Sausio mėnesio Euroblogas GYVAI organizuotoje diskusijoje klausėme, ar europietiška Wikileaks versija taps dar viena sensacija.  Tęsiant šią temą, kviečiame ir jus pasisakyti, ar  europietiška Wikileaks versija Brusselsleaks yra reikalinga.

Nuomonę, jog tokia organizacija neštų naudą, atstovauja Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, ilgametis JAV radijo stoties “Amerikos balsas” žurnalistas Romas Sakadolskis. Nors, pasak dėstytojo, ir per anksti teikti besąlygišką pritarimą Brusselsleaks, pabandyti šią idėją įgyvendinti – verta. Priešingos pozicijos laikosi Rajinder Chaudhary, buvęs Indijos oro pajėgų karininkas, nuo 1997-ųjų gyvenantis Lietuvoje. Jo nuomone, Europos Sąjungos sistema dar yra trapi, o Brusselsleaks jai labiau pakenktų, nei padėtų.

Taigi klausiame Jūsų –  ar manote, jog europietiška Wikileaks versija Brusselsleaks yra reikalinga?

Už 100%
0% Prieš

Romas Sakadolskis

Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, buvęs ilgametis JAV radijos stoties "Amerikos balsas" žurnalistas

Idėjų lygmenyje BrusselsLeaks atrodo patraukliai: nepriklausomas informacijos kanalas, kuriame viešinama medžiaga apie negeroves, kurias visuomenė gali imtis šalinti, ir apskritai didinamas skaidrumas Europos Sąjungoje. Įgyvendinimo lygmenyje – pagyvensim, pamatysim. Be abejo, būtina sąlyga bus nepriklausomybė nuo valdiškų ir nevaldiškų institucijų. Tokiam darbui kaip šis .. Plačiau

Romas Sakadolskis

Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, buvęs ilgametis JAV radijos stoties "Amerikos balsas" žurnalistas

Idėjų lygmenyje BrusselsLeaks atrodo patraukliai: nepriklausomas informacijos kanalas, kuriame viešinama medžiaga apie negeroves, kurias visuomenė gali imtis šalinti, ir apskritai didinamas skaidrumas Europos Sąjungoje. Įgyvendinimo lygmenyje – pagyvensim, pamatysim. Be abejo, būtina sąlyga bus nepriklausomybė nuo valdiškų ir nevaldiškų institucijų. Tokiam darbui kaip šis reikia nebijoti išduoti ištikimybę ir draugystę. Tarp kitų veiksnių, kurie lems sėkmę arba nesėkmę, didžiausi bus: gebėjimas nustatyti, ar medžiaga tikra (autentiška), ar reikia ją viešinti (nauda vs pavojus) ir nustatyti taisykles, kuriomis vadovaujantis tai bus daroma. Geras pamokas teikia informacijos viešinimo kanalas WikiLeaks. Tai projektas grįstas įsitikinimu, kad viešumas visada geriau už slaptumą, kad tai, kas slapta dažnai taip pavadinta dėl kitų priežasčių negu visuomenės interesas, ir kad visuomenei visada geriau žinoti negu nežinoti. Dėl visų trijų teiginių ginčijamasi, nors mažiausiai matyt tenka abejoti nauda visuomenei. Tačiau, ne visuomet viešumas yra geriau negu slaptumas, ir ne visuomet slaptumas saugo savanaudiškus interesus. Čia atsiskleidžia silpnoji WikiLeaks vieta: nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujasi ir kokius metodus taiko WikiLeaks užtikrinti, jog informacija, kuri teka jos kanalu yra autentiška ir kad informacijos viešinimas nekelia pavojaus visuomenei arba atskiriems jos nariams. Tai susiję su gimininga problema: WikiLeaks puoselėja skaidrumą, tačiau pati dirba už slaptumo šydo. Net ir turint neribotus išteklius, neįmanoma visiškai garantuoti nei informacijos autentiškumo, nei apsaugos nuo pavojaus. WikiLeaks rizikuoja. Ar rizikuos BrusselsLeaks? Galima tačiau skaidriai dirbti. Šituo keliu kol kas neina WikiLeaks. Ar juo pasuks BrusselsLeaks? Šiandien per anksti teikti besąlygišką pritarimą BrusselsLeaks. Tačiau galima palaikyti idėją pabandyti šį projektą įgyvendinti. Už tai ir pasisakau.

Rajinder Chaudhary

Buvęs Indijos oro pajėgų karininkas, nuo 1997-ųjų gyvenantis Lietuvoje

Mano nuomone, BrusselsLeaks, kaip ir Wikileaks, gali padaryti nemažai žalos Europos tautoms (taip, kaip Wikileaks daro visam pasauliui). Ne taip seniai tautos, šiandien priklausančios ES, buvo paskendusios tarpusavio nesutarimuose, net karuose. Tačiau tiek nugalėtojos, tiek nugalėtosios norėjo klestėti – tapo akivaizdu, jog tam jos turi sukurti sąjungą, kuri ne tik sustiprintų jų .. Plačiau

Rajinder Chaudhary

Buvęs Indijos oro pajėgų karininkas, nuo 1997-ųjų gyvenantis Lietuvoje

Mano nuomone, BrusselsLeaks, kaip ir Wikileaks, gali padaryti nemažai žalos Europos tautoms (taip, kaip Wikileaks daro visam pasauliui). Ne taip seniai tautos, šiandien priklausančios ES, buvo paskendusios tarpusavio nesutarimuose, net karuose. Tačiau tiek nugalėtojos, tiek nugalėtosios norėjo klestėti – tapo akivaizdu, jog tam jos turi sukurti sąjungą, kuri ne tik sustiprintų jų ekonomikas, bet ir padidintų įtaką pasaulyje. Šiandien šios šalys yra viena šeima, priimanti kiekvieno jos nario skirtumus ir nuomones įvairiausiais klausimais. Kritus geležinei uždangai, daugelis Rytų ir Vidurio Europos šalių išsilaisvino iš Sovietų Sąjungos jungo ir tapo nepriklausomos. Pasaulyje liko tik viena „supervalstybė“ – JAV – kuriai reikėjo sukurti atsvarą. Lengva nuspėti, jog Briuselyje, kaip ir kitose pasaulio sostinėse, gali nutikti įvairiausių dalykų. Gali būti, kad net prisiekę praėjusių dienų priešai sėdės toje pačioje eilėje ir kartu lauš tą patį duonos kepalą vietoje to, kad rengtų vienas kitam pasalas. Tačiau tai leidžianti sistema yra labai trapi ir jos supurtymas iš pamatų padarytų daugiau žalos nei naudos. Pastarieji įvykiai Italijoje ar Prancūzijos prezidento elgesys renkantis dabartinę žmoną atskleidė, jog visuomenė tokiais dalykais nesirūpina tol, kol politikas gerai dirba savo darbą - tarnauja valstybei. Puikus to pavyzdys – Clintono istorija. Net žinant jo moralinius klystkelius, Clintonas iki šiol pripažįstamas kaip vienas geriausių JAV prezidentų. Taigi aš griežtai pasisakau prieš, teigdamas, jog BrusselLeaks sukeltų nebent lengvą „kutenimą“ ir pakankamai skandalų, tačiau nepakeistų, o juo labiau nepatobulintų sistemos, pačių individų ar valdžios. Tik patys žmonės gali tai padaryti, ir tokios šalys kaip Tunisas, einančios išsilaisvinimo keliu, yra geresnis įkvėpimas nei bet kokie nutekėjimai.