Ar Lietuva turėtų ratifikuoti ACTA sutartį?
Pastarosiomis savaitėmis visame pasaulyje netyla diskusijos dėl ACTA sutarties. Didžiųjų pasaulio valstybių bei sąjungų lyderių pasirašytas susitarimas sukėlė daug abejonių ir Lietuvos gyventojams. Prieš kelias savaites Vilniaus centre buvo surengtas mitingas, į kurį susirinko per 600 piliečių, nusiteikusių prieš ACTA.
Tad šią savaitę ir Euroblogas savo skaitytojus kviečia atsakyti į klausimą: Ar Lietuva turėtų ratifikuoti ACTA sutartį?
Laukiame Jūsų nuomonių!
Už 43%
57% Prieš
Taip. Intelektinės nuosavybės teisė turi būti griežtai reglamentuota. Žmonės per ilgai buvo įpratę šioje srityje elgtis praktiškai nekontroliuojamai.
Ne. ACTA - tai akivaizdus žmogaus teisių ir laisvių apribojimas. Internetinė erdvė šios sutarties pasirašymo atveju būtų pasmerkta žlugti.
Mielieji,
Nieko nežinau apie tą ACTĄ ir prisipažystu, kad mano kompiuteryje yra pilna piratinio turinio, kuriuo nepaslaptis labai džiaugiuosi linkomanija, torrent.lt, library.nu… all day
Bet supraskime keletą elementarių dalykų:
1. Nė kiek nesistebime, jeigu ryte atsikėlę sakom “po šimts pypkių išėjo (o dažniausiai dar būna net oficialiai neišėjės) naujas albumas reikia atsisiųsti ir paklausyti”, tai nesistebėkime, jeigu kita pusė (leidėjai, autoriai ir pan.) sako “nu po paraliais, kiek jie čia siųsis viska, tagi yra pirkti”.
2. Tai neturi nieko bendro su žmogaus teisėmis, jų ribojimu ar kitais argumentais, kuriuos visas tas jaunimas, kuris ten protestuoja mėgsta žarstyti.
3. Argumentas, kad mes skurdžiai ir neįperkame yra visiškai niekinis: vien todėl, kad negali įpirkti plazminio televizauriaus juk nebandai jo pavogti?
Tai va mielieji mėgstame naudotis nemokamais malonumais, tai supraskime ir kitą pusę, kuri už mūsų pamaloninimą sumoka. Grįšime į kino teatrus, bibliotekas… Ir patikėkite pasaulio pabaiga dėl to tikrai neateis.
prieš nes ne vien dėl torentų, bet ir dėl dėl tokių svetainių kaip wikileaks
Aš manau, kad acta mažai ką pakeis internete, tačiau sustiprins piratinių prekių kontrolę prie sienos bei tokiose vietose kaip gariūnai. Todėl aš už. Bet prieš tai, aišku, turi būti atlikta teisinė analizė, kuri aiškiai nurodytų acta taikymo pasekmes. Nesuprantu, kodėl tą delsiama padaryti?
Absoliuciai pries, todel, kad tai neturi nieko bendro su ‘intelektualine’ nuosavybe, o tik su pinigais. Kalbant apie filmus pasidomekit, kiek gauna scenarijaus rasytojai, bei kas lieka tiems patiems rezisieriams. Viska prodiuseriai ir kino kompanijos pasiima. Muzika tas pats. Kada jus suprasit, kad cia korporacijoms naudinga ACTA, nes jos bankrutuoja. Dauguma atlikeju patys deda savo video ir muzika i youtube pvz. trumpai tariant man tai cia akivaizdi kapitalistine panika ir viskas. As mielai pirkciau daina ar filma is INDIVIDUALAUS atlikejo, kuris nera pasirases sutarties su jokia kompanija, todel, kad jis grasius gauna po to kai kompanija savo dali pasiima.
ACTA atstovauja net keletą pavojingų tendencijų. Visų pirma, sutartis pavojingai į vieną krūvą suplaka materialių ir skaitmeninių prekių “klastojimą” – iš tiesų internete vyksta ne klastojimas, o natūrali tokiai terpei kopijomis besidauginančios informacijos sklaida. Iš tokio primityvaus tapatinimo vėliau seka bandymai skaitmeninių produktų kopijavimą prilyginti “vagystei”, kas yra tiesiog absurdiška. Dar niekas nesugalvojo, kaip įtikinamai įvertinti dėl neautorizuoto kopijavimo autorių negaunamas pajamas – aišku tik tai, jog požiūris, kad “viena filmo kopija = kino teatro bilieto kaina”, neatlaiko jokios kritikos. O ten, kur neįmanoma įrodyti žalos, nėra ir nusikaltimo (ar etinio prasižengimo) sudėties. Galima argumentuoti, kad talentingiems autoriams kopijavimas išeina į naudą, nes tai yra puiki nemokama reklama. Ir vis daugiau autorių patys tai supranta. Žinoma, “piratų” tai neatleidžia nuo to, ką drįsčiau pavadinti moraline pareiga eiti į jiems patinkančių kūrėjų koncertus, seansus kino teatruose, turint tokią galimybę, nepagailėti pinigų originaliems muzikos įrašams. Tačiau skaitmeninio platinimo ateitis – pardavimai už nedidelę arba simbolinę kainą bei savanoriškos vartotojų aukos, pervedamos jų vertinamiems kūrėjams. Ir to turėtų pilnai užtekti, nes tas pats internetas bei kitos šiuolaikinės technologijos iki minimumo sumažino leidybos kainas.
Kitas problemiškas ACTA aspektas – tai, kad siauros interesų grupės naudai bandoma žengti dar vieną žingsnelį visuotinio interneto sekimo ir kontrolės kryptimi. Čia man daugiau nerimo kelia ne dabartinis tekstas, kuris yra labai neaiškus ir turi daugybę aptakių išlygų, o tai, kad pirmuosiuose teksto variantuose, kaip, tarkim, pripažįsta juos matę Europos Parlamento nariai, buvo numatytos tiesiog drakoniškos sankcijos, kurios tik vėliau, išsigandus galimos visuomenės reakcijos, buvo “nurašytos”. Tai rodo, kad ACTA suvokiama tik kaip vienas pirmųjų žingsnių, kuriant gerokai nemalonesnį ir labiau varžantį tarptautinį teisinį režimą. Jokiomis aplinkybėmis negaliu tam pritarti, ir būtent todėl ACTA reikia stabdyti jau dabar, nelaukiant, kol ja remiantis bus imtasi iš esmės varžytis internautų teises.
Galiausiai, esu įsitikinęs, kad laisva informacijos sklaida internete yra daug didesnė vertybė už kelių superkompanijų pelną – nes, tarkim, muzikos srityej būtent “Sony” ir Co. daugiausiai pelnosi iš dabartinės “copyright” sistemos, o ne jiems sielas pardavusius kūrėjai (kai kurie jų, žinoma, gauna gardžius kauliukus nuo bosų stalo). “Nemokamas” internetas atveria galimybes žymiai greitesnei informacijos, įgūdžių, kultūrinių įtakų sklaidai, jis veikia kaip neprilygstamas švietimo instrumentas, leidžiantis peržengti milžiniškos turtinės nelygybės prarajas. Aš net nekalbu apie lietuvius, kurie dar visai neblogai uždirba, kad ir kokie skurdžiai atrodytų greta amerikiečių ar japonų – aš kalbu apie Afrikos, Lotynų Amerikos, neturtingų Azijos valstybių gyventojus, kurie dar visai neseniai buvo pasmerkti likti pasaulinės kultūros užkampyje, nes tiesiog neturėjo instrumentų, kaip pasiekti jos klodus. Bandymas riboti šią atsivėrusią laisvą prieigą kovos su piratavimu vardan, manau, prilygtų nusikaltimui. Tai nereiškia, kad viskas turi būti nemokama – finansinė parama kūrėjams turėtų didėti proporcingai augančioms pajamoms. Vakarykštis moksleivis, už dyką siuntęsis muziką ir kino filmus, šiandien turėtų sąmoningai paremti jį kaip asmenybę formavusiems kūrėjams. Tačiau tai laikyčiau labiau asmenine moraline atsakomybe, o ne valstybės reguliuotina prievole.
Šiaip labai džiaugiuosi, kad ACTA ir Lietuvoje sukėlė daug diskusijų. Tikiuosi, kad pasipriešinimas šiai sutarčiai, suvienijęs daug iki tol apolitiškų jaunuolių, prisidės prie vargiai išvengiamos autorių teisių sistemos reformos.
“seka bandymai skaitmeninių produktų kopijavimą prilyginti “vagystei”, kas yra tiesiog absurdiška” – na tarkime, kad Las Vegase naktį (Lietuvos laiku) vyksta bokso kova, kurią norint pamatyti per TV ar internetu reikėtų susimokėti 40-70 (pay per view formatas), bet aš atsikeliu ryte ir kažkas jau yra nuripinę ir įmetę į internetą, aš pažiūriu ir nieko nemoku. Jėga na ką aš galiu pasakyti
. Ir čia viskas normalu? nesiūlyčiau daryti tokių išvadų, kad tapatinimas su “vagyste” yra absurdiškas, nes darant jas galima labai toli nueiti.
Apskritai Lietuvoje ypač dažnai matau tokį fenomeną, kurį vadinu lietuvio nepakaltinamumu, toks jausmas, kad mes kažkokie debilai, kurie absolioučiai adekvačiai nesugeba įvertinti, kas vyksta (labai daugelyje sričių – tai paskolų prisiėmę tautiečiai tapatinami su girtuokliais, kurie nesupranta ką daro, o po to “ai ai ai bankas apgavo”; tai sudegusios lentpjūvės direktorė kaip tyčia prieš gimstant vaikui pradėjusi gauti 10 000 lt atlyginimą laksto po visas laidas ir žliumbia, kaip čia blogai valstybė motinas žlugdo ir t.t. ir visiems viskas normaliai).
Antras dalykas, kad galima dėl pačio principo sutarti ir pokyčiai vyksta į tą pusę, kad patys autorinių teisų savininkai turėtų pradėti keisti formatą i ir kuo daugiau turinio daryti laisvai preinamą (tai ir vyksta).
“As mielai pirkciau daina ar filma is INDIVIDUALAUS atlikejo, kuris nera pasirases sutarties su jokia kompanija, todel, kad jis grasius gauna po to kai kompanija savo dali pasiima” – nieko Tu nepirktum ir gali nei savęs, nei kitų neapgaudinėti
Žodžiu aš tai suprantu ką darau kai siunčiuosi piratinį turinį (t.y. turinį už kurį nesumokėjau), o kas nesupranta tai ok, jūsų problemos.
Matau daug nuomonių, nenoriu per daug reikštis, ber ACTA suteikia vyriausybei per dideles teises kištis į žmogaus asmeninį gyvenimą, tiek email tiek visą kitą kompiuterio turinį. Aš esu visiškai prieš šitą sutartį.