ichard Petry (Flickr) nuotrauka

Sausio pabaigoje Europos Sąjunga oficialiai nutarė paremti Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) ir imtis naftos produktų iš Irano embargo, kad šis nustotų sodrinti uraną branduolinio ginklo kūrimui.

Embargo įsigaliojo naujoms Irano naftos ir naftos produktų importo sutartims, senosioms leista galioti iki liepos mėnesio. Iš to, kas rašoma spaudoje, atrodo, kad ir iki liepos pirmosios Irano naftą dar galinčios pervežti Europos bendrovės tai daryti vengia.

Kodėl Europa tapo tokia paslaugia JAV sąjungininke drausminant Iraną?

Nežinau. Todėl labai norėčiau, kad ES pareigūnai ir sausio 23 dienos posėdyje embargo oficialiai patvirtinę ES užsienio reikalų ministrai (įskaitant ir, kaip suprantu, teigiamai Briuselyje balsavusį Lietuvos užsienio reikalų ministrą Audronių Ažubalį) paaiškintų tikruosius motyvus bei analizę, kokį poveikį toks žingsnis turės ES ir pasauliui.

Tiesiog norėčiau žinoti, kaip ES pilietė, kurios vardu tokie sprendimai priimami (tai nereiškia, kad esu už ar prieš tokį sprendimą).

Beje, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje sausio 23 dieną, kai užsienio reikalų ministrai  nusprendė dėl embargo Iranui Briuselyje, nematau jokio pranešimo apie tai (tai – daugmaž viskas, ką radau yra čia).

Ne didžiausias naftos eksportuotojas

Dabar šiek tiek apie embargo poveikį. Iranas yra penktas dešimtuke didžiausių naftos gamintojų pasaulyje ir gali atrodyti visiška beprotybė taikyti embargo vienam didžiausių naftos gamintojų, kai naftos kainos ir taip aukštos. Tačiau Iranas iš per dieną pagaminamų 4,25 milijonų naftos barelių  eksportuoja apie pusę – 2,4 milijonų naftos barelių  arba tris kartus mažiau nei Saudo Arabija. Be to, vertinama, kad Saudo Arabija turi maždaug tiek pat nepanaudotų gamybos pajėgumų, tad teoriškai galėtų atsverti Iraną, jeigu jis visiškai iškristų iš pasaulinės eksporto rinkos.

Be to, regis, kad ES ir JAV neperkama Irano nafta gali būti nukreipiama į Kiniją ir Indiją, kadangi šios šalys atsisakė prisijungti prie JAV ir ES embargo. Vengdama JAV surengto grynųjų pinigų pervedimų tarp pasaulio bankų ir Irano centrinį banką įšaldymo, Indija, panašu, sutarė Iranui už naftą mokėti auksu.

Tad, nors spauda praneša, kad Teheranas jau jaučia embargo pasekmes ir negali nusipirkti ryžių ir maistinio aliejaus, visgi įtaka pasaulinei rinkai gali būti ne tragiškai didelė.

Kitas reikalas būtų, jeigu Iranas sugebėtų įgyvendinti grasinimus sutrikdyti naftos tiekimą per Ormūzo sąsiaurį. Per šį sąsiaurį (galima pažiūrėti į žemėlapį čia)  eksportuojama apie penktadalis pasaulio naftos.

Karas Europos – kenčia vargingesni

Kas tada būtų?

Pacituosiu Vidurio Europos universiteto energetikos politikos profesorių Andreasą Golthau apie tai, kad tokie santykinai pasiturinčios valstybės kaip JAV ar ES nebus tarp labiausiai pajutusių embargo pasekmes ar sugėrę didžiausią dalį naftos rinkos sukrėtimo. Tačiau būtent jie imasi naftos embargo.

„Kad ir į kokias grumtynes Vakarų pasaulis įsivelia su Iranu, tai ne jis sumokės didžiausią sąskaitą“, – sako A.Golthau.

Pasak jo, naftos rinka yra ne regioninė, o globali, todėl naftos šokai, embargo, politinės problemos jaučiamos visame pasaulyje, o ne vien regionuose, kurie įsivėlė į konfliktus. Tačiau skirtingi pasaulio regionai sukrėtimams yra skirtingai atsparūs.

Tad kas galėtų kentėti labiausiai?

Tai būtų šalys, kuriose yra didžiausias energijos vartojimo intensyvumas, matuojamas lyginant energijos sunaudojimo ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį. Dar paprasčiau tariant, kiek reikia įpilti naftos, kad ekonomikos varikliai suktųsi.

Ir šiuo atveju Vakarų šalys ir sąjungos, tokios kaip Europos Sąjunga, kurios daugybę metų efektyvino energijos suvartojimą (kad mažiau energijos būtų vartojama pagaminti tam pačiam kiekiui ar daugiau gaminių), pajustų kainų šoką švelniau ir pergyventų jį lengviau.

O ES ir JAV politika labiausia paveiktų Azijos regioną ir dalį Afrikos šalių.

JAV Energetikos informacijos administracijos naujausiais pateikiamais duomenimis, 2008 metais didžiausias energijos intensyvumas – daugiausiai energijos suvartojama, kad būtų sukurtas vieno JAV dolerio vertės BVP – buvo, įvairiose salose pasaulio vandenynuose, Turkmėnistane, Uzbekistane, Bahreine, Brunėjuje, Ukrainoje, Kirgizijoje, Butane, Rusijoje, Moldovoje, Pietų Afrikoje, Liberijoje ir taip toliau.

Pagal energijos intensyvumą Eurazija buvo 47-oje vietoje, JAV – 93-ioje vietoje, Europa buvo 134-ioje vietoje iš maždaug 200 pozicijų. Beje, Lietuva čia yra aukščiau nei Jungtinės Valstijos – ji 109-oje vietoje.

Šalių, kurios nepriklauso Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD) energijos intensyvumas buvo trečdaliu didesnis nei OECD šalių: turtingesnės šalys energiją naudoja daug efektyviau, todėl jos santykinai reikia mažiau.

Todėl būtų naudinga pamatyti išsamesnę analizę iš ES atstovų, įskaitant ir Lietuvos pareigūnus, ir kas būtų, jeigu embargo nebūtų buvęs pritaikytas.

Kiti savaitės temos straipsniai:

Savaitės tema: Diskusijos dėl kainos

Apie ACTA ir pasaulio pabaigą

Ar gyvename antrojo tarpukario laikais?

Nepasiklydę inovacijose

Įrašo tema:
Bendra