabar sėdite ir juokiatės sau į rankovę po žandu kramtydami silkę su burokėliais ir manote, kad man jau visai šratai pasisuko, siūlaus paskaityti šią citatą:

Glutamo rūgšties natrio druska, natūrali amino rūgštis (baltymų sudėtinė dalis). Pramoniniu būdu gaunama iš melasos bakterinės fermentacijos metu. Taip pat gaunama iš daržovių baltymų, pvz. glitimo ar sojų baltymų. Glutamo rūgšties ir glutamatų yra visuose baltymuose. Laisvų glutamatų didelėmis koncentracijomis yra bręstančiame sūryje, piene, pomidoruose ir sardinėse. Manoma, kad provokuoja žemo spaudimo glaukomos formą.
Gali kilti arba paūmėti šios ligos:alergija, astma, migrena, vėžiniai susirgimai, smegenų pakitimai, nutukimas. (pagal sveikasvaikas.lt)

Maunate ant šakutės bulvę su krapais ir grūmojate, jog E621 tai gyvulinės kilmės maisto priedas? Vėžiniai susirgimai – ačiū, ne. geriau jau aš čebureką valgysiu.

Štai čia man ir kilo klausimas, kokiu būdu mus turėtų pasiekti informacija apie maiste esančius priedus? Pats informaciją apie priedų keliamus pavojus vargais negalais išsigooglinau, tačiau ką daryti prekybos centre susidūrus su gausybe raidžių ir skaičių kombinacijų? Tačiau, gamintojai taip pat nesnaudžia – vis daugiau tokių šifruočių keičiamos originaliais medžiagų pavadinimais, pavyzdžiui, polioksietileno sorbitano mono-lauratas arba stearilo tartratas.

Kas kontroliuoja gamintojų gudrybes ir ar tikrai dabar esantis produktų ženklinimas nėra tobulintinas? Ką daryti, jog šiandien pietums valgyta silkė ryt tavęs nepaguldytų po velėna?

Kasmet, rugsėjo gale, visoje Europoje vyksta renginiai, skirti priminti miesto gyventojams: ej, judėti galima ne tik nuosavu automobiliu! Tai vadinama Europos judrioji savaitė.

Nuolat susiduriu su atvejais, kada žmonės iš mano aplinkos automobiliu naudojasi visiškai be galvos: pritrūkę kiaušinių iki parduotuvės važiuoja, iki sporto klubo (kuriame paskui mina „dviratį“!!!) važiuoja, į paskaitas irgi važiuoja tik automobiliu. Nesvarbu, kad pėškom/dviračiu tai užtruktų ne ką ilgiau (juk reikia rasti, kur prisiparkuoti, kartais tenka važiuoti aplink ir pan). O dėl kokių nors techninių nesklandumų priversti pasivažinėti viešuoju transportu įspūdžius pasakoja bent pusdienį (apie gražias studentes ir girtus benamius). Manau būtent tokiems žmonėms ir yra skirta tokia diena. Jiems reikia pamatyti, kad važiuoti dviračiu iki darbo yra įmanoma – ir net visai greita, smagu, ryte prabudina…ir, na, juk kiekvienam savi pliusai, kurių nepabandęs nesužinosi!

Daugiau…