Bogdan Lungu (Flickr) nuotrauka

Mažiau nei po savaitės prasidės metai, kurie kalendoriuje pažymėti kaip Europos futbolo čempionato metai. Be gausiai apsėstų ir ošiančių tribūnų puikiam turnyrui reikalinga įtampa, reiklus treneris ir komanda, gebanti žaisti kartu. Nes tik komandinis žaidimas atskleidžia tikrą futbolo grožį ir tikrąją įtampą.

Reikia griežtesnės fizinės drausmės

Futbolo aikštelę perkeliant į pačią Europos Sąjungą (ES), čia kol kas nežinia tik dėl komandinio žaidimo. O ir kai kurie sportininkai labiau linkę rungtyniauti pagal NBA principus – pirma besirūpinantys savo rezultatyvumu, ir tik vėliau – komandos.

Bent jau taip galima spėti žvelgiant į paskutinius įvykius didžiausiose ES sostinėse ir sunkiai pasiekiamus susitarimus. Tai, kad ES komandos šiuo metu nėra pačios geriausios sportinės formos, liudija ir faktas, jog finansinio stabilumo Maastrichto kriterijus[i] (kuriais apibrėžiama valstybės, biudžeto skolos ir infliacija) vienais duomenimis, atitinka keturios šalys iš 27, kitais – nė vienos..

Taigi nieko keisto, kad visus labiau į nagą nori suimti trenerio vairo nepaleidžiančios Prancūzija ir Vokietija. Jos siekia, kad griežtesnės fizinės treniruotės būtų skiriamos bent jau pagrindinei sudėčiai – euro zonai. O atsarginių suolelis plušėti papildomai gali rinktis savanoriškai. Lietuva garsiai jau pasakė, kad didesnių iššūkių nebijo.

Komandinio žaidimo vengia britai

Ar prisidėti prie komandinio žaidimo, ar ne, labiausiai galvą laužo britai. Tradiciškai atpirkimo ožio toli niekuomet neieškantys ir visada kumščiu grūmojantys Briuselio pusėn. Jų premjeras Davidas Cameronas turi apsispręsti, ar D. Britanija prisideda prie glaudesnės pinigų sąjungos, ar ne.

Kiek ironiška, kad Anglija turi vieną stipriausių futbolo lygų Europoje, o krepšinis toks nepopuliarus, kad nacionalinė rinktinė prieš kelerius metus buvo net išformuota…

Kol kas niekas neapsisprendė, kas laukia kelis sezonus iš eilės aptingusių italų, galbūt ispanų ir ypač graikų, kurie raginami pasitempti renkasi streikus, o ne intensyvias treniruotes. Iš aikštės jų niekas išvaryti negali, tačiau geltona kortelė rungtynių protokole jau pažymėta. Tačiau ši gali būti ir ne paskutinė.

Anksčiau šis žaidimas buvo įdomus tik specialistams: futbolo talentų medžiotojams, žaidėjų giminėms, draugams ir patiems atkakliausiems gerbėjams. Kitaip sakant – politikams, politologams ar politikos mokslų studentams bei žurnalistams. Dabar žiūrovų minia ne tik keleriopai išaugo, bet ir tapo pašėlusiai jautri. Finansų rinkos, nuo kurių priklauso žaidėjų ir žiūrovų ateitis, į viską reaguoja ypač skrupulingai. O ir žiūrovų tribūnos vis labiau pildosi ir irzta, laukdamos rezultatyvaus, komandinio žaidimo. Juk nuo to priklauso, kiek rami bus „finansų rinkų“ ložė, euro ir mūsų visų ateitis.

Todėl Europos Sąjungai kitais metais linkime komandinio žaidimo.

Tikrąjį futbolo čempionatą kitų metų liepą vis tiek laimės futbolas ir draugystė. O visus kitus metus tegu laimi komandinis žaidimas.

Kokių sprendimų 2012-aisiais iš Europos Sąjungos vadovų ir Lietuvos vyriausybės tikisi praeiviai Vilniaus gatvėse bei kaip kiekvienas galėtų prisidėti prie gyvenimo kokybės gerinimo, žiūrėkite šios savaitės video reportaže.

Euroblogo debatuose kviečiame atsakyti į klausimą: kaip manote, ar 2012-aisiais baigsis Europos Sąjungą ištikusi krizė? Laukiame Jūsų nuomonių!

Kas turėtų keistis 2012-aisiais metais?

[i] Pagal Maastrichto kriterijus nustatoma, ar šalis gali įsivesti eurą. Metinis biudžeto deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, valstybės skola neturi viršyti 60 proc. BVP. Infliacija neturi būti 1,5 procentinio punkto didesnė nei  trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių infliacijos rodiklių vidurkis. Ilgalaikių paskolų palūkanų norma būti ne daugiau kaip 2 procentiniais punktais didesnė nei trijose geriausius rodiklius turinčiose valstybėse narėse.

Įrašo tema:
Bendra