Vis ilgiau gyvenantys žmonės ir mažėjantis gimstamumas Europoje paskatino diskusijas apie tai, kada turėtume baigti darbingą gyvenimo tarpsnį ir išeiti į pensiją. Dalis Europos Sąjungos šalių jau priėmė tokias reformas, kitose, tarp jų ir Lietuvoje, jos karštai svarstomos. Norime išgirsti Jūsų nuomonę – ar manote, kad pensijinis amžius turėtų būti ilginamas?

Nuomonę „už“ palaiko Socialinių reikalų ir darbo viceministras Audrius Bitinas. Jo manymu, pensinio amžiaus ilginimas, kaip viena iš priemonių, gali padėti išvengti nemalonių socialinių pasekmių, pavyzdžiui, išmokų mažinimo.  Prieštarauja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva. Jos teigimu, šia reforma būtų padedama tik „Sodrai“, bet ne gyventojams, o finansiniai reformos lūkesčiai gali ir nepasiteisinti.

O kurią pusę palaikote Jūs?

Už 0%
100% Prieš

Audrius Bitinas

Socialinių reikalų ir darbo ministerijos viceministras

Praktiškai visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse vienaip ar kitaip siekiama spręsti demografinio spaudimo keliamas problemas pensijų sistemoms. Žinoma, problema yra ne tai, kad ilgėja gyvenimo trukmė, bet tai, kad pagal ją į pensiją išeinama per anksti, kad būtų išsaugotas ankstesnių kartų pensijų lygis. Tad manoma, kad pirmas pensijų sistemų reformų žingsnis y.. Plačiau

Audrius Bitinas

Socialinių reikalų ir darbo ministerijos viceministras

Praktiškai visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse vienaip ar kitaip siekiama spręsti demografinio spaudimo keliamas problemas pensijų sistemoms. Žinoma, problema yra ne tai, kad ilgėja gyvenimo trukmė, bet tai, kad pagal ją į pensiją išeinama per anksti, kad būtų išsaugotas ankstesnių kartų pensijų lygis. Tad manoma, kad pirmas pensijų sistemų reformų žingsnis yra būtent pensinio amžiaus ilginimas. Ne vien Lietuva, bet ir kitos valstybės narės imasi priemonių, siekdamos, kad pensijų sistemos lanksčiau reaguotų į demografinę situaciją. Tai daro ne tik senosios ES valstybės narės, bet ir mūsų kaimynės - Estija yra jau apsisprendusi taip pat pailginti pensinį amžių iki 65 metų tiek vyrams, tiek moterims, o Latvijoje apie tai taip pat diskutuojama. Daugumoje ES šalių yra siūloma arba jau ir nuspręsta pereiti prie ilgesnio darbingo amžiaus nustatymo, tai yra palaipsniui atidėti pensinio amžiaus pradžią. Kalbant apie pensinio amžiaus vėlinimą, taip pat reikia atsižvelgti ne į vidutinę gyvenimo trukmę, o kiek žmogus vidutiniškai gyvena po pensinio amžiaus sukakimo - 2009 m. Lietuvoje vidutinė tikėtina žmonių, sulaukusių 65 metų amžiaus, tolesnio gyvenimo trukmė buvo: vyrų 13,38 metų, moterų - 18,25 metų. Ši palaipsnė pensijų sistemos reforma, kurios vienas iš elementų yra pensinio amžiaus ilginimas, padės išvengti tokių situacijų, kai krizės periodu dėl didžiulio deficito tenka apkarpyti išmokas.

Kaetana Leontjeva

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Manau, kad nereikia didinti pensinio amžiaus Lietuvoje, nes jis prilygtų „Sodros“ tarifų didinimui, tik būtų užslėptas: vietoje tiesioginio tarifo didinimo būtų didinama suma, kurią per savo darbingą gyvenimo laikotarpį žmogus sumoka „Sodrai“. Siūlydami didinti pensinį amžių, valdžios atstovai siekia sumažinti dalį „Sodros“ įsipareigojimų – tokiu būdu yra ge.. Plačiau

Kaetana Leontjeva

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Manau, kad nereikia didinti pensinio amžiaus Lietuvoje, nes jis prilygtų „Sodros“ tarifų didinimui, tik būtų užslėptas: vietoje tiesioginio tarifo didinimo būtų didinama suma, kurią per savo darbingą gyvenimo laikotarpį žmogus sumoka „Sodrai“. Siūlydami didinti pensinį amžių, valdžios atstovai siekia sumažinti dalį „Sodros“ įsipareigojimų – tokiu būdu yra gelbėjama „Sodros“ sistema kaip tokia, o ne žmogus. Be to, didinant pensinį amžių gali nepavykti pasiekti laukiamo finansinio poveikio: žmonės vis tiek galės anksčiau išeiti į pensiją ir gauti išankstines senatvės arba netekto darbingumo pensijas. Kaip rodo užsienio šalių patirtis, taip ir nutinka, kai pensinis amžius būna per aukštas – žmonės naudojasi legaliais ir pusiau legaliais būdais į pensiją išeiti anksčiau. Alternatyva šiam sprendimui būtų daniško modelio įdiegimas – kai visiems žmonėms užtikrinama minimali pensija iš biudžeto, prie kurios jie patys prisiduria turėdami daug didesnę galimybę taupyti ir taip didinti savo pensiją. Tačiau geriausias sprendimas būtų laipsniškas išėjimas iš „Sodros“ sistemos, leidžiant žmonėms savarankiškai susitaupyti senatvei ir naudotis kitais būdais (šeimos, bendruomenių pagalba ir pan.).