Savaitės tema: 2011-ieji – maksimalių išbandymų metas?

Anthea Brown (Flickr) nuotrauka

Šie metai tapo vienu svarbiausių Europos Sąjungos apsisprendime, kuo ji ketina virsti ateityje. Šie metai buvo ir Savanorystės metais, bendram ekonomikos problemų kontekste parodę, kad patirties ir išminties galima gauti ir pasaulyje, kuriame negalioja jokios ekonomikos taisyklės.

Ilgus metus Europos Sąjungoje galioja Stabilumo ir augimo paktas, kuris turi įvesti finansinę drausmę visose euro zonos valstybėse, kad niekas neišlaidautų ne pagal kišenę ir nekeltų pavojaus bendrai valiutai. Mokslininkai ir dabar aiškinasi, dėl kokių priežasčių minėtas dokumentas nesuveikė ir baisiausios euro zonos kūrėjų baimės išsipildė – neprižiūrėtas ir prisipūtęs skolų balionas pradėjo leisti orą ir grasina tapti nevaldomu viesulu, kuris pakeliui šluoja ne tik ekonomiką, bet ir iš pamatų verčia solidarumą.

Euro zonos pokyčiai

Visus šiuos metus stebėjome, kaip augo ir pūtėsi Graikijos skolos ir kaip Europa bandė suvokti Graikijos krizės mastą, perprasti graikų užsispyrimą, to pasekmes ir susitarti dėl vaistų, kad liga neišplistų. Galiausiai kantrybė trūko vienoms pirmųjų ES įkūrėjų - Vokietijai ir Prancūzijai, kurios prezidentas Nicolas Sarkozy reikalauja iki kovo susitarti dėl naujos sutarties. Sutarties, kuri įpareigotų visas valstybes griežtai įveikti skolų krizę – taupyti sukandus dantis. Tačiau tam priešinasi Didžioji Britanija – euroskeptikų apkasai – iš kurių skaudžiai atsišaudoma, bet į ataką pereinama retai. Ši šalis sutartyse yra išsiderėjusi teisę neįsivesti euro, todėl jai euro zonos problemos svetimos net ir savo perspektyva, o ir užsidėti finansinius pančius D. Britanija nenori, nes ši šalis – vienas finansų centrų ES.

Toks ES bendravimas ir sunkiai derinami interesai truputį primena būsimų vienuolių noviciatą: gyvenimą, kuomet kas kelerius metus duodami vis griežtesni ir griežtesni įžadai, kol galiausiai pasižadama gyventi vienybėje su Dievu. Skirtumas toks, kad tos ES būryje vieni nori jau dabar nori gyventi pagal griežtą regulą, kitos nori turėti daugiau laisvių ir save vadina „labiau dvasingais nei religingais“.

Ateities perspektyvos

Nepaisant tokių nesutarimų, iki kovo gali paaiškėti, kiek valstybių nori kurti bendrą būvį ir prisiimti griežtesnius įsipareigojimus. Vardan bendros gerovės gali tekti aukoti asmeninį finansinį komfortą. Euro zonos narėms tai veikiausiai bus privaloma, likusios galės apsispręsti. Šiaip ar taip, bet koks įsipareigojimų gilinimas veda vis arčiau federacinės valstybės: su viena sostine, bendra valdžia ir tais pačiais mokesčiais.

O tai akivaizdi priešprieša šiemet viešoje erdvėje dažnai tribūną gavusiems ekonomistams, sociologams ar tiesiog pasaulio pabaigos teorijų šalininkams, kurie dienos tikslumu pranašaudavo euro ir ES žlugimą. Jei N. Sarkozy pavyks įgyvendinti ketinimus, laidotuvių nerimas virs vestuvių pokyliu.

Prie to po truputį mus atvedė prieš metus plačiai paplitę anekdotai apie išleptinus graikus, kurių pensija siekia pusę jų vidutinio atlyginimo, niekas nemoka mokesčių, o prabangiam gyvenimui skolinasi ir streikuoja, kad skolas sumokėtų vokiečiai. Tie argumentai greitai tapo nejuokingi, kai pradėjo judinti visus ES pamatus ir privertė visus susimąstyti, ant ko pastatyta ši sąjunga ir kas ją iš tiesų palaiko.

Kita medalio pusė

Ir visgi rūpesčiai vienija. ES daug lėšų investuoja, kad pažintume kitų šalių kultūras, mokytumėmės kalbų. O čia krizė suveikė ne ką blogiau: galime palyginti vidutinius atlyginimus visoje Sąjungoje, sužinojome, kada graikai išeina į pensiją, tuo pačiu susimąstėme, kas būtų, jei euras ar ir visa ES griūtų, ar verta eiti didesnės vienybės link ir duoti dar griežtesnius įžadus.

Truputį simboliška, kad šiemet prasidėjo ir savanorystės metai, kuri labiau atitraukia nuo ekonomika pagrįsto gyvenimo ir įkvepia, kad patirties, gerų žmonių, įgūdžių, kelionių galima ieškoti ir neišleidžiant pinigų ar jų neužsidirbant.

Tad šią savaitę Euroblogas kviečia prisiminti svarbiausius 2011-ųjų metų įvykius bei žmones – visus tuos, kurie paliks pėdsakus tiek Lietuvos, tiek visos Europos istorijoje.

Ar metai buvo sėkmingi kiekvienam iš Jūsų, kviečiame atsakyti šios savaitės Euroblogo debatuose. Būkite aktyvūs!

O savaitės video reportaže žiūrėkite, kokius metų įvykius prisimena praeiviai Vilniaus gatvėse ir kuo kiekvienam iš jų šie metai buvo ypatingi.

2011-ieji: metų įvykiai ir žmonės