O kaip dėl pasidalijimo?

Aimee Ray (Flickr) nuotrauka

Įdomiausi įvykiai Europos Sąjungoje pernai praslydo kone nepastebėti. Buvo viena diena, kai Graikijos obligacijos pradėjo brangti nevaldomai ir kažkas tai nulėmė. Buvo diena, kai nutarta Kroatiją priimti į Europos Sąjungą, ir tuo pat metu buvo diena, kai žodis po žodžio
Prancūzijos vadovas vis labiau pradėjo kalbėti apie glaudesnę Europą euro zonoje nei pačią ES, taip palikdamas nuošalyje euro neturinčias šalis.

Graikijos deficito „dailinimai“

Be abejonės, svarbiausia šių metų naujiena buvo „Graikijos drama“ – panika dėl Graikijos ir euro zonos likimo, ES skilimo. Tačiau peržvelgusi visus metus pasirinkau vieną galbūt mažai pastebėtą posūkį šioje istorijoje, įvykusį šių metų gegužę. Į šį įvykį dėmesį atkreipė vienas mano dėstytojų Budapešte. Peržvelkite Graikijos obligacijų pelningumą.  Maždaug nuo gegužės prasidėjo didžioji panika, kuri taip ir nenurimo. Graikijos vyriausybės skolos popierinis pelningumas nuo tada auga nesustodamas, tai reiškia, kad investuotojai mano, jog skola rizikinga, ir nori didesnių palūkanų už riziką.

Tačau Graikija biudžeto problemų turėjo jau kelerius metus, tad kas tokio ypatingo nutiko šios vasaros pradžioje? Pasak vieno mano dėstytojo, paskutinis kantrybės lašas buvo Graikijos paskelbtos naujienos, kad valdžios sektoriaus deficitas neatitiks prognozių. Gegužės mėnesį pasirodžiusios prognozės, teigė, kad Graikijos deficitas gali siekti 9,4 proc. bendrojo vidaus produkto, o tai gerokai aukščiau 7,4 procentų BVP tikslo, kuris buvo iškeltas Graikijos gelbėimo pakete.

Sakau, “vėl” nes graikams su deficito skaičiavimo ir prognozavimo statistika niekada pernelyg nesisekė. Graikija jau buvo įtariama kartą pasitelkusi “kūrybingą apskaitą” skaičiuodama deficitą žemiau 3 procentų BVP ribos, kad galėtų įsivesti eurą.

Be to 2010 metų balandį ES statistikos agentūra Еurostat buvo paskelbusi, kad Graikijos 2009 metų biudžeto deficitas buvo didesnis, nei skelbta anksčiau. Graikai jį padidino nuo12,7 proc. BVP iki 13,6 proc, bei pridėjo prierašą, kad kelia abejonių dėl Graikijos suteiktų duomenų, nes yra daugiau netikslumų. Dėl šių priežasčių Eurostat pradėjo tyrimą.

Tų pačių metų spalį buvo paskelbta, kad 2009 metų deficitas siekė dar daugiau – 15,4 procentus BVP. O šiuo metu prasidėjo kriminalinis tyrimas dėl graikų statistikų vadovo, kad jis neva specialiai padidino deficitą, kad Tarptautinis valiutos fondas ir ES matytų, kokioje blogoje padėtyje yra Graikija ir pultų ją gelbėti.

Kroatija ateina į šeimą ant skyrybų slenksčio

Šiemet Europos Sąjunga galutinai nutarė priimti Kroatiją į Europos Sąjungą. Ji ES nare taps 2013 metų liepos 1 dieną, tada ES priklausys jau 28 narės, Kroatija yra šeštojo ES plėtros etapo dalyvė. Beje, Lietuva būtent tada perims pirmininkavimą Europos Sąjungai. Tai
reiškia, kad pirmąjį pusmetį, kurį Sąjungoje bus Kroatija, ES vadovaus mūsų šalis. Kroatijos pasirengimas ir derybos užtruko apie dešimtmetį, bet, kaip rašė „The Washington Post”, gali paaiškėti, kad visas šis laikas buvo iššvaistytas veltui, jeigu ES ir euro zonos problemos nebus išspręstos.

Nors Kroatijos priėmimas į ES buvo patvirtintas praėjusią vasarą, ES stojimo sutartį ji pasirašė neseniai, praėjusį penktadienį, Briuselyje. Sutartis į 24 ES kalbas buvo verčiama iki lapkričio mėnesio. Sutartis buvo pasirašyta ES Vadovų taryboje po bemiegės derybų nakties dėl naujos griežčiau šalių biudžetus leidžiančios prižiūrėti ES sutarties, kurios pakeitimus atsisakė paremti Didžioji Britanija.

„Tai – labai, labai keista, jeigu kas nors nutaria įstoti į klubą kitą vakarą po to, kai įvyksta didžiausias barnis klubo istorijoje“, – apie Kroatiją „The Washington Post“ pareiškė Nigelas Farage’as, pagarsėjęs anti-ES Europos Parlamento narys iš Britanijos.

Nicolas Sarkozy viražai

ES besirengiant plėstis šiemet pasigirdo balsų apie tai, kad Sąjungoje galėtų susiburti elitinės šalys, o mažiau elitinės (spėkite, kokia yra Lietuva), atsidurtų nuošaliau.

Spalio mėnesį Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė, kad tarp euro zonos narių (kurių yra 17) yra per mažai sanglaudos, o tarp 27 Europos Sąjungos narių jos yra per daug. Prancūzijos ES diplomatai neseniai šokiravo kolegas, pradėję aiškinti, kad EK svarstant pasiūlymus dėl naujų biudžeto taisyklių Europos Parlamente balsuoti turėtų tik euro zonos narių europarlamentarai.

Lapkritį cituoti N. Sarkozy žodžiai pasakyti Strasbūre, atskleidė, kad bus dviejų greičių Europa: vienas greitis link daugiau integracijos euro zonoje, kitas į laisvesnę konfederacinę Europą. Jis tokius žodžius aiškino tuo, kad kai ES vieną dieną prijungs ir Balkanų šalys, gilesnė ekonominė integracija tarp 32, 33 ar 34 narių bus neįmanoma. Kad eurą turinčiųjų septynioliktukas labiau suartėtų, jis skatino kitas šalis laikytis daugiau ekonominės disciplinos.

Pasak „The Irish Times“, krizės metu Prancūzija skatino artimesnį bendradarbiavimą tarp eurą turinčių šalių, nes šiame 17-iolikos klube Prancūzijos ir Vokietijos įtaka būtų didesnė, nei platesnėje Sąjungoje, kurioje reikia klausytis ir tokių didelių, bet euro neturinčių šalių, kaip Švedija ar Lenkija.

Tokios pastangos kėlė Didžiosios Britanijos ir kitų euro neturinčių šalių pasipiktinimą. D.Britanijos premjero pavaduotojas Nickas Cleggas lapkritį N.Sarkozy atsakė, kad nors jo šalis remia gilesnę mokestinę integraciją euro zonoje, kad ji sustiprintų pinigų sąjungą, ji nenori,
kad euro zona virstu klubu klube.

Tačau kol kas, mano akimis, geriausi žodžiai buvo išsakyti šiuo metu pirmininkaujančiomis lūpomis, kai Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė: „Tų, kurie nori padalyti Europą, paklausiu: o kaip dėl natūralaus pasidalijimo, augančios ekonomikos Europa ir neaugančios ekonomikos Europa?“