N.Yoin (Flickr) nuotrauka

Danai turi tradiciją. Pabaigę vidurinę mokyklą jie apie metus dirba kokioje nors degalinėje ar greitojo maisto restorane ir po to už šiuos pinigus keliauja po pasaulį. Per šią pertrauką nekvalifikuotam darbui ir pasaulio pažinimui jie supranta, ką nori studijuoti aukštojoje mokykloje. Todėl profesija pasirenkama neskubotai, ir ne „kur priims – ten eisiu mokytis, o darbą susirasiu ne pagal įgytą išsilavinimą“ principu. Universitetus jie baigia būdami vyresni nei mes.

Žinoma, turbūt tik Danijoje įmanoma padirbus pusmetį nekvalifikuotą darbą, tiek užsidirbti, kad užtektų kelionėms. Tačiau šiuo metu ES suteikia galimybę turėti laiką apsisprendimui tarp mokslų dirbant savanoriu metus užsienio šalyje. Tačiau kur studijuoti, kai pagaliau apsisprendžiama?

Jante Įstatymas

Kai žvalgydavausi, kur studijuoti, žiūrėdavau, kur aukštasis mokslas yra nemokamas. Neturint pasiturinčių tėvų, man atrodo beveik neįmanoma gyventi užsienio šalyje, nuomotis būstą, maitintis ir mokėti už mokslus.

Viena tokių nemokamas studijas suteikiančių vietų yra skandinaviškos šalys.

Europos Sąjungos piliečiams aukštasis mokslas nemokamas Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Šios šalys didžiuojasi tuo, kad mokslas jose jų piliečiams nemokamas, o būdamos ES narės negali diskriminuoti jokios ES kitos tautos. Todėl mokslas nemokamas ir ES piliečiams, kitiems jis Danijoje kainuoja nuo 6 tūkst. iki 16 tūkst. eurų. Be to, galima bandyti gauti ir Danijos vyriausybės bei pačių universitetų finansinės pagalbos ir stipendijų.

Užsiregistravus Danijoje ir gavus socialinio draudimo numerį, sveikatos apsauga tampa nemokama. Be to, ES piliečiams nereikia darbo leidimų, todėl galima papildomai dirbti. Bent jau Danijoje studentų iš Lenkijos ir Baltijos šalių mėgstamas darbas buvo biurų ir kitokių patalpų valymas. Prieš kelerius mokėdavo apie 50 litų per valandą. Be to, buvo taikomas kelių dešimčių tūkstančių neapmokestinamas minimumas – iki šios sumos visi pinigai keliaudavo į kišenę be jokių mokesčių. Spėju, kad dabar ir atlyginimas, ir neapmokestinamas minimumas yra padidėję.

Studentas – tai klientas

Skandinavijoje mokslo kokybė labai aukšta. Pamenu, kai studijavau Danijoje stebėjausi, kiek dėmesio jie skiria kiekvienam studentui. Visas pašalines problemas už mus spręsdavo universiteto departamentas, kad mes galėtume sukti galvą tik dėl mokslų. Kai, regis, smegenys daugiausiai galėtų sugerti 100 procentų informacijos, kursui pasibaigus informacijos mūsų galvose būdavo sutalpinta 200 procentų. Mes vertindavome dėstytojus, o jie mus irgi vertindavo pokalbyje, kur pasakydavo stipriąsias ir silpnąsias vietas. Ten pirmą kartą išmokau, kad studentas – tai ne vargšelis, o klientas ir paslaugų vartotojas, todėl jis turi teisę reikalauti geros kokybės mokslo, ne tik priimti pažymius.

Todėl grįžus į Lietuvą ir vėl kurį laiką studijuojant Vilniuje valstybiniame universitete labai pykdė tai, kad nebuvo galimybės įvertinti dėstytojus ir tokios smulkmenos, kaip kad vienos profesorės sekretorės nurodymas rašyti prašymą koridoriuje ant palangės, nes ji norinti eiti kavos.

Danų sugebėjimą mokyti ir kurti labai efektyvias mokymo programas jie patys aiškino tuo, kad yra žemdirbių tauta, ir prieš daugybę metų pradėjo laikytis neformalaus vadinamojo lygybės įstatymo (Jante Law), kurio laikosi visos Skandinavijos šalys. Jis reiškė ir tai, kad žemdirbių vaikams, kurie kone tiesiai nuo plūgo eitų į mokyklą, mokslas turi būti, visų pirma, prieinamas, visų antra, suprantamas.

Dabar apie išgyvenimą

Skandinavijos šalys yra vienos brangiausių Europoje, be to, bent jau Švedijoje studentams sunku susirasti būstą nuomai. „Rinkausi studentavimą, gavau emigravimą“, – savo bloge yra parašęs žurnalistas Marijus Širvinskas, kuris vyko nemokamai studijuoti į Stokholmą labai geros programos, bet negalėjo susirasti, kur gyventi (jei gerai pamenu, kartą teko ir su blakėmis pamiegoti), nei kur dirbti, todėl studijų teko atsisakyti. Jo baigiamasis „laiškas“ apie studijas Stokholme – čia iš pirmų lūpų.

Ne tik atvykus yra sunku susirasti darbą, bet vykstant studijuoti į svečią šalį yra sunku ir pasiskolinti iš banko. Kai prieš pusantrų metų keliavau studijuoti į Budapeštą, Lietuvoje perėjau per komercinius bankus ir atradau, kad tik vienas iš jų siūlė „studentišką“ paskolą, kur kas mėnesį pervestų tam tikrą pinigų sumą pragyvenimui, o mokslus baigus reikėtų grąžinti. Tačiau bankas šitaip studentams „gelbėjo“ tik jeigu studentai studijavo Lietuvoje. Be abejo, išvykęs į užsienį studentas gali ir niekada negrįžti, ir bankas paskolą matys kaip vėją laukuose. Kitą vertus, užsienyje bent kurį laiką studijavęs studentas turi didelių galimybių susirasti gerai apmokamą darbą ir paskolą tikrai grąžinti. Yra dar ir Valstybinis mokslo ir studijų fondas.

Marijaus pavyzdys rodo, kad bent pirmai pradžiai svečioje šalyje neturint finansinio užnugario gali sektis tikrai sunkiai, ir nemokamas skandinaviškas ar koks kitas mokslas gali tapti neįperkamu.

Viskas viename

Informacijos apie bakalauro ir magistro studijas Europoje galima rasti portaluose bachelorportal.eu ir mastersportal.eu. Pirmasis šiuo metu teikia informacijos apie 5 tūkst. bakalauro studijų programų, antrasis apie daugiau nei 18 tūkst. magistro studijų programų. O portalas http://www.scholarshipportal.eu teikia informacijos apie daugiau nei tūkstantį stipendijos galimybių Europoje.

Mokantiems vokiečių kalbą yra gausu stipendijų Vokietijoje ir Austrijoje. Tiesa, Vokietijoje jų rasti yra kiek sudėtingiau.

O pabaigai šioje svetainėje rasite gana išsamiai aprašytas studijų galimybes ir šalių profilius Europoje.

Įrašo tema:
Bendra