Tęsdami Euroblogas GYVAI diskusijoje pradėtą temą apie genetiškai modifikuotus produktus, kviečiame išsakyti savo nuomonę klausimu, ar maisto produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), vartoti yra saugu.

Pastarąjį teiginį argumentuotai patvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) priklausančio Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Molekulinės biologijos ir genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyriaus vedėjas Vaclovas Jurgelevičius. Vadovaudamasi Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, VMVT vykdo importuojamų ir rinkoje esančių maisto produktų, jų papildų ir pašarų kontrolę dėl GMO. VMVT atsakinga, kad Lietuvos rinkoje būtų prekiaujama tik ES įteisintais, saugiais maisto produktais. Kitą pusę atstovauja ekonomistė, darnaus vystymosi ekspertė ir viena iš portalo, propaguojančio ekologinę žemdirbystę, švarią gamybą, darnią architektūrą, alternatyvią energetiką ir socialiai atsakingą verslą,  GYVA.LT įkūrėjų Indrė Kleinaitė.

Kviečiame ir Jus pareikšti savo nuomonę – ar saugu vartoti maisto produktus, kurių sudėtyje yra GMO?

Už 23%
77% Prieš

Vaclovas Jurgelevičius

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Molekulinės biologijos ir genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyriaus vedėjas

Genetiškai modifikuotų produktų prekybos bei ženklinimo taisyklės, kurias nustatė ES, laikomos vienos griežčiausių pasaulyje. Jos reikalauja maisto prekių ar pašarų etiketėse žymėti genetiškai modifikuotas sudedamąsias dalis, jeigu jų yra daugiau nei 0,9 %. ES tiriama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, stebima, kaip žmogaus organizmas pasisavina t.. Plačiau

Vaclovas Jurgelevičius

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Molekulinės biologijos ir genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyriaus vedėjas

Genetiškai modifikuotų produktų prekybos bei ženklinimo taisyklės, kurias nustatė ES, laikomos vienos griežčiausių pasaulyje. Jos reikalauja maisto prekių ar pašarų etiketėse žymėti genetiškai modifikuotas sudedamąsias dalis, jeigu jų yra daugiau nei 0,9 %. ES tiriama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, stebima, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą, nagrinėjami kiti veiksniai. Tyrimai atliekami ir vertinant genetiškai modifikuotų produktų poveikį gamtai, ją supančiai aplinkai. Praeina ne vieneri metai, kol ekspertai įsitikina, jog šie produktai nekenkia aplinkai ir yra saugūs žmonėms. Mėginiai dėl GMO tiriami keliais etapais – pirmiausiai tiriama, ar iš viso yra GMO, toliau atliekami GMO kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai. Kokybinio tyrimo metu nustatoma, kokia (ar kokios) genetinė modifikacija yra tiriamame produkte, o kiekybiniu tyrimu nustatomas GMO kiekis procentais. Kiekybiniai GMO produktų tyrimai atliekami naudojant polimerazinės grandininės reakcijos (PGR) technologiją. Produktai susmulkinami iki miltų pavidalo, užpilami specialiu tirpalu, kurio fermentai suardo augalinę ląstelę ir išlaisvina branduolyje esančią DNR. DNR filtrų pagalba išgryninama, ištirpinama ir toliau tiriama polimerazinės grandininės reakcijos pagalba. Laboratorijoje tiriami kukurūzų, rapsų, ryžių, linų, bulvių, medvilnės ir kt.augalų produktai, kūdikių maistas, kurio sudėtyje yra sojos, sojų miltai, sojų baltymų izoliatas, sojų baltymų koncentratas, sojos konservai, sojos sūris (Tofu), sojų tekstūratas, sojų pupelės, maisto papildai, į kurių sudėtį įeina sojų pupelės, kukurūzai spragėsiams, miltiniai konditerijos gaminiai, maistiniai rapsai, kukurūzų traškučiai, vafliai, šokolado plytelės, bulvių produktai (sausa bulvių košė), bulvių traškučiai, šaldytos bulvės, ryžiai ir jų gaminai. VMVT vykdo importuojamų ir rinkoje esančių genetiškai modifikuotų maisto produktų saugos kontrolę. Iš trečiųjų šalių įvežami sojų, kukurūzų, rapsų, ryžių produktai visais atvejais tikrinami dėl genetiškai modifikuotų organizmų, nežiūrint į tai, ar produktų ženklinimo etiketėse nurodyti GMO ar ne. VMVT maisto inspektoriai tikrina ne tik žaliavinę produkciją (sojų aliejų, margariną), kurie yra pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų ir realizuojami mūsų šalies parduotuvėse, bet ir minėtų produktų atsekamumą. Tikrinama, ar įmonės, naudodamos gamyboje genetiškai modifikuotas žaliavas, teisingai ženklina savo pagamintą produktą, t.y. ar informuojamas vartotojas, kad produkto sudėtyje yra komponentų, pagamintų iš GMO. Pavyzdžiui, jeigu konditerijos, kulinarijos gaminių gamyboje naudojamas aliejus ar margarinas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų žaliavų, minėtų gaminių ženklinimo etiketėse turi būti nurodyta, kad „produktas pagamintas iš genetiškai modifikuoto organizmo (produkto pavadinimas)“ arba „produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuoto organizmo (pavadinimas)“. Tyrimų metodai yra patikimi, nes laboratorija turi tarptautinį akreditavimą ir dirba pagal ES patvirtintas metodikas, naudojant šiuolaikinę techniką. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), neformuoja visuomenės požiūrio į genetiškai modifikuotus organizmus. Vadovaudamasi Europos Sąjungos (ES) ir nacionaliniais teisės aktais, VMVT vykdo importuojamų ir rinkoje esančių maisto produktų, jų papildų ir pašarų kontrolę dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). VMVT atsakinga, kad Lietuvos rinkoje būtų prekiaujama tik ES įteisintais, saugiais maisto produktais.

Indrė Kleinaitė

Darnaus vystymosi ekspertė, viena iš portalo GYVA.LT įkūrėjų

GMO tema yra aktuali įvairiais aspektais: ekonominiu, socialiniu, ekologiniu ir etiniu. „GMO“ ar „ne-GMO“ yra vienas iš didžiujų pasaulio debatų, lemiančių tai, kas taip svarbu visiems – kokį maistą mes valgome. GYVA.LT šiuo klausimu turi aiškią poziciją: „GMO? Tik ne mano virtuvėje!”. Mes už švarų, ekologišką maistą, ir GMO stovi skersai kelio ekologinės žemdi.. Plačiau

Indrė Kleinaitė

Darnaus vystymosi ekspertė, viena iš portalo GYVA.LT įkūrėjų

GMO tema yra aktuali įvairiais aspektais: ekonominiu, socialiniu, ekologiniu ir etiniu. „GMO“ ar „ne-GMO“ yra vienas iš didžiujų pasaulio debatų, lemiančių tai, kas taip svarbu visiems – kokį maistą mes valgome. GYVA.LT šiuo klausimu turi aiškią poziciją: „GMO? Tik ne mano virtuvėje!”. Mes už švarų, ekologišką maistą, ir GMO stovi skersai kelio ekologinės žemdirbystės vystymuisi. Ekologiškų rugių lauką labai lengva užteršti genetiškai modifikuotomis kultūromis, tačiau atvirkštinis procesas nėra įmanomas: ekologiška sėklelė patekusi į genetiškai modifikuotų rugių lauką to lauko nepadarys „ekologišku“, o ekologinis laukas netektų sertifikato aptikus netyčia pakliuvusių genetiškai modifikuotų kultūrų. Kodėl GMO susilaukia tokio tarptautinių ir vietinių aplinkosauginių, vartotojų teisių gynimo, pilietinės visuomenės organizacijų ir plačiosios visuomenės pasipriešinimo? Nepriklausomi mokslininkai, kurių tyrimai nėra finansuojami biotechnologijos industrijos, atkreipia mūsų dėmesį į GMO keliamą riziką sveikatai, ekologinei pusiausvyrai ir ekonominei ūkininkų situacijai. Argumento, kad GMO gelbėja pasaulį nuo bado, nebenaudoja net GMO advokatai. Vandana Shiva, Indijos mokslininkė ir aktyvistė už alternatyvią globalizaciją, teigia, jog genetiškai modifikuotų sėklų kūrimas yra nusikaltimas prieš evoliuciją dėl to, kad juose yra įdiegtas genas, kuris yra užprogramuotas sunaikinti sėklos reprodukcines galimybes kitam sezonui. Teiginiai, kad genetiškai modifikuotos sėklos lemia didesnius derlius nepasitvirtino. 1998 metais buvo tiriami 8000 laukų ir užfiksuota, jog GM sojos sėklos davė 6.7 – 10% mažesnius derlius nei įprastos. Nebraskos Universiteto studija atskleidė, jog Monsanto genetiškai modifikuotų kukurūzų derliai buvo 6-11% mažesni nei įprastų. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, jog GM rapsų ir cukrinių runkelių derliai buvo 5-8% mažesni nei įprastų. Genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas kelia grėsmę ekologinei žemdirbystei ir sudaro kliūtis vystytis ekologiškų ir natūralių produktų rinkai. Ekologiški produktai sulaukia vis didesnio vartotojų palankumo dėl naudos aplinkai ir sveikatai. Ekologinės žemdirbystės standartai griežtai draudžia genetiškai modifikuotų kultūrų auginimą ekologinės žemdirbystės ūkiuose. Jei tikrinant ekologinį ūkį randama genetiškai modifikuotų organizmų, toks ūkis netenka ekologinio sertifikato. Jei žinome, galime rinktis. Kova su genetiškai modifikuotais ingredientais mūsų maiste nėra šiaip koks kaprizas, tai yra prasmingas politinis pasirinkimas išreiškiantis kokioje fronto pusėje mes esame ir kokios ateities mes norime sau ir savo vaikams. Tokioje situacijoje nuomonės neturėjimas ir neutralumas yra palankus korporacijoms, kurios yra suinteresuotos GMO plėtra. Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Net Monsanto darbuotojai 2007 m. pareikalavo, jog įmonės valgykloje nebūtų maisto produktų su GM sudėtinėmis dalimis ir šis jų prašymas buvo patvirtinas vadovybės. Jei patys GMO kūrėjai vengia genetiškai modifikuoto maisto, kodėl mes turėtume leistis įtikinami, kad tai saugu?